Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar pasigendate spartesnės daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos Kretingos rajone?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Kretingos PSPC medikių komanda antradienį padirbėjo iš peties: nuo ankstaus ryto iki 11 val. priėmė 52 pacientus, atvykusius pasidaryti tyrimus dėl vėžio.

Medikai gyventojams akcentuoja tikrintis sveikatą, bėgti sunkioms ligoms už akių, o vasarį, kuris pasaulyje paskelbtas kovos su vėžiu mėnesiu, organizuoja ir prevencijos akcijas. Antradienį Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) savo pacientus pakvietė pasidaryti ne tik pagal prevencines programas priklausančius valstybės finansuojamus tyrimus, bet kai kuriuos dar ir padovanojo.

Dar du svarbūs tyrimai – dovanų

„Neskaičiuojame, kiek tai kainuoja pinigais, mums svarbiau yra pacientų sveikata“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Lukauskienė.

Slaugytojų komanda – Nijolė Gedrimienė, Vilma Stuokienė, Irena Pocienė, Virginija Daugėlienė, Rimantė Šlyžė, Audronė Bumblauskaitė, Laima Bončkienė, Dalia Sungailienė, akušerė Violeta Liepienė – darbui susitelkė nuo 7 valandos ryto, ir jau netrukus pasitiko pirmą sveikatos pasitikrinti atvykusį asmenį. Iš viso jų tą dieną iki 11-os val. sulaukta 52.


Aušra PETREIKĖ

Dietistė

Nuolat šąlančios rankos ir pėdos leidžia suprasti, kad jūsų kūno „krosnis“ gamina nepakankamai šilumos. Kalbant moksliškai – šąlančios galūnės yra vienas požymių, kad organizme pakito antinksčių ir skydliaukės hormonų kiekis.

Kai skydliaukė funkcionuoja tinkamai, adrenalinas ir kortizolis bus gaminamas saikingai. Tačiau, jei patiriate stresą, kūnas pradės saugotis ir nedelsdamas pasigamins daugiau jam reikalingų hormonų arba jų gamybą stabdys. Dėl patiriamo streso padidėjęs adrenalino kiekis reikalingas smegenų, vidaus organų veiklai palaikyti, tačiau tuo pačiu jis sumažina kraujotaką kūno galūnėse. Tad esant nuolatinei stresinei situacijai, kūnas ims koncentruoti kraują arčiau vidaus organų, todėl jūsų rankos, kojos ar nosis gali imti šalti.

Kadangi išmatuoti savo nuolat besikeičiančių hormonų veiklą yra ganėtinai sudėtinga ir brangu, tam yra paprastesnis būdas – kūno temperatūra. Sveika kūno temperatūra atsibudus turėtų siekti apie 36,6 °C. Kūno temperatūra dienos viduryje gali pasiekti ir 37 °C. Ir tai nebūtinai reikš, kad jūs sergate! Jei jūsų kūno temperatūra yra žemesnė negu šios ribos – tai gali leisti suprasti, kad jūsų kūnas yra aptingęs, o medžiagų apykaita „lėta“. Jūsų organizmo „krosnis“ kūrenama šlapiomis malkomis, ir galūnės šąla.

Šiluma išsiskiria tuomet, kai valgomas jūsų organizmui tinkamas maistas. Kai kūnas sudegina maistą (tarkim, obuolį), pagaminama energija, arba šiluma. Asmenys, kurių medžiagų apykaita yra „greita“, pagamina daugiau šilumos, kas lemia aukštesnę kūno temperatūrą. Greitos medžiagų apykaitos ir šilumos organizme didinimas turėtų būti bet kurios mitybos ar gyvenimo būdo tikslas, jei norime, kad mūsų kūnas funkcionuotų optimaliausiai.


Nauda iš pušų spyglių

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-02-02
Katerina Labanauskienė

Žolininkai sako, kad, atslūgus šalčiams ir nutirpus sniegui, pats laikas šio to pasirinkti iš gamtos vaistinės – pavyzdžiui, pušų spyglių. Kuo jie naudingi žmogaus organizmui, kaip pasiruošti?

Vitaminų septyniskart daugiau negu citrinoje

Kretingiškės žolelių žinovės Katerinos Labanauskienės teigimu, pušies spygliai – naudingų medžiagų šaltinis, kaip gydomoji priemonė buvo naudojami nuo seniausių laikų, bet praverčia ir šiandien. Spygliuose vitamino C yra 7 kartus daugiau negu citrinose, tinka dezinfekuoti, naikinti mikrobus ir malšinti uždegimą, turi kraują valančių savybių, plečia kraujagysles, ramina, ramina nervų sistemą, stiprina plaukus ir gerina odos būklę, padeda greičiau užgyti žaizdoms.

K. Labanauskienės žodžiais, pušies spygliai gali būti naudojami peršalus, esant burnos ertmės uždegiminiams procesams, širdies ir kraujagyslių ligoms ir jų profilaktikai, taip pat pravartu trūkstant vitaminų ar virškinimui normalizuoti, tinka esant raumenų ir kaulų sistemos ligoms. Gydomosios vonios su pušų spygliais labai patinka žmonėms, kuriuos kamuoja nuovargis ir miego sutrikimai.

Jaunystei ir grožiui spygliai naudojami namų kosmetologijoje: padeda išlaikyti jaunystę, kovoti su odos problemomis ir net nuplikimu.


Atstatyti Covid-19 ir gripo komplikacijų pažeistas organizmo sistemas „Atostogų parke“ siūloma natūraliomis priemonėmis. Aibė reabilitacinių priemonių leis ne tik sustiprinti organizmą, bet ir įgyti atsparumą ligoms.

„Vandens procedūros, Kneipo takelis, haloterapija, įvairios inhaliacijos, specialus gydomasis masažas, kvėpavimo mankštos, įvairios vonios, geoterminis baseinas, sapropelio aplikacijos, įvyniojimai efektyviai stiprina organizmą dar nesusirgus, taip pat padeda atsistatyti po persirgtų ligų“, – vardijo „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos cenro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.

Kretingos rajono gyventojai į „Atostogų parko“ baseinus ir pirtis kviečiami atvykti su 50 proc. nuolaida. Tereikia pateikti gyvenamąją vietą patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti registrų centro išrašas apie deklaruotą gyvenamąją vietą, asmens dokumentas (pasas arba tapatybės kortelė), automobilio registracijos liudijimas, kuriame nurodyta jo išdavimo vieta.

„Pastaruoju metu vyraujanti nauja Covid-19 Omikron viruso atmaina būna sunkiau aptinkama įprastais greitojo testavimo metodais. Dažniausiai viruso nerandama 1–3 susirgimo parą. Simptomai būdingi viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomams: vyrauja gerklės skausmas, sloga, karščiavimas, kartais galvos, raumenų skausmai. Pastaruoju metu rečiau nustatomi ankstesnėms atmainoms būdingi specifiniai skonio, uoslės sutrikimai. Kaip ir anksčiau, Covid virusas ypatingas tuo, kad organizme sukelia uždegiminę reakciją, kuri gali pažeisti įvairias sistemas, dažniausiai kvėpavimo, širdies, nervų. Covid infekcija ypač pavojinga rizikos grupės pacientams lėtinėmis ligomis sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms“, – paaiškino N. Kemeklis.

Džiugu, kad klientų / pacientų po persirgtos Covid infekcijos skaičius mažėja, nes ligos eiga pastaruoju metu lengvesnė, mažiau komplikacijų. „Vis dėlto šį sezoną padaugėjo susirgimų gripu, kuris dažnai komplikuojasi plaučių uždegimu“, – tendencijas pastebėjo gydytojas.

Atstatykite organizmą po persirgtų ligų ir stiprinkite imunitetą kartu su „Atostogų parku“ ir jame įsikūrusiu medicinos centru „Natura Termo SPA“! Pateikiame mūsų klientų labiausiai įvertintų procedūrų TOP 10.


Socialinių paslaugų centre – naujos erdvės vaikams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-02-02
Užimtumo erdvėse – apstu įvairių žaidimų.

Kretingos rajono socialinių paslaugų centre įrengtos naujos užimtumo erdvės po pamokų laiką jame leidžiantiems vaikams: rūsyje, į kurį veda šviesus atnaujintas koridorius, o jame du pandusai ir keltuvai judėjimo negalią turintiems asmenims, įrengta 100 kv. m ploto žaidimų ir sporto erdvė su įvairiais įrenginiais, sėdmaišiais, televizoriumi, grotuvu, elektriniais vargonais. Taip pat greta įrengtas tualetas, praplatintos durys.

Šios patalpos buvo įrengtos pernai iš Europos Sąjungos finansuojamo projekto, skirto Dienos centrų plėtrai Kretingos rajone, – jam įgyvendinti buvo gauta 110 tūkst. Eur. Projektas skirtas 35 centro lankytojams.

Mėgstama vaikų poilsio zona

Socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė, aprodydama naujai įrengtas patalpas Kretingos rajono vadovams – merui Antanui Kalniui, vicemerei Vaidai Jakumienei ir Statybos skyriaus vedėjai Rimai Lukauskienei, papasakojo, kad šiuo metu jų Dienos centrą po pamokų lanko nuo 20 iki 24 globojamų, mažas pajamas gaunančių šeimų, taip pat – vaikų iš socialinės rizikos šeimų, jie skirtingo amžiaus – nuo pradinukų iki pilnametystės.

Vaikai čia patys ateina po pamokų, iš pradžių papietauja, talkinat socialinėms darbuotojoms, paruošia pamokas, o nuo šiol jau gali laisvą laiką po jų leisti pramogaudami jiems naujai įrengtoje erdvėje. Nors jos žodžiais, judėjimo negalią turinčių vaikų tarp jų nėra, tačiau įrengti keltuvus ir pandusus buvo būtina ES projekto sąlyga. Šia erdvė gali apsinaudoti ir Dienos tarnybą lankantys pajėgesni senjorai.


Ligas ir netektis įveikusi Janina Danielienė džiaugsmą ir atgaivą patiria žolynų ir žmonių apsuptyje.

Kretingoje prieš 4-erius metus įsikūrusios garsios šalies žolininkės ir liaudies medicinos žinovės, buvusios pedagogės, kultūros darbuotojos ir Sąjūdžio kūrėjos 76-erių Janinos Danielienės gyvenimas – tarsi įtraukus romanas, kurio dominantė – skaudūs likimo kirčiai: dvi skirtingos onkologinės ligos ir pernai ištikęs insultas. Iš jų pakilusi moteris dėkinga Dievui už patirtas neįkainojamas pamokas. „Tačiau patarimų, kaip teisingai gyventi, aš neturiu, nes ir pati negyvenau tobulai“, – atviravo ji.

Pastarąjį dešimtmetį J. Danielienės vardas per Lietuvą nusklendė labiau kaip gydomųjų augalų žinovės – gyvendama sename Plungės rajono Babrungo seniūnijos vienkiemyje ji įsteigė turtingą vaistažolių ūkį, surinko gausią augalų kolekciją: sodybos teritorijoje išvien su Klaipėdos universiteto mokslininke Rita Nekrošiene ir jos studentėmis surado 248 vaistinius augalus, o su Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslų daktare Ona Ragažinskiene sodyboje įrengė mokomąją bazę – pasodino 110 rūšių retų vaistinių augalų.

Tačiau po antrojo vyro Edmundo mirties ji įsikūrė Kretingoje, arčiau dukters pedagogės Aušros Mizgirienės ir jos šeimos. Kretingą, tikino Janina, įsimylėjusi jau seniai, dar prieš Atgimimą, kai tekdavo atvykti į Caritas bendruomenę skaityti paskaitų, vėliau į čia atitekėjo duktė, gimė anūkai.

Šiandieną J. Danielienė sakė nebeturinti tokių erdvių ir sąlygų užsiauginti augalų, juos džiovinti, paruošti gydomųjų arbatų, jų mišinių, kaip buvę anksčiau, tačiau savo pomėgio neatsisakanti. „Per tas arbatas dabar dar ir delnas operuotas, tai – profesinė liga, gi kokius kiekius žolių tenka sukarpyti po centimetrą“, – neslėpė pašnekovė. Žolės ją lydėjo nuo vaikystės, tačiau labiau jomis susidomėjo prieš tris dešimtmečius, kai pirmąkart pačią užklupo žarnyno vėžys.


„Atostogų parke“ įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“ šiuo metu galima pasinaudoti teikiamomis reabilitacijos paslaugomis. Kai kurios būtų suteikiamos nemokamai – mat jas kompensuoja Teritorinės ligonių kasos. Reabilitacinių paslaugų, apmokamų ligonių kasomis, skaičius yra ribotas. Pageidaujant reabilitacines paslaugas galima užsisakyti papildomai ar neturint gydytojo siuntimo. Su medicinos centro gydytojo konsultacija reabilitacinių paslaugų kaina yra mažesnė. Medicinos centre taikoma dviejų krypčių reabilitacija – judėjimo atramos aparato ir kvėpavimo sistemos. 

Reabilitacijai – turtai iš gamtos

Pagal čia dirbančio gydytojo reabilitologo sudarytą gydymo planą gydomosios procedūros padės greičiau atsistatyti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą kenčiantiems nugaros, sąnarių skausmus, po patirtų traumų, persirgus Covid -19, gripu, plaučių uždegimu, bronchitu ar kitomis  kvėpavimo takų ligomis.

Pacientų reabilitacijai taikomos taip pat ir unikalios procedūros, naudojant natūralios kilmės medžiagas – gydomojo purvo – sapropelio aplikacijos ir geoterminio mineralinio vandens procedūra „Mineralų jūra“.

Procedūrai naudojamas geoterminis mineralinis vanduo yra išgaunamas iš 2 154 m gylio gręžinio, o jo gydomosios savybės yra patvirtintos moksliniais tyrimais. 


Gydomieji tepalai ir kaip jų pasigaminti

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-01-05
Katerina Labanauskienė

Vaistažolės, iš jų pagaminti tepalai, nuovirai ir arbatos gali natūraliausiu būdu padėti pasirūpinti sveikata ir geru imunitetu. Kretingiškė žolelių žinovė Katerina Labanauskienė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais šįkart pasidalino keletu gydomųjų tepalų receptų. Antivirusinis tepalas

Antivirusiniu tepalu, anot pašnekovės, patariama pasitepti sinusus iš išorės ir nosies landas iš vidaus, tik negiliai – taip išvengsime užkrato viešose vietose. Jei sloga jau įsigalėjo, kvėpavimą palengvins eterinių aliejų derinys.

Jį paprasta pasigaminti namuose: 10 g bičių vaško ir 25 g kokoso aliejaus sudėkime į karščiui atsparų indą ir ištirpinkime karšto vandens vonelėje. Tuomet gerai išmaišykime ir šiek tiek atvėsinkime. Į dar šiltą mišinį įpilkime po 5 lašus eukalipto, arbatmedžio ir mirtų eterinių aliejų ir vėl išmaišykime, supilstykime į tinkamus stiklainius ir palikime visiškai atvėsti kambario temperatūroje. Paruoštas tepalas bus kreminės konsistencijos. Jei ji atrodo per tiršta ar priešingai – per skysta, atitinkamai galima pamažinti arba padidinti vaško kiekį. Kuo jo daugiau, tuo tepalas bus tirštesnis.

Pasak K. Labanauskienės, visi produkto komponentai yra antibakteriniai, todėl jis išsilaikys kelis mėnesius. Jei šaldytuve, – galiojimo laikas bus dar ilgesnis.


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje paskutiniąją praėjusių metų savaitę sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek sumažėjo ir siekė 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš tai (gruodžio 18–24 d.) bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis buvo 1 tūkst. 609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Paskutiniąją praėjusių metų savaitę 2023 m. 52-ąją savaitę (gruodžio 25–31 d.) mažiausias – 609,1/100 tūkst. gyv. – sergamumo rodiklis registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – 1 tūkst. 91,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis – kad būtų peržengta 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų riba – nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, kai 51-ąją savaitę (gruodžio 18–24 d.) tokių savivaldybių buvo 19. Nė viena savivaldybių epidemijos paskelbusi nebuvo.

NVSC specialistų pastebėjimu, per moksleivių žiemos atostogas sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius sumažėja kasmet – tai siejama su tuo, kad šventiniu laikotarpiu mažiau žmonių, jaučiančių simptomus, kreipiasi į gydymo įstaigas.


Romaldas Sakalauskas įsitikinęs, kad ambicingų tikslų siekiančiam gydymo įstaigos vadovui dviejų po 5-erius metus kadencijų yra mažoka.

Didžiausia Kretingos rajono savivaldybės gydymo įstaiga VšĮ Kretingos ligoninė, kurioje dirba apie 300 darbuotojų ir kuri 2019 metais minėjo veiklos šimtmetį, pastaraisiais metais pastebimai atsinaujina: tvarkoma ligoninės pastatų išorė, aplinka, vidaus patalpos, perkama moderni gydymo įranga, į kolektyvą įsilieja nauji darbuotojai, šiemet turėtų būti pradėta Priėmimo skubios pagalbos skyriaus, daug metų dirbančio rūsyje, statyba. Pritilo ir ligoninės uždarymo pavojaus varpai. Apie pokyčius Kretingos ligoninėje, jos perspektyvas kalbėjomės su dvejus metus ligoninei vadovaujančiu Romaldu Sakalausku.

– Du dešimtmečius vadovavote Respublikinei Klaipėdos ligoninei. Prieš tai šioje ligoninėje dirbote abdominalinės chirurgijos gydytoju. Esate kilęs iš Salantų pusės, bet turbūt ne tai lėmė jūsų apsisprendimą vadovauti Kretingos ligoninei?

– Dirbant Klaipėdoje Respublikinės ligoninės vadovu, prie jos 10 metų prijungta buvo Skuodo ligoninė. Man, kaip vadovui, ir visam Respublikinės ligoninės kolektyvui, tai buvo sunkus išbandymas. Gydytojai konsultuoti pacientų vykdavo iš Klaipėdos į Skuodą, pirmyn ir atgal susidarydavo apie 160 km atstumas. Tačiau norint galima daug padaryti, pavyko stabilizuoti situaciją Skuodo ligoninėje. Per tą laikotarpį patyriau, kaip mažosios ligoninės, pasinaudojusios didžiųjų ligoninių ištekliais, gali sėkmingai gyvuoti, to krašto žmonės – gauti medicinos, sveikatinimo paslaugas. Rajonuose, kur žmonių drastiškai sumažėję, ne visada tikslinga sukurti išplėtotą, šiuolaikinę medicininę bazę, pritraukti gydytojus, slaugytojus, kai nėra tiek gyventojų, kurie tuo galėtų naudotis. Siekiant Kretingos ligoninės vadovo pareigų, mane motyvavo tai, kad Kretingos rajonas turi apie 40 tūkst. gyventojų, ir jų nemažėja, šalia – Palangos miestas, su Kretingos rajonu besiribojančios nemažos Skuodo rajono gyvenvietės. Tai svarbu ligoninės išlikimui. Čia galima kurti visą tą gydymo įstaigos gerovę ir turėti gerus rezultatus, be pacientų tai būtų beprasmiška. Kaip ir statyti bažnyčią, kuri bus tuščia. Jei sukūrus gydymo įstaigos bazę nėra pacientų, yra dvi to priežastys: viena – kažką ne taip darai, antra – susidūrei su visai Lietuvai opia problema – migracija, didelių išvykstančiųjų svetur srautu.

Todėl, sumažėjus gyventojų skaičiui, kai kurių rajonų ligoninės, turinčios ir stiprius vadovus, neišvengiamai turėjo užsidaryti ir transformuotis į rajonų sveikatos centrus, kur susijungė su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas