|
Pasitiko lietumi, išlydėjo kumščiais
Išsiruošus pasižvalgyti, kuo šie kaimai gyvena šiandien, jau ties Minijos slėniais mus pasitiko be perstojo žliaugiantis lietus. Kaimų žmonės į netikėtai apsilankiusius svečius reagavo skirtingai. Vieni apsidžiaugė, kad kažkas domisi jiems patiems, regis, tokia įprasta kasdienybe. Kiti nepatikliai žvelgė į šunis lodžiusius nelauktus svečius ir į namus nė neketino įsileisti. O vienoje iš trobų gerokai įkaušusių šeimininkų buvome iškoneveikti ir išgrūsti prieš nosį atstatytais kumščiais.
Nors Dauginčių kaimo istorija siekia kelis šimtmečius, šiandien šis kaimas labiau primena šiuolaikinę gyvenvietę. Prieš Naujuosius metus Dauginčiuose buvo atnaujintas apšvietimas: ant stulpų sumontuota per 20 modernių šviestuvų. Melioruojant laukus, senųjų vienkiemių žmonės ant kalvos „išsiritino“ mūrinukus. Kai kurie šie, prieš keturias - penkias dešimtis metų statyti, namai yra rekonstruojami ir tampa šiuolaikiniais statiniais. Tai byloja, jog šiame kaime šiandien nestokojama jaunų žmonių. Kartenos seniūnijos seniūnės Zitos Rapalienės žodžiais, Dauginčiuose ir gretimuose Gaudučiuose gyvena 257 žmonės. Jauni žmonės važinėja į darbus Kretingoje ir Klaipėdoje. Dalis jų dirba Jokūbavo ir Plikių lentpjūvėse, Kartenos žvakių fabrike. Vien mokyklinio amžiaus vaikų yra per tris dešimtis. Į Kartenos vidurinę mokyklą kasdien juos veža Kalniškių maršruto autobusas. „Dauginčiai yra pats jauniausias gyventojų amžiumi ir gyviausias kaimas Kartenos krašte, - džiaugėsi seniūnė. - Dauginčių jaunimas aktyviai sportuoja: susiburia krepšininkų, futbolininkų komandos. Gatvės krepšinio “3x3“ turnyruose daugintiškiai kelis kartus yra nurungę Kartenos jaunimą. Tik bėda ta, kad kaime nėra nei sporto aikštės, nei klubo. Prie parduotuvės buvo įrengta krepšinio aikštelė, bet savininkams susigrąžinus žemę, ją nugriovė. Dabar kai kurie jaunuoliai „į krepšius mėto“ savo kiemuose, kiti spardo kamuolį pievoje. Rimčiau pasportuoti tenka važinėti į Kartenos mokyklos aikštyną“.
Daugumos nūdienos kaimų epicentras yra parduotuvė. Jokios kitos susibūrimo vietos nėra ir Dauginčiuose. Tad žmonės karštąsias kaimo naujienas sužino užsukę į savo parduotuvę, kurioje šeimininkauja Zita Drungilienė. „Mūsų žmonės nėra „biedni“: žiemos vakarais „sėdi“ internete ar prie televizoriaus. Ir girtuoklių – tik vienas kitas. Visais laikais daugintiškiai buvo labai darbštūs. Kai čia buvo kolūkis „Tarybinė žemė“, žmonės dirbo fermose, buvo gerų traktorininkų. Pasibaigus kolūkiams, kas ūkininkavo, kas kitaip vertėsi. Tinginių ar chuliganų pas mus ir šiandien nerastumėt“, - savo kaimą gyrė Z.Drungilienė. Apie pusšimtį metų Dauginčiuose gyvena iš gretimo Martinaičių kaimo į žmonos tėviškę atsikraustęs 77-erių Bronislovas Paulauskas. Vyriškis tvirtino visą gyvenimą dirbęs kolūkio fermoje. Pernai, tapęs našliu, „nusikratė“ ir savų gyvulių. Jo žemės valdos aplink sodybą siekia 17 ha. „Kažkada čia buvo didelis uošvių – Juozo ir Barboros Jonauskų – ūkis, kuris atiteks mano vaikams. Jie gyvena mieste. Čia grįžti nenorėtų, bet sodybos parduoti jie neketina. Tik teks jiems būtinai remontuoti trobesius“, - kalbėjo šeimininkas, rodydamas pamažėle smengančius šimtmečio senumo statinius – duonkepę bei tvartą. Dabar žemę našlys, kaip ir dauguma daugintiškių, nuomoja žinomam apylinkių ūkininkui Jonui Drungilui. Pasak B.Paulausko, kaimo žmonėms apdirbti laukus su nuosava technika gelbsti ūkininkas Juozas Miškinis. Pavyzdingai sodybą Dauginčiuose puoselėja našlė Marina Drungilienė. Jos motina, 99-tus metus einanti Marijona, yra seniausia Kartenos seniūnijos gyventoja. Buvusi kolūkio bibliotekininkė Danutė Jucienė jau daugel metų savo neįgalumą kompensuoja kūryba: ji tapo portretus ir rengia savo personalines parodas. Rasa ir Adomas Dauginčiai, auginantys tris mažus vaikus, seniūnės žodžiais, yra jaunos kaimo šeimos, puikiai auklėjančios ir ugdančios vaikus, pavyzdys. Nuo kryžiaus - skardžių link Dauginčių pakraščiu kelias vingiuoja garsiųjų Minijos slėnių, kurių aukštis siekia iki 70 metrų, link. Šioje vietoje Minijos kilpos ir saugotina augmenija apaugę upės šlaitai - vienos įspūdingiausių Salantų regioninio parko kraštovaizdžio dalių mūsų rajone. Kaimo nuošalėje akį traukia buvęs senas vienkiemis. Sukrypęs riogso tik tvartas. Gyvenamas namas jau nė iš tolo nebeprimena šimtmečio senumo statinio: jis apkaltas šviesiomis lentomis, balti langai ir erdvus prieangis. „Šiemet nebespėjome tik stogo perdengti“, - rodydama savo ūkį, pasakojo sodybos šeimininkė, 63-jų Danutė Šiaulienė. Moteris, anksti tapusi našle ir viena užauginusi tris vaikus, šioje sodyboje gyvena kartu su 31-erių sūnumi Algimantu. Sūnus, D.Šiaulienės žodžiais, dirba langus gaminančioje įmonėje Klaipėdoje. Jis pats ėmėsi namo atnaujinimo darbų.
D.Šiaulienė dar laiko karvę, telyčią, vištų. „Vasarą darbų - tik sukis: laukai, daržas, gyvuliai. Žiemą vakarai – ilgi. Jau popiet pradedu ruošt vakarienę ir laukti iš darbo grįžtančio sūnaus“, - kalbėjo moteris. Priešingoje kaimo pusėje daugintiškės Stefos Šiaulienės giminaičiai pernai atstatė kryžių. „Nežinome to kryžiaus pastatymo intencijos. Šios garbaus amžiaus moterys mena kryžių toje vietoje, greta išlikusio senojo Pliaterių dvaro pastatų, stovėjus dar jų vaikystėje“, - pasakojo seniūnė. Buvusi Pliaterių dvaro teritorija, prasidedanti Dauginčiuose, driekėsi kitapus kelio išsidėsčiusio Gaudučių kaimo link. Gaudučiuose – Pliaterių dvaras 80-metė Magdutė Jonauskaitė buvusiame dvaro kumetyne gyvena per 30 metų. „Šiame name gyveno dar mano močiutė, kai tarnavo dvarponiui. Panaikinus lažą, mano motina gavo žemės, ir mes įsikūrėme kaimo gale. Likimas taip lėmė, kad ir vėl močiutės pėdomis sugrįžau į šią trobą“, - savo gyvenimo istoriją pasakojo moteris. Ji sakė atmenanti, kaip vaikystėje mokytojas juos, vaikus, vedėsi į dvaro pono laidotuves. Istoriniai šaltiniai byloja, jog Gaudučių dvaro savininkas buvo Adomas Pliateris. Jam priklausė ir Kartenos dvaras. Tačiau Kartena jam nepatikusi dėl to, kad miestelio centre stovėjusios kartuvės nepaklusniems baudžiauninkams bausti. Ir sumanęs ponas iš žalio molio pasistatyti dvarą gretimame kaime. Raudonų plytų dvaro pastatai Gaudučiuose – rūmai, tvartai, svirnas, kumetynas – pastatyti XIX a. pradžioje. Sovietmečiu dvaro rūmuose buvo kolūkio „Tarybų žemė“ kontora, o kumetyne – telefonų stotis. Vėliau apgriuvę pastatai buvo privatizuoti. Jie tapo Gaudučių kaimo gyventojų nuosavybe. Kaime - gausu viengungių Daugintiškiai juokauja, kad Gaudučiai yra garsūs ne tik Pliaterių dvaru. Žmonės šį kaimą vadina ir „užkietėjusių senvaikių“ kaimu. Savo tėvų sodyboje gyvena septyni nevedę broliai Stropai. Prieš trejus metus, Kūčių naktį, jų sodyboje kilęs gaisras visiškai nuniokojo namus. Su kaimynų, seniūnijos bei seserų pagalba broliai, kaimo žmonių „burnelę mėgstančiais, bet darbštuoliais“ vadinami, namus atstatė per pusmetį. Stropų šeimoje iš viso - penkiolika vaikų. Visi septyni broliai vienišiai į bendrus savo namus suvažiuoja savaitgaliais. Keturi iš jų dirba Palangoje, Kretingoje. Broliai turi ūkį: gyvulių, žemės. Viešnagės dieną broliai Vytautas ir Jonas sakė dar nenusprendę, kuris virs pietus. „Reiktų paną įsitaisyt, - matot, nėra kam lėkščių plauti. Ale, tų, kurios negeria, neprisivadinsi“, - juokavo po virtuvę sukiojęsis Vytautas.
|