Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar reikėjo Kretingai BOLT paspirtukų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

Statistika rodo, kad apie 16 proc. transporto priemonių Lietuvoje iš pirmo karto nepraeina privalomosios techninės apžiūros būtent dėl aplinkosauginių trūkumų.

Netrukus aplinkosaugininkai pradės rengti automobilių taršos tikrinimo reidus. Viršijus nustatytą išmetamųjų dujų kiekį, transporto techninės apžiūros (TTA) dokumentas baigs galioti praėjus 48 valandoms. Jei nustatomas skysčių nuotėkis – TTA dokumentas bus panaikinamas „čia ir dabar“.

Numatytos piniginės baudos. Jos bus taikomos ir tuomet, kai vairuotojas nesustos jį stabdant uniformuotam aplinkosaugininkui. Šiuo metu sudaromas reidų planas. Prieš pradedant juos vykdyti, visuomenė bus informuota.

Griežtesnę kontrolę lėmė skirtingos priežastys

LR Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovė Eglė Paužuolienė sakė, kad automobilių taršos reguliavimo pokyčius lėmė kelios priežastys.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) atlikus oro taršos ir jos sukeliamų pasekmių tyrimus, aplinkos oro tarša paskelbta kancerogenine žmogui, rekomenduojamas daug griežtesnis reguliavimas, kad kietųjų dalelių ir kitų teršalų aplinkos ore lygis žmogaus sveikatai būtų nepavojingas.

E. Paužuolienės teigimu, nacionalinė oro užterštumo situacija neatitinka PSO rekomenduojamų lygių. Be to, svarbu užtikrinti Lietuvos oro taršos mažinimo įsipareigojimų vykdymą – pagal Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.

Kaip vieną iš automobilių taršos reguliavimo kaitos priežasčių Aplinkos ministerijos atstovė išskyrė šalies seną ir taršų kelių transporto parką: „Nedžiugina Lietuvoje 2021 m. atlikto kelių transporto priemonių taršos nuotolinės stebėsenos bandomojo projekto rezultatai ir projekto vykdytojų išvados apie keliuose eksploatuojamas nepakankamai prižiūrimas transporto priemones.“


Klubo „Mes kartu“ susitikimas kavinėje „Keliautojas“

Sutuoktinius fronte praradusios Ukrainos moterys susivienijo į neformalų bendravimo klubą „Mes kartu“. Našlės daugiausiai diskutuoja uždaruose interneto forumuose, tačiau mažesnėmis grupelėmis susitinka ir pabendrauti gyvai. Charkove klubas suvienijo 120 našlių.

Į penkių jo atstovių susitikimą įsiprašęs paklausiau, kaip patartų neviltį slopinti Bachmute žuvusio lietuvio kario TadoTumo žmonai Linai, kuriai vienai teks auginti du vaikus. Pokalbyje dalyvavo vyro Aleksandro (fronto slapyvardis „Sioma“) netekusi 33 m. Aliona Semikina, vyro Dmitrijaus „Bugoro“ netekusi 38 m. Julija Buhrimova, vyro Andrejaus „Berezos“ netekusi 48 m. Ana Dorožynska, vyro Aleksandro „Vest“ netekusi 35 m. Olia Melašenko, vyro Antono „Vados“ netekusi 36 m. Julia Bakum.

„Lietuvio kario našlei patarčiau jokiu būdu neužsidaryti savo skausme, o bendrauti su panašią netektį išgyvenančiais žmonėmis, lankytis pas psichologus, bandyti neprarasti ryšio nors su viena drauge ar giminaičiu, susirasti veiklos, dėmesį sutelkti į vaikus“, – patarė A. Semikina.

„Sioma“ dėl silpnos sveikatos buvo atleistos nuo karinės tarnybos, be to, buvo pacifistas, nekentė karo, tačiau, priešui įsiveržus, pakeitė nusistatymą. Iš pradžių gynė Charkovą, o vėliau įstojo į šturmo brigadą „Kraken“, kur tapo fronto mediku. „Sioma“ žuvo kartu su šešiais bendražygiais, kai pateko į apsiaustį, o į mašiną, kuria buvo gabenami sužeistieji, pataikė bomba. Palaikus iš mūšio vietos pavyko išvežti tik po kelių mėnesių, o laidotuvės įvyko po DNR tyrimų praėjus devyniems mėnesiams.

„Oficialiai „Sioma“ buvo dingęs be žinios, tad, nors žinojau, kas nutiko, gyvenau stebuklo laukimu – viltimi, kad pateko į priešo nelaisvę. Toks neapibrėžtumas varė iš proto ir visą laiką iki pat dabar lankausi pas psichologą“, – pasakojo našlė.


Įmonės vadovai ir svečiai aptarė, kas daroma dėl veiklos efektyvinimo ir kokius iššūkius tenka įveikti: (iš kairės) Tomas Liaučys, Valdas Lukoševičius ir Dainius Budrys.

Kretingos šilumos tinklų (Kretingos ŠT) bendrovėje lankėsi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atstovai: asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ir energetikos technologijų bei ekonomikos analitikas Vytautas Džiuvė. Svečiai su įmonės vadovais aptarė įmonėje daromus žingsnius veiklos efektyvinimo kryptimi, susipažino su pasiekimais ir iššūkiais, kuriuos tenka įveikti kasdieniame darbe.

Aptarta ir asociacijos veikla, mažųjų narių poreikiai, kuriuos diktuoja sudėtinga ir atsakinga šilumos tiekimo veikla. Apžiūrėti pagrindiniai Kretingos šilumos tinklų eksploatuojami objektai, pateikta informacija apie sėkmingus investicinius projektus ir kitus planuojamus sprendimus.

Iš kitų išsiskiria savo struktūra

Įmonės direktorius Dainius Budrys pasidžiaugė, kad bendrovės rodikliai gerėja, nes įdėtos pastangos duoda vaisių. Įmonės specialistai detaliai analizuoja šilumos gamybos procesus, lygina faktinius rodiklius su teoriniais ar analogiškų objektų charakteristikomis, stengiasi išsiaiškinti svarbiausias priežastis, lemiančias techninį efektyvumą ir ieško būdų, kaip jį pagerinti. D.Budrys paminėjo pagrindinės katilinės kondensacinio ekonomaizerio našumo padidinimą dėl pritaikytų techninių ir organizacinių priemonių. Mažuose miesteliuose ekonomiškai pasiteisino dalinis ar visiškas šilumos tiekimo decentralizavimas, įmonė investuoja į informacines technologijas, kurios padeda detaliai analizuoti ir tobulinti šilumos tiekimo procesus. Šiuo požiūriu yra naudingi mokomieji seminarai, kuriuos organizuoja LŠTA.

Kretingos ŠT bendrovės valdomas šilumos ūkis išsiskiria iš kitų panašaus dydžio centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių savo struktūra. Įmonė eksploatuoja ir aptarnauja 20 atskirų CŠT sistemų, kurios santykinai mažos, išsidėsčiusios didelėje savivaldybės teritorijoje, kai kuriose jų netgi netiekiamas karštas vanduo, o šilumos vartojimo augimo perspektyvų iš esmės nėra. Tai lemia gana dideles veiklos sąnaudas, o naujos investicijos tokiuose objektuose sunkiai atsiperka. Be to, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nevertina įmonės struktūros ypatumų, rezultatus lygina su panašaus dydžio kitomis CŠT įmonėmis, kurios tiekia šilumą koncentruotai ir nepripažįsta padidintų, tačiau objektyviai neišvengiamų sąnaudų. Žinoma, tai negerina įmonės finansinių rezultatų.


Statybos viešųjų pirkimų konkursai yra ta sritis, kuri aktuali visoms valstybinėms ir savivaldybės organizacijoms. Dabartinė viešųjų pirkimų situacija kelia daug problemų tiek perkančiosioms organizacijoms, tai yra valstybinėms ir savivaldybių organizacijoms, tiek ir statybos rangos įmonėms. Proceso dalyviai ieško efektyviausių sprendimų, kurie atitiktų visų pusių lūkesčius.

Viešuosiuose pirkimuose dalyvauja dvi pusės. Perkančiosios organizacijos siekia įsigyti kuo kokybiškesnę statybos, renovacijos ir pan. paslaugą už mažiausią kainą, o rangovai siekia gauti aiškiai suformuluotą užsakymą – konkurso sąlygas už adekvačią kainą. Tačiau daugeliu atveju šiuos interesus suderinti tampa sudėtingu iššūkiu abiem pusėms. Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tiek CPO LT, tiek ir statybos sektorius ieško variantų, kurie leistų užtikrinti darbų ir paslaugos kokybę, o statybos rangovams nereikėtų rizikuoti veiklos tvarumu. Visos pusės pripažįsta, kad viešųjų pirkimų sistema veikia nepakankamai efektyviai, kad jos procesuose yra perteklinių reikalavimų, kurie užkrauna per didelę administracinę naštą visiems dalyviams – perkančiosioms organizacijoms ir rangovams.

Sprendimas – kuo didesnis procesų standartizavimas

Viešųjų pirkimų procese dažnai susiduriama su perkančiųjų organizacijų pateikiamomis netiksliomis pirkimo sąlygomis, skirtingai dalyvaujančių pusių interpretuojamais kriterijais. Tai lemia objektyvios priežastys, nes, pvz., kiekviena mokykla, vaikų darželis negali turėti profesionalių viešųjų pirkimų specialistų.

Kita viešųjų pirkimų pusė – statybos rangos konkursuose dalyvaujančios įmonės, jų patikimumo, kompetencijų klausimai.

Sprendimas, kurį siūlo VPT, CPO LT, statybos sektoriaus įmonės, – kuo labiau standartizuoti visus procesus, kad neliktų vietos interpretacijoms, konfliktams. Kaip sakė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, statybos viešieji pirkimai tvariais taps tik tuomet, kai pirkimo objektą, pirkimo sąlygas ir reikalavimus būsimiems rangovams visi supras vienodai. Ir tam reikia aiškių, visiems vienodai suprantamų kriterijų, turi būti iš anksto aišku, kokių kompetencijų tiekėjo – įmonės ir specialistų – ieško perkančioji organizacija, užsakovas.


Miniatiūrų rekordų rekordininkas – palangiškis Vytautas Kusas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2024-03-22
Menininko Vytauto Kuso išmonė žąsų, stručio, putpelių ir kitų paukščių kiaušinius paverčia įspūdingais meno kūriniais. Šiame dekoruotame kiaušinyje užsižiebia vibruojanti žvaigždė.

Palangoje gyvenantį 75-erių menininką Vytautą Kusą žino visi, kurie domisi kūryba, nes jis vietinių seniai yra pramintas žmogumi-orkestru. Pirmiausia, menininkas tapo paveikslus aliejumi, lieja akvareles – šiuo metu Palangos miesto savivaldybėje veikia jo paroda „770 miniatiūrų Palangai“, kurioje eksponuojama 770 tapytų miniatiūrų. Jis taip pat kuria eiles, drožinėja, skutinėja, tekina ir stebina itin mažais, vos pirštais apčiuopiamais kūriniais – už juos jau 26 kartus Lietuvos rekordų registravimo agentūros yra nominuotas rekordininku. V. Kusas – ir vienintelio Lietuvoje Šunų muziejaus įkūrėjas.

Darbai primena Faberžė techniką

Kasmet prieš Velykas menininkas imasi kurti proginius darbus iš kiaušinių ir sukuria nuostabius dalykus, vis pranokdamas ankstesnius. V. Kusas jau anksčiau įsigudrino patalpinti kiaušinius kiaušiniuose ir juos dar išpuošti miniatiūriniais ažūriniais raštais, perliukais, karoliukais. Išbandė 12 skirtingų rūšių kiaušinius – nuo putpelės, balandžio iki stručio.

Didžiausia įdomybė – 3D projekcija viename kiaušinyje: kiaušiniai pateikti taip, kad matytųsi jų erdvinis vaizdas – su nišomis, kuriose įtvirtintas dar koks nors dekoratyvus elementas ar paties menininko išpaišyta miniatiūra. Taip menininkas žąsies kiaušinyje įkurdino vištos kiaušinį ir jame dar įsodino angeliuką, į kitą ornamentuotą vištos kiaušinį – graviruotą arba ištapytą balandžio kiaušinį. Yra netgi trigubas ažūrinis žąsies-vištos-balandžio kiaušinis su tūkstančiais plika akimi vos įžiūrimų ornamentais išgraviruotų skylučių.

Dalis šios V. Kuso dekoratyvinių kiaušinių kolekcijos šiuo metu eksponuojama Renavo dvare.

Šiemet V. Kusas džiugina neįtikėtino grožio ir išmonės kūriniais iš tikrų ar dekoratyvinių kiaušinių, taip pat – velykinėmis kompozicijomis. Ant lentynų jo dirbtuvėse-galerijoje Palangoje pūpso kiaušiniais dabintos „smėlio pilys“ su įmontuotais besisukančiais žibintais, prabangi žvakidė su dekoruotais stručio kiaušiniais, nudžiūvusio bonso kamienas, dekoruotas daugybe miniatiūrinių dirbtinių kiaušinių. Ypatingi palangiškio kūriniai – prabangią garsiojo prancūzų menininko, dabinusio Rusijos imperatorių rūmus, Karlo Faberžė techniką primenantys dekoratyviniai kiaušiniai.


Viename name su Tadu Tumu gyvenusį Raimundą Urvikį bičiulio žūtis nepaprastai sukrėtė.

Vasario 23 dieną vykdydamas kovinę užduotį Ukrainoje netoli Bachmuto žuvo 42 metų lietuvis karys savanoris Tadas Tumas. Tai pirmas lietuvis karys, žuvęs Ukrainos kovoje su okupacine Rusijos armija.

Tą dieną lietuvis, 92-os brigados užsieniečių legiono karys slapyvardžiu „Milžinas“ kartu su bendražygiu ukrainiečiu vežė minas į priekinę fronto liniją. Į automobilį pataikius priešo skraidyklės paleistai granatai abu sužeistus karius saviškiai nugabeno pas medikus, tačiau lietuvio gyvybės nepavyko išgelbėti, nors jo kolega išgyveno.

Prieš išvykdamas į Ukrainą

T. Tumas dirbo pasieniečiu ir saugojo sieną su Baltarusija. Nusprendęs vykti į Kijevą Tadas žmonai Linai pareiškė, kad, jei Rusija parklupdys Ukrainą, kitas jos taikinys bus Lietuva. Su žmona Tadas susipažino stebėdamas Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos rungtynes, mat abu buvo aistringi šios komandos sirgaliai ir nuolat lankėsi stadione. T. Tumas kariauti buvo neblogai pasirengęs, nes šešerius metus lankė Krašto savanorių pratybas. Į Ukrainą nuvykęs praėjusį lapkritį, T. Tumas užsieniečių legione ištarnavo ilgiau negu tris mėnesius. Vyras dalyvavo apmokymuose poligone ir vyko į kovines užduotis Bachmuto apylinkėse.


Gyvenimas tarp gražių daiktų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2024-03-12

Parduotuvės ANTIKVA savininkai Valdemaras ir Airida Kecioriai (kairėje) bei pardavėja Birutė Končienė sakė, kad tuo, ką siūlo pamatyti arba įsigyti klientams, pirmiausia pasidžiaugia patys.

Prabanga ir spalvomis žaižaruojančią parduotuvę ANTIKVA Vytauto gatvėje Palangoje atidarę Airida ir Valdemaras Kecioriai pastebėjo, kad kai kurie praeiviai stabteli ir į vitrinas mieliau dairosi pro langus, tikriausiai manydami, kad viskas turėtų būti labai brangu.

Šeimos verslą užsuko baldai

„Kartais aš pats, pravėręs duris, padrąsinu užeiti. Sakau, pirkti nebūtina, o jeigu sugalvotumėt, kainos – nuo vieno euro iki kelių tūkstančių“, – juokėsi Valdemaras.

Airida pritarė – esą parduotuvėje pažiūrėti geriau negu muziejuje. Ten eksponatų rankomis liesti negalima, o čia imk, pasidžiauk, pagalvok, ar tas daiktas gražus, ar tau patinka. Jų, iš Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Olandijos, Švedijos, Liuksemburgo, Čekijos turgų bei didmenininkų supirktų ir nuosavu autobusiuku parsivežtų tiek, kad galva sukasi – puodeliai, vazos, lėkštės ir lėkštutės, dėžutės, bižuterija, šviestuvai, atvirukai, kolekcinės knygos, paveikslai, laikrodžiai, taurės... – kas viską suskaičiuos? Ir kiekvienas – retas, o svarbiausia, – vertingas, turi savo „gimimo“ datą ir savo atsiradimo istoriją. Galbūt todėl „Antikvoje“ inventoriaus ieško ir randa filmų kūrėjus aptarnaujantis personalas, o Pagėgių savivaldybės muziejus neseniai įsigijo antikvarinę skalbimo mašiną, kuriai 120 metų.

„Niekada daiktų neperkame galvodami vien tik, ar grįžus pelningai parduosim. Svarbiausia, kad žiūrint patiems širdis džiaugtųsi“, – atviravo pašnekovai. Kad netrukdytų vienas kitam ir sutaupytų laiko, tuose turguose jiedu net vaikšto atskirai, mat Airida daugiau laiko skiria tyrinėti prancūzišką ir anglišką porcelianą, krištolą, papuošalus, šilką, rankines, įvairias moteriškas smulkmenėles, na, o Valdemaro dėmesį prikausto metalo ir medžio dirbiniai, iš bronzos nulietos statulos, stilingi reti baldai.

Beje, šeimos verslas ir išsirutuliojo būtent nuo senoviškų baldų, kuriuos įstaigų administravimą universitete baigusi Airida prieš kelerius metus sugalvojo restauruoti savo malonumui. Komodų, staliukų, indaujų, fotelių taip pat važiuodavo parsivežti iš užsienio. O besirenkant nori nenori žvilgsnis užkliūdavo už vienos kitos vazelės, jaukios lėkštelės ar angliško porceliano puodelio kavai. Iš vienos kelionės – vieni, iš kitos – kiti indai jau, žiūrėk, ir „apsigyvena“ Keciorių namuose „Ąžuolo“ sodininkų bendrijoje prie Kretingos. Kai visko prisikaupė devynios galybės, nori nenori teko galvoti, ką toliau su tuo gėriu daryti. Taip ir kilo mintis pradėti verslą.


Seimo narė Rasa Petrauskienė: „Manau, kad DI turės gilų poveikį visai visuomenei, verslui ir politikai, ir šis poveikis gali būti net didesnis negu kai kurie istoriniai technologiniai proveržiai.“

Justino Auškelio nuotr.

Dirbtinis intelektas (DI) vis atkakliau skverbiasi į žmonių gyvenimus. Ekspertai prognozuoja, kad DI ateityje padės optimaliau ir efektyviau naudoti įmonių, visuomenės ir gamtos išteklius. Tai leis sutaupyti, gyventi tvariau, be to, atvers galimybes kurti ir įgyvendinti inovatyvias idėjas, įvairius verslo modelius. Taip pat tikėtina, kad DI turės didesnę įtaką socialiniams klausimams ir viešajai politikai. Šio proceso metu taip pat būtina spręsti svarbius etinius klausimus, susijusius su prieigos teisėmis, diskriminacija, privatumu ir teisingumu. Apie tai kalbamės su LR Seimo nare Rasa Petrauskiene, Seimo Ateities komiteto nare, Dirbtinio intelekto grupės iniciatore ir pirmininke.

– Kas Jus paskatino giliau domėtis Dirbtinio intelekto (DI) tema? Ar Jums ši sritis įdomi asmeniškai?

– Giliau domėtis dirbtinio intelekto (DI) tema mane paskatino ne tik jo auganti įtaka ir įsiskverbimas į įvairias gyvenimo sritis, bet ir suvokimas, kad ši technologija gali kardinaliai pakeisti mūsų visuomenę ir ateitį. Supratau, kad dirbtinis intelektas turi ne tik didelį potencialą transformuoti mūsų kasdieninį gyvenimą, ekonomiką, bet ir net politiką. Manau, kad politikų užduotis yra ne tik stebėti šią pažangą, bet ir aktyviai formuoti politiką, kuri skatintų teigiamą DI poveikį, užtikrinant etišką ir atsakingą jos naudojimą. Tai įtraukia ir horizontalius, persidengiančius klausimus, tokius, kaip etika, teisingumas, diskriminacija, privatumo saugumas ir kt., kuriuos būtina spręsti taikant šią technologiją. Dirbtinis intelektas įsiterpia į daugelį sričių, pradedant ekonomika ir viešuoju administravimu, baigiant sveikatos apsauga, švietimu, pramonės sektoriumi ir net kosmosu bei gynybos sritimis. Svarbu akcentuoti, kad mano asmeninis susidomėjimas dirbtinio intelekto tema taip pat kyla iš noro įsisavinti naujausias žinias ir būti informuotai apie šiuolaikines technologijas, jų pritaikymą. Tai mane skatina aktyviai sekti šios srities naujienas, domėtis naujausiais moksliniais tyrimais ir inovacijomis, įsitraukti į diskusijas ir veiklą, skirtą šios srities plėtrai ir taikymui. Tai nėra vien tik technologinis iššūkis, bet ir geopolitinis bei egzistencinis, todėl DI tema man yra tiek profesinės, tiek ir asmeninės paskatos, įkvepiančios siekti nuolatinio tobulėjimo ir pažangos, suprantant, kad tai yra neatsiejama mūsų dabartinės ir ateities realybės dalis.


Namo griuvėsiuose buvo rasta kariškių Olego ir Tanios Kravecų bute stovėjusi šeimos nuotraukų lenta. Visi penki asmenys žuvo.

Kovo 2 d. į devynių aukštų namą Odesoje smogė priešo dronas, o sugriuvus daliai laiptinės žuvo dvylika žmonių. Tai tapo daugiausiai civilių gyvybių nusinešusi tragedija karo metu Odesoje, ir ji sukrėtė visą šalį, mat net penkios aukos buvo vaikai.

Kai kitos dienos rytą atvykau į įvykio vietą, joje burzgė generatoriai, kranai, traktoriai ir krovininės mašinos – buvo palengva keliami cemento blokai spėjant, kad po jais guli sužeisti žmonės. To tikėjosi ir į įvykio vietą suvažiavę aukų artimieji, kurie verkdami meldėsi ir prašė gelbėtojų skubėti, bet ir būti atsargiais.

Tuo metu jau buvo rasti dešimties žuvusių kūnai, ir spėta, kad po griuvėsiai gali būti dar šešios aukos. Vėlai vakare buvo rasti dvejų vaikų kūnai, o policininkams pavyko išsiaiškinti, kad kitos keturios spėjamos aukos yra išvykusios, ir tragedijos metu šiame name nemiegojo.

Įvykio vietoje užkalbintas Odesos meras Genadijus Truchanovas neslėpė įtūžio sakydamas: „Kuo Maskvos teroristams prasikalto kūdikiai, jų tėvai? Juk aplinkui nėra jokių karinių ar strateginių objektų, o vien daugiaaukščiai namai, dvi mokyklos, cerkvė ir vaikų žaidimų, sporto aikštelės.“ Meras paaiškino, kad dronas pataikė į devynių aukštų dvylikos laiptinių namo pirmą laiptinę, ir sugriovė kairėje pusėje ties išorine siena buvusius 18 butų.


Istorikas profesorius Egidijus Aleksandravičius akcentavo, kad Lietuvos politikai dažnai paskęsta administracinio valdymo smulkmenose: „Politikos esmė, kurios nevalia politikams pamiršti, – kad priimant sprendimus dalyvautų piliečiai.“

Dvejus metus vyksta karas Ukrainoje. Šiuo metu jo eiga krypsta ne į gerą pusę. Ukrainos klausimu pasaulis irgi nėra vieningas. Vis dažniau girdime kalbų apie galimą Rusijos karą su NATO, pasirengimą jam. Kokia Lietuvos situacija šiame kontekste?

Ar dar gyvename iliuzijų pasaulyje, kad viskas kažkaip susitvarkys? Gal tam ir ruoštis ypatingai ir nereikia? Valdžia rengia pilietinio pasipriešinimo strategiją, bet ar šios nuostatos pasiekia visus Lietuvos gyventojus. Ar galime šiuo sudėtingu laikotarpiu pasikliauti Europos Sąjungos bendrija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Ar pasaulis išmoko tam tikras pamokas per dvejus Rusijos agresijos Ukrainoje metus? Šiais ir kitais klausimais kalbėjomės su istoriku prof. Egidijumi Aleksandravičiumi.

Apie nerimą, baimę ir ramybę

Nerimas, anot E. Aleksandravičiaus, natūrali žmogaus būsena. Tik reikia turėti stiprybės įveikti jo perteklių, kuris sustingdo valią veikti. Gali padėti vidinė išmintis ir rimtis.

„Ne tiek esame ištvėrę! Žinoma, karu niekas negali džiaugtis. Tik nereikia tiek išsigąsti, kad nustotum galvoti, ką žmogus gali nuveikti. Netapatinkime valstybės su valdžia, atsikratykime mentaliteto, kad valdžia viską gali, už mus viską padarys, o mes nieko negalime. Turime Tėvynę, savo žemę, vieni kitus. Ne kartą įrodėme, kad sudėtingais valstybei momentais galime susitelkti, koncentruoti valią, susitarti, sukurti struktūras. Pesimizmo akimirką reikia nenustoti rūpintis vieni kitais, kaimynais. Tad kelkime akis nuo grindinio aukštyn. Tikėkime savimi“, – ragino profesorius.

Prakalbus apie šiandien sunkią padėtį Ukrainos fronte, E. Aleksandravičius sakė, kad, jei Ukrainai nepavyktų atsilaikyti, tuomet virš visos Vakarų Europos civilizacijos paveldo, grįsto nuostata, kad žmogus yra vertybė, pakibs Damoklo kardas. Imperinės sąmonės atstovams žmogus nesvarbu. Žmonės – tik mėsa su asmens kodais. Taigi toks rusų kultūros cinizmas ir mums grėstų.

„Tokioje akistatoje, kur situacijos negalime lengvai pakeisti, atsiranda baimės faktorius, kuris neleidžia taisyti ydų. Reikia ramiai žiūrėti į tikrovę, į įvairius scenarijus. Didelė bėda lietuvių informacinis laukas. Ką žinome, kas išties dedasi Ukrainoje? Nebežinome, kas valdžios viduriuose dedasi net sudėję visas medijas ir nacionalinį transliuotoją. Žinome, kad nieko nežinome. Paklausykite, ką sako, generolai, karinio štabo veteranai. Jie sako – žinome labai nedaug. Todėl sunku suprasti, kas dedasi, susidaryti savo nuomonę. Informacinis laukas labai suprimityvintas. Interneto portaluose tikros informacijos džiunglės. Tuo jau susirūpino prancūzai, vokiečiai. Antai vokiečių kalba netikrų profilių rasta apie 40 tūkst. ir įvairių žinučių per juos paleista. Tai didelis išbandymas, kai vienam protingam samprotavimui tenka 100 nesąmonių“, – konstatavo profesorius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas