Kretingos vardas: ar tikrai turtingas ūkininkas taip mylėjo savo žmoną Ingą, kad...? (7 komentarai)

"Gražuolės Ingos personažas kretingiškių pasąmonėje įsitvirtinęs stipriausiai" - dėl tokių gidų svaičiojimų prisiklausę žmonės nebežino, kas yra kas ir skleidžia marazmus toliau. Yra konkretus XIII a. istorinis šaltnis, konkreti pilis ir ne bet kokia - karinis Mėguvos žemės administracinis centras su kuršių didžiūnų vardais. Labiau domėtis reiktų istorikų, archeologų darbais. Be J. Kanarsko (su didžiule pagarba) yra kiti tyrėjai (G. Zabiela, T. Baranauskas ir kt.), kurie narpliojo giliau ir gretino duomenis. Legenda apie Ingą daro gėdą - visiškas popsas, skirtas kvaileliams, kuriems sueina bet kokia nesąmonė.

Bet kartais iš kvailų ir nesąmoningų teiginių galima gauti teisingas išvadas: 1.Akmuo yra maistingas - absoliuti nesąmonė. 2. Duona pagaminta iš akmens - absoliuti nesąmonė. Išvada: Duona yra maistinga (ji pagaminta iš maistingos medžiagos) - visiška tiesa. Visi (nesigilint iš ko ji pagaminta) žinom, kad duona yra maistinga.

Jei ekskursijų vadovas neskleidžia pramanų, tai laikoma nesekminga ekskursija. Laikraštyje to nereikėtų daryti. Yra istorijos šaltiniai ir jų reikia laikytis. Kretančias ingas gali matyti per koncertus Kretingos estradoje ar miesto centre per moliūgo šventę.

ar daug būtų skaitančių "pajūrio naujienas", jei ten būtų tik J.Kanarsko ir kitų istorikų straipsniai? Tą laikraštį skaitytų tik tie, kas tikrai domisi istorija. Kitas pastebėjimas: nuo kada legendos daro gėdą? legendos - tai liaudies išmintis! Greičiau gėda, kad mūsų tarpe yra tokių riboto mąstymo žmonių, kurie sugeba tik kitus kritikuoti ir smerkti. Išvada gali būti tik viena - viskas tik iš pavydo: jei pats nesugebu, tai ir atrodo, kad ir kiti tokie pat nevykėliai. Linkiu būti draugiškesniems ir matyti daugiau gėrio - juk ir patiems ant širdies bus maloniau, nei negatyvius komentarus rašant.

kita tikra istorija kuri su laiku pavirto į legenda. Prie seno žvyruoto keliuko augo sau drūtas ąžuolas. Jis niekam netrugdė. Netoli sodos dienas jaunas leido jauna porelė,... gegužinės, šienapjūtė, linarūtė, rugiapjūtė,... vis kartu. Sodos gyventojai jau seniai buvo juos supiršę ir ,,veseliją,, juokais atšokę, bet nutiko taip kaip neturėjo nutikti. Jaunuolį supiršo su kita, bagota, o pastarasis neklausyti tėvų nesugebėjo, todėl jis paliko savo jau besilaukiančią mergelę. Atėjo mergelė savo numylėto jaunikio šliūbo dieną ir pasikorė ant ąžuolo šakos, kad jis ją ratais važiuodamas paskutinį kartą pamatytų. Pamatė ne jis vienas,... pamatė visa soda. Kažkas žinoma ją nukabino nuo tos šakos. Tais laikais žmones buvo dievobaimingi, bažnyčia griežta. Kur pakaruoklį nukabindavo ten ir laidodavo. Todėl nelaimėlę užkasė kitoje pusėje keliuko, ... šaltiniuotoje minkštoje žemelėje su visu jos turtu po širdimi. Nuo to laiko žmones ėmė pasakoti, kad pro ąžuolą važiuodami ar eidami mato vaiduoklį. O tas vaiduoklis tai didelis juodas šuo su mažu juodu šuniuku kartu palydintis praeivius. Kaltas liko ąžuolas nes ant jo pasikorė ši mergelė. Žmones nenorėjo kaltinti savęs,... kaltino medį. Bandė juo visaip atsikratyti. Bandė nupjauti pjūklu,... neišėjo, per storas, nukapojo šakas,... išlapojo iš naujo,bandė pilti dervą ir padegti,... nedegė tik viršūnę nudegino. Baime ir visokiais plepalais neapsikentę žmones įkėlė šventą statulėlę į ąžuolą ir stengėsi pravažiuodami maldą sukalbėti už dūšeles, bet dūšelės nenusiramino. Ąžuolėlis gal ir šiandien būtų gąsdinęs praeivius, bet jo jau nebėra. Platino kelią, ąžuolą nupjovė. Kaip jie ten jį nugalabijo aš negirdėjau, tik žinau, kad buvo foto laikraštyje ir žinutė, kad į jo vietą, tolėliau nuo kelio pasodino jauną ąžuoliuką. Buvo, kaip buvo. Niekas dabar nebemato kalės su šuniuku. Kodėl ? Nebėra kam, sodos nebėra. Liko tik skaudus įvykis kuris su laiku virto legenda.

atsiprašau jeigu ką nuliūdinau su šią legenda. Ji yra labai pamokanti,... prašanti žmones turėti gailestingą širdį,

Labai gerai darote, kad rašote.Protaujantiems žmonėms įkvepiančios mintys niekad nepakenkė.Dar gerai ir tai, kad numerio iki galo neperskaitė pusprotis iškrypėlis, pasirašinėjantis dunduko vardu, ir neišdarkė publikacijos auros