Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar pasigendate naujų rajono Savivaldybės projektų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Kaip sakė parodos autorius Astijus Zastartas, lipdyti iš plastilino ir piešti jis galėtų nors ir visą dieną, nes tai yra veiklos, kurias jis labai mėgsta.

Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje visą spalį parodų erdvėje eksponuojama Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokinio Astijaus Zastarto lipdinių iš plastilino paroda. Šios parodos keliavimo po Lietuvą iniciatyvos ėmėsi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programos „Stipri šeima“ savanorė Neringa Užomeckienė. Ji ir papasakojo apie šią iniciatyvą.

Kūryboje atrado džiaugsmą ir nusiraminimą

Astijaus lipdiniai – itin spalvingi jo mėgstamiausi animacinių filmukų veikėjai. Kaip pats sakė, lipdyti iš plastilino ir piešti jis galėtų nors ir visą dieną, nes tai yra veiklos, kurias jis labai mėgsta. O jo mėgstamiausias personažas – ežiukas Sonikas.

Astijus turi autizmo spektro sutrikimą, todėl jis džiaugėsi radęs veiklą, kuri jam padeda nusiraminti, ir gali tuo tiesiog mėgautis.

Neringa ir parodą parengti padėjusi mokytoja Monika Bušmaitė akcentavo, kad paroda siekiama atkreipti dėmesį į autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko ypatingus gabumus kurti.

Pomėgis lipdyti – nuo ankstyvos vaikystės

Su parodos autoriumi Neringa susipažino būtent mokykloje, pradėjusi dirbti mokytojos padėjėja. „Tai buvo pats pirmasis mokinys, kuriam aš suteikiau pagalbą per pamokas ir su kuriuo artimai susidraugavome“, – teigė N. Užomeckienė.

Taip ji sužinojo ir apie jo pomėgį. Paaiškėjo, kad Astijus iš plastilino lipdo nuo ankstyvos vaikystės, o lankymas darželį laisvalaikiu mėgo žiūrėti įvairius animacinius filmukus ir įdėmiai įsiminė visus jų personažus.

„Vieną dieną, pasibaigus pamokoms, Astijus atsinešė plastilino ir savo noru, niekieno neprašomas pradėjo lipdyti ežiuko Soniko personažą. Aš, sėdėdama šalia jo, žavėjausi kaip kruopščiai yra lipdomos kiekvienos, net ir pačios smulkiausios detalės – rankos, pirštai, batai, batų raišteliai, plaukai, – apie kurias dažnas kurdamas nė nesusimąstome, – pasakojo Neringa. – Bėgant laikui, kiekvieną dieną stebėdama Astijų, lipdantį įvairius Soniko personažus, mačiau, kad lipdymas – neatskiriama Astijaus dienos dalis, ir paklausiau jo, ar jis galėtų nulipdyti ir kitų personažų? Astijus atsakė „taip“. Tuomet pradėjo lipdyti kitus, parodoje eksponuojamus personažus.“


Pranciškonų gimnazijos mokinukams pasitikrinti savo kuprines padėjo sveikatos priežiūros specialistė Irena Vaitkevičienė.

Kasmet mokslo metų pradžioje pasitikrinama, ar mažieji į mokyklą nesineša per sunkių kuprinių. Ir sulaukia patarimų, kokios kuprinės turėtų būti, kad būtų patogu. Tokias akcijas pradinių klasių mokiniams kasmet organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

Kaip papasakojo visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Irena Vaitkevičienė, kuruojanti Pranciškonų gimnaziją, kuprinių svėrimo akcija: „Kiek sveria mano kuprinė?“ buvo vykdoma pirmose klasėse.

Akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į mokinių nugaros sveikatą ir nustatyti, ar ne per sunkios mokinių kuprinės. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė padėjo mokiniams išsiaiškinti, ar tinkamo svorio vaikų kuprinės, priminė kuprinių nešiojimo taisykles.

„Džiugu, kad iš akcijoje dalyvavusių mokinių, dauguma nešioja kuprines, kurių svoris neviršija 10 proc. moksleivio svorio. Taip pat visi mokiniai turi kuprines su dviem diržais ir nešioja jas taisyklingai ant abiejų pečių“, – rezultatais pasidalino I. Vaitkevičienė.

Specialistė akcentavo, kad pradinių klasių mokinių tuščių kuprinių svoris neturi viršyti 700 g, o vyresniems neturi būti didesnis nei 1 kg. Pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinuko kūno svorio. Patogiausia kuprinė, kurios diržai 3,5–4 cm pločio ir paminkštinti pečių juostoj. Kad mokiniui kuprinę patogu būtų nešioti, sunki

„Kuprinės“ informacija


Sterre (kairėje) ir Mari Kretingoje savanoriaus vienerius metus, per kuriuos sieks pažinti mūsų jaunuomenę ir pačios patobulėti.

Pirmasis įspūdis – puikus

Kaip pasakojo Sterre, pats pirmasis įspūdis, atvykus į Kretingą, buvo puikus. „Visi labai draugiški. Kai tik atvykau, manimi labai rūpinosi nuo pat atvykimo pradžios, net ir apie smulkmenas pagalvojo, ko man galėtų prireikti. Ir tokie atviri, šilti pasirodė, atvėrė savo namų duris visapusiškai. Bet, žinoma, kaip ir esu kalbėjusi su kitais tarptautiniais savanoriais, suprantama, kad yra ir gerų emocijų antplūdžio, bet esama ir prastesnių. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę (kalbėjomės spalio 17-ąją – aut. past.) švenčiau savo gimtadienį, mane aplankė toks jausmų mišinys. Galvojau, taip, visi labai mieli, atnešė man tortą, buvau apsupta dėmesiu, bet tą akimirką supratau, kad ilgiuosi namų. Būtent tada pirmą kartą pajutau namų ilgesį“, – atviravo tarptautinė savanorė Sterre, Kretingoje atšventusi 23-iąjį gimtadienį.

Bendraamžė Mari, atvykusi vėliau nei Sterre, pripažino, kad jai susidarė toks pat malonus įspūdis, kad yra laukiama, maloniai buvo sutikta, nepatiko tik vienintelis dalykas – mūsų šalti orai. „Čia tikrai šalta, pas mus taip pat visokių orų būna, bet tiek daug nelyja ir mažiau šaltų dienų, bet žmonės tikrai labai malonūs. Su jaunimu taip pat sekasi rasti bendrą kalbą, nors ir galima pastebėti, jog esama įvairių brendimo problemų. Man gal kiek lengviau, nes puikiai kalbu rusiškai, čia esama žmonių, kurie labiau supranta rusų kalbą“, – nusišypsojo ji.

Merginos pripažino, kad itin puikų įspūdį paliko aplankyta jūra, joms buvo staigmena, kad ji – visai šalia. „Toks grožis, kad net norėjosi verkti“, – nusišypsojo Mari.


Kretingos atvirajame jaunimo centre rugsėjo viduryje įvyko išvažiuojamasis Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos posėdis, per kurį suorganizuoti nauji tarybos rinkimai.

Kretingos atvirajame jaunimo centre įvyko išvažiuojamasis Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos posėdis, per kurį suorganizuoti nauji tarybos rinkimai – paskirtieji tarybos nariai Kretingos rajono jaunimui atstovaus dvejus metus.

Kaip pasakojo Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, įprastai Jaunimo reikalų tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją išrenka Jaunimo reikalų tarybos nariai per pirmąjį naujos kadencijos tarybos posėdį. Jaunimo reikalų tarybos pirmininku išrinkus Savivaldybės tarybos ar Savivaldybės administracijos atstovą, Jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotoju turi būti išrinktas jaunimo atstovas, ir atvirkščiai.

Jaunimo reikalų tarybos nariui Vaidui Kupreliui pasiūlius, kad pirmininkės pareigas galėtų užimti Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė, susirinkusieji neprieštaravo. Pavaduotoju išrinktas Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovas Tomas Perkumas. Jaunimo reikalų tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Jaunimo reikalų tarybos narių balsų dauguma. Esant lygiam balsų skaičiui, sprendžiamąjį balsą turi pirmininkas.

Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybą taip pat sudaro Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovai Živilė Bružaitė, Mykolas Daračius, Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai Mindaugas Černeckis, Vaidas Kuprelis, Vilma Preibienė, Kretingos jaunimo teatro „Atžalynas“ atstovė Ula Gaubė, Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vyr. specialistė Lina Jadenkuvienė, Žemaitijos skautų organizacijos Kretingos Šv. Antano skautų draugovės draugininkė Agnė Račkauskaitė.

Per posėdį taip pat svarstyta dėl jaunimo apdovanojimų datos. Jie įprastai būdavo organizuojami rugpjūčio mėnesį, bet šiemet to padaryti nepavyko dėl Kretingos rajone įvykusios Jaunimo vasaros akademijos. Nuspręsta, jog jaunimo apdovanojimai vyks lapkričio mėnesį.

„Kuprinės“ informacija


Keturiems Pranciškonų gimnazijos mokiniams (priekyje) Tomui Valiūnui, Brigitai Pilybaitei, Amandai Indrišiūnaitei ir Karolinai Strakšaitei skirta metinė stipendija.

Viešoji įstaiga Pranciškonų gimnazija nuo 2013 m. bendradarbiauja su Juozo Giedraičio fondo steigėjais. Kaip ir kasmet, mokiniams pasiūlyta padirbėti – parašyti rašinį pateikta patriotine tema.

Šio fondo tikslas – remti patriotišką ir katalikišką švietimą skiriant lėšų Lietuvoje gyvenančių pavyzdingų moksleivių mokymuisi katalikiškose mokyklose ir gimnazijose.

Pranciškonų gimnazijos mokiniams, puoselėjantiems krikščioniškas ir patriotiškas vertybes, rugsėjį įteiktos Juozo Giedraičio vardo Lietuvos moksleivių fondo stipendijos.

Kaip pastebėta, šiais metais Juozo Giedraičio fondo organizuoto rašinio konkurso tema „Okupacinės sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30 metų sukaktis“ buvo įdomi įvairaus amžiaus gimnazijos mokiniams.

Keturi gimnazijos mokiniai – ketvirtokas gimnazistas Tomas Valiūnas, trečiokė Brigita Pilybaitė, pirmokės Amanda Indrišiūnaitė, Karolina Strakšaitė – gavo JGF stipendijų pažymėjimus, liudijančius, kad Juozo Giedraičio fondo komitetas skiria jiems metinę stipendiją. Už geriausius rašinius I vieta atiteko Tomui Valiūnui, II vieta – Brigitai Pilybaitei. Mokiniams pasiruošti konkursui padėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Irma Šedienė ir Raimonda Gumbaragienė.


Donatas Vizgaudis koncertuoja įvairiuose renginiuose, vasaros šventėse, po truputį skinasi kelią ir į platesnius vandenis.

Kūlupėniškis Donatas Vizgaudis retai paleidžia iš rankų savo išsvajotąjį, kaip pats sakė, instrumentą – saksofoną. 22-ejų muzikantas džiaugėsi, kai yra kviečiamas pagroti įvairiuose renginiuose, o itin nustebino neseniai gautas pakvietimas sudalyvauti televizijos laidoje „Lietuvos talentai“. Nors į antrą etapą Donatas nepateko, tačiau žada taip lengvai nepasiduoti ir nosies dėl to nenukabino.

– Donatai, papasakokite ką veikiate šiuo metu? – „Kuprinė“ paklausė muzikanto.

– Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Klaipėdos fakultete studijuoju saksofono specializaciją. Šie metai man yra ypatingi, nes esu bakalauro IV kurse ir artėja finišo tiesioji. Baigęs šias studijas, įgysiu pedagogo kvalifikaciją. Gyvenu Kretingos rajone, Kūlupėnų kaime, bet per studijas tenka pagyventi ir Klaipėdoje.

– Nežinojusieji, kas toks yra Donatas Vizgaudis, sužinojo, pažiūrėję „Lietuvos talentų“ laidą. Tad kaip ten atsidūrėte? Kaip sugalvojote, kad reikia parodyti savo talentą?

– „Lietuvos talentuose“ atsidūriau ne savo noru. Į atrankas mane pakvietė sudalyvauti „Lietuvos talentų“ kūrybinė komanda. Iš pradžių labai nustebau gavęs tokį pakvietimą, bet po to, gerai pamastęs, nusprendžiau išbandyti savo jėgas „Lietuvos talentų“ didžiojoje scenoje. Deja, bet patekti į antrą etapą nepavyko, bet esu labai laimingas dalyvavęs tokiame šou projekte. Manau, dar tikrai ten kažkada sugrįšiu su trenksmu.

– Kiek laiko grojate saksofonu ir kodėl būtent šis instrumentas?

– Šiuo ypatingu instrumentu groju jau 12 metų. Kodėl būtent groju saksofonu, negaliu atsakyti. Nuvažiavęs pirmą sykį į muzikos mokyklą, nebuvau apsisprendęs šimtu procentų, kokiu instrumentu norėsiu mokytis groti, tai atsitiktinai nusprendžiau pasirinkti būtent šį instrumentą, ir dabar esu labai laimingas grodamas saksofonu. Dabar tai – mano didžioji svajonė.


Buvusi „kuprinietė“ Inga Vaišvilaitė jau antrus metus dirba lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje.

Palaikymo šokėjų komandos – svarbi ir tiesiog neatsiejama krepšinio dalis. Nors krepšinio varžybose visas aistringų sirgalių dėmesys sutelktas į komandos žaidimą, bet ne ką mažiau dėmesio visuomet sulaukia ir palaikymo šokėjos. Pranciškonų gimnazijos mokinė Karolina Strakšaitė pasirinko būtent šią sritį ir tobulina savo įgūdžius šokdama BC „Kretinga“ palaikymo komandoje. Tačiau 15-metė pripažino, kad šis užsiėmimas ją lydės iki tol, kol lankys mokyklą, paskui galvos apie kažką kita. Nors aktyvų gyvenimo būdą mergina propaguoja jau ilgokai – beveik penkerius metus.

Labiausiai sudomino palaikymo šokėjos veikla

Paklausta, kada ėmė lankyti šį užsiėmimą, Karolina atskleidė, kad beveik prieš penkerius metus. Tuomet jai buvo vos dešimt metų, ir tiesiog norėjosi viską išbandyti.

Pašnekovė prisipažino, kad tikrai buvo idėjų daryti kažką kita, kaip, pavyzdžiui, lankyti plaukimo treniruotes, tinklinį ar badmintoną.

„Nors buvo kilusių minčių ką kitą galėčiau daryti, ši sporto šaka man patiko labiausiai, todėl aš nusprendžiau tobulėti ir eiti toliau“, – sakė Karolina.

  • Rašyti komentarą (0)
  • Plačiau ...

  • Buvusi „kuprinietė“ Inga Vaišvilaitė jau antrus metus dirba lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje.

    Buvusi „kuprinietė“ 22-erių Inga Vaišvilaitė jau antrus metus dirba lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Jauna mokytoja nestokoja noro nerti į pasirinktą profesiją visu pajėgumu, stengiantis padėti mokiniams kitaip pažvelgti į taip dažnai nemėgstamą lietuvišką žodį. O artėjančios Mokytojų dienos proga taip ir norisi linkėti kuo daugiau kūrybiškumo ne tik darbuose, bet ir kasdienoje, juk dėl to gyvenimas bus tik įdomesnis.

    Svajonių profesija

    Inga teigė, jog tapti lietuvių kalbos mokytoja svajojo nuo pat 8-os klasės. Ji pasirinko šią specialybę, nes turėjo didelį palaikymą iš savo tėvų ir senelių. Kol mokėsi Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciniame centre, buvo pavyzdinga ir atsakinga mokinė. Kai pakeitė mokyklą, Inga stengėsi išlikti tokia pat atsakinga, nes žinojo, kad reiks gerų rezultatų, norint įstoti į norimą universitetą.

    Baigusi studijas ir tapusi mokytoja, kaip ji pati pastebėjo, netapo griežtesnė. „Kartais susimąstau, kad esu per gera savo mokiniams. Labai gerai prisimenu savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos žodžius: „Gerumas nėra profesija“. Todėl dažnai tenka suimti save į rankas ir imtis griežtų veiksmų tam tikrose situacijose“, – pasidalijo jaunoji lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja Inga.

    I. Vaišvilaitės manymu, mokytojo darbe kartais sunku komunikuoti su tėvais, nes kai kurie jų pamiršta mandagumą, nesupranta to, ką bandai jiems paaiškinti. Sunkumu kyla ir su mokiniais, kurių neįmanoma atitraukti nuo išmaniųjų telefonų. Taip pat nėra lengva mokinius įtikinti mokytis pamokose, nes, daugelio manymu, jiems neprireiks tų žinių, kurias įgyja mokykloje.

    Mokinių susidomėjimo lietuvių kalba ir literatūra yra labai mažai. Mokytojos Ingos teigimu, daugeliui ši pamoka yra neįdomi, sudėtingai suprantama, o skaityti literatūrinius kūrinius mokiniams yra tarsi laiko švaistymas. „Tokį požiūrį sukuria šeimoje diegiamos vertybės ir spragos, padarytos mokymosi procese, būtent tai dažniausiai nulemia prastus rezultatus ir mažą norą mokytis“, – atviravo I. Vaišvilaitė.


    Guodai Mėčiūtei šie metai pažėrė laimėjimų – ji ne tik pelnė šimto balų įvertinimą iš lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, bet ir iš tarptautinės geomokslų olimpiados „IESO 2023“ Lietuvai parvežė net tris medalius.

    Praėjusiais mokslo metais Pranciškonų gimnaziją baigusi Guoda Mėčiūtė ne tik pelnė šimto balų įvertinimą iš lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino – mergina iš tarptautinės geomokslų olimpiados „IESO 2023“ Lietuvai parvežė tris medalius.

    Rengė akademinius tyrimus

    Guoda geomokslų olimpiadose pradėjo dalyvauti ne taip ir seniai – nuo vienuoliktos klasės, paskatinta geografijos mokytojo Viliaus Adomaičio. „Be jokios abejonės, taip pat labai svarbus buvo susidomėjimas biologija, chemija, nes neišvengiamai žemės mokslų srityje tenka susidurti ir su šiomis disciplinomis“, – pridūrė mergina.

    Pirmiausia merginai teko pereiti atranką į respublikinį geomokslų olimpiados etapą, kuris vyko Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete. Dalyvaudama atliko praktines ir teorines užduotis, rengė akademinį pristatymą anglų kalba apie karstinius procesus Lietuvoje. Olimpiados organizatoriai Guodos darbą įvertino itin gerai ir atrinko kartu su komanda atstovauti Lietuvai tarptautiniame etape.

    Deja, olimpiada vyko nuotoliniu būdu, tačiau, nepaisant to, visų dalyvių iš daugiau negu 30 pasaulio valstybių laukė intensyvus pasiruošimo procesas. „Teko ne tiek sėdėti prie knygų, kiek atlikti gerokai daugiau praktinių užduočių“, – teigė pašnekovė.

    Guoda turėjo parengti analizę apie dirvožemio nualinimą Lietuvoje, atliekant lauko darbus bei tyrimus laboratorijose. „Reikėjo daryti dirvožemio profilio brėžinius, o tam iškasti ne vieną duobę. Tad teko paplušėti iš peties tiesiogine to žodžio prasme, nes pavasaris ir vasara buvo itin sausi, prireikė net tėvo ir brolio pagalbos“, – juokėsi Guoda, tačiau taip pat tikino, kad fizinis darbas padėjo atsipalaiduoti ir lengviau įveikti sunkumus, kilusius analizuojant gautus lauko darbų rezultatus. Būtent už šiuos tyrimus mergina pelnė pirmąjį tarptautinį bronzos medalį.

    Antrasis bronzos medalis buvo laimėtas duomenų bazės rungtyje. „Buvo net trisdešimt lapų užduočių, prisijungimas prie duomenų bazės ir tik trys valandos viską atlikti. Tačiau kaip tik šioje rungtyje ypač gelbėjo tarpdisciplininės žinios – biologija, chemija bei truputėlis fizikos“, – dalijosi įspūdžiais mergina.


    Dainuodami populiarias lietuviškas dainas piligrimai žygiavo Lisabonos gatvėmis aukštai iškėlę Lietuvos vėliavą.

    Šokantys ir dainuojantys įvairių tautybių jaunuoliai, eilės prie dušų bei tualetų ir Dievo malonė pasitiko į Pasaulio jaunimo dienas atkeliavusius kretingiškius. Su įvairiais iššūkiais susidūrę piligrimai į tėvynę grįžo patenkinti ir kupini naujų įspūdžių.

    Internacionalizmas

    Pilnas jaunimo autobusas, kuriame 13 jaunuolių iš Kretingos, Vydmantų, Palangos ir Karklės, važiavo susitikti su Popiežiumi į Portugalijos sostinę Lisaboną. Visą savaitę šiame mieste vyko įvairūs krikščioniški renginiai, skirti jaunimui nuo 14 iki 29 metų. „Tai yra renginys, kuriame jaunimas iš viso pasaulio susirenka gerai praleisti laiką, atrasti naujų pažinčių ir vienokiais ar kitokiais būdais patirti Dievo meilę“, – renginio dvasią perteikti mėgino dešimtokė kretingiškė Viltė Paulauskaitė.

    Šio renginio tikslas – parodyti, kad Bažnyčia yra skirta visiems, taip pat ir jaunimui. „Norima parodyti, kad Bažnyčioje yra ir jaunų žmonių. Ir kad jie moka džiaugtis, susitikti, bendrauti be svaigalų. Šis renginys keičia jauno žmogaus požiūrį į Bažnyčią“, – apie kai kurių važiavusių lietuvių pakitusį požiūrį į Bažnyčią kalbėjo mokytoja ir lydinčioji vadovė Toma Mackevičienė.

    Renginyje dalyvavę lietuviai nepraleido progos susipažinti su užsieniečiais. T. Mackevičienė linksmai stebėjosi, kaip dainuojant pakistaniečiams lietuviai šoko. Pribėgę su savo tautybių vėliavomis užsieniečiai norėjo nusifotografuoti su lietuviais, apsikeisti tapatybę atspindinčiomis smulkmenėlėmis. „Išvažiavau galvodama, kad lietuviai bendraus labiau su savais, bet, iš tikrųjų, mes neatsiliekame nuo ispanų ar portugalų, kurie yra labai linksmi, draugiški, turi be galo daug energijos. Kai vienuoliktą valandą vakare ėjome su jais šokti, tai stebėjomės jų energingumu. Jie be galo komunikabilūs. Ką tik sutiktas žmogus, atrodo, jau seniai pažįstamas draugas“, – apie sutiktus užsieniečius pasakojo vienuoliktokė kretingiškė Kamilė Samulionytė.


    Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas