Violeta TURAUSKAITĖ Lietuvos Respublikos Seimo narė

Praėję metai Lietuvos Respublikos Seime buvo intensyvūs ir kupini svarbių sprendimų. Teikdama pirmųjų savo kadencijos metų veiklos ataskaitą, noriu apžvelgti parlamentinį darbą, teisėkūros iniciatyvas, ryšį su rinkėjais ir sprendimus, kurie turėjo tiesioginės įtakos visos Lietuvos gyventojams.

Nuoširdžiai dėkoju visiems rinkėjams už 2024 metų Seimo rinkimuose parodytą pasitikėjimą. Jūsų palaikymas man tapo ne tik paskata imtis atsakingo darbo, bet ir aiškia pareiga nuosekliai siekti rezultatų ir pateisinti keliamus lūkesčius.

Atsakomybė ir atskaitomybė rinkėjams man yra esminiai politinės veiklos principai, todėl manau, kad, prasidėjus antriesiems Seimo kadencijos metams, svarbu pasidalinti įžvalgomis apie pagrindinius darbus ir sprendimus, prie kurių teko prisidėti pirmaisiais kadencijos metais.

Nepaisydama intensyvios darbotvarkės, nuolat palaikiau ryšį su žmonėmis – aktyviai dalyvavau Kretingos ir Skuodo rajono bendruomenių renginiuose, susitikau su gyventojais, organizavau priėmimus, bendravau gyvai, telefonu ir raštu. Tiesioginis bendravimas su rinkėjais man yra ypač svarbus, nes būtent iš jų išgirstos mintys ir problemos padeda kryptingai dirbti Seime.

Seime visada laukiu ir mielai priimu savo krašto gyventojus. Praėjusiais metais Seime lankėsi tiek suaugusiųjų, tiek mokinių delegacijos. Atvykusiems surengėme pažintines ekskursijas po Seimą ir taip supažindinome su Seimo darbu.

Praėjusiais metais teko surengti vieną parodą: Seime buvo eksponuota paroda „Vaclovui Intui – 100”, skirta paminėti šio iškilaus žmogaus 100-ąsias gimimo metines. Jo įkurtas akmenų muziejus šiandien yra ne tik Skuodo rajono pasididžiavimas, bet ir reikšminga Lietuvos kultūros bei turizmo vieta.

Kartu su Žemaičių kultūros draugija Seime teko organizuoti Žemaičių kultūros dienas. Pirmą renginių dieną Seimo rūmuose visuomenei pristatyta Žemaitijos kultūra, Telšių ir Skuodo rajonų etniniai ypatumai, kulinarinis paveldas ir turizmo galimybės. Antrą dieną įvykusi mokslinė-praktinė konferencija „Žemaitijos regiono istorinės tapatybės ir žemaičių kalbos išsaugojimas bei teisinis įtvirtinimas“ subūrė istorikus, kalbininkus, kultūros tyrinėtojus, visuomenininkus ir politikos atstovus. Per konferencijoje vykusias diskusijas buvo akcentuojama būtinybė saugoti Žemaitijos kultūros paveldą, užtikrinti žemaičių kalbos gyvybingumą ir stiprinti regiono matomumą valstybės politikoje.

Kretingos ligoninėje lankantis Seimo pirmininkui Juozui Olekui

Parlamentinė veikla ir pareigos

Seime priklausau valdančiajai Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, praėjusiais metais ir šiuo metu esu frakcijos seniūno pavaduotoja.

Seime ataskaitiniu laikotarpiu dirbau ir šiuo metu dirbu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Komitete pagal kompetenciją nagrinėjame įstatymus ir parengtus jų pakeitimus, kurie susiję su valstybės ir savivaldybių darbu. Sprendžiame klausimus, kaip veikia savivalda, valstybės tarnyba ir viešosios paslaugos gyventojams.

Taip pat dirbu Jūrinių reikalų bei Asmenų su negalia teisių komisijose. Vadovauju Laikinajai žemaičių grupei, dalyvauju Klaipėdos krašto bičiulių ir Moterų grupių veikloje. Per pirmuosius kadencijos metus kartu su kolegomis užregistravau 42 įstatymų projektus, iš jų 21 jau priimtas, vienas atmestas, kiti tebėra svarstymo stadijose. Taip pat pateikiau 10 pasiūlymų teisės aktams tobulinti, vieną jų – individualiai, kitus – kartu su kolegomis Seimo nariais.

Seimo sesijų darbai ir strateginiai sprendimai

Ataskaitiniu laikotarpiu vyko trys eilinės ir viena neeilinė Seimo sesijos, per kurias buvo priimti gyventojams ir valstybei svarbūs sprendimai.

Per pirmąją – rudens – sesiją surengta 18 Seimo posėdžių, priimti 116 teisės aktų, iš jų – 48 įstatymai ir 64 nutarimai. Tarp svarbiausių sprendimų – 2025 metų valstybės biudžeto patvirtinimas. Tvirtinant biudžetą papildomai skirtos lėšos neformaliajam vaikų švietimui ir žvyrkeliams asfaltuoti.

Per antrąją – pavasario– sesiją įvyko 50 posėdžių, priimti 279 teisės aktai, iš jų beveik 200 įstatymų. Sesijoje priimti mokestiniai pakeitimai ir svarbios Pensijų kaupimo įstatymo pataisos. Jomis nutarta nuo 2026 metų keisti pensijų II pakopos sistemą: atsisakyta automatinio įtraukimo, nustatytas dvejų metų laikotarpis norintiesiems pasitraukti iš kaupimo, įteisintos lankstesnės sukauptų lėšų atsiėmimo galimybės. Tarp mokestinių pakeitimų daugiausia dėmesio sulaukta Nekilnojamojo turto įstatymo pakeitimui – svarbiausia žinia, kad pagrindinis gyventojų būstas su visais priklausiniais neapmokestintas (išskyrus prabangų turtą, kurio vertė viršija 450 tūkst. Eur), turto mokestis skaičiuojamas antram ir paskesniam nekilnojamam turtui, kurio mokestinė vertė viršija 50 tūkst. Eur.

Per trečiąją – rudens – sesiją nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. surengti 47 posėdžiai, priimta 350 teisės aktų, iš jų – 242 įstatymai. Seimas patvirtino 2026–2028 metų valstybės biudžeto įstatymą. Planuojama, kad 2026 metų valstybės biudžeto pajamos sudarys 21 mlrd. 67 mln. eurų, o išlaidos – daugiau kaip 27 mlrd. 515 mln. eurų, įskaitant Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę finansinę paramą. Pagrindiniai biudžeto prioritetai – žmonių pajamos ir socialinis saugumas, gynyba ir infrastruktūra.

Susitikimas su Klaipėdos regiono savivaldybių merais

Svarbiausi ataskaitiniu laikotarpiu priimti sprendimai

Vienas reikšmingiausių sprendimų sveikatos srityje – atsisakymas priemokų už Privalomojo sveikatos draudimo fondo jau apmokėtas sveikatos priežiūros paslaugas. Po įstatymo įsigaliojimo gydymo įstaigos nebegalės reikalauti papildomo mokesčio už valstybės laiduojamas paslaugas, jei pacientas turi šeimos gydytojo siuntimą ir įstaiga yra sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa. Viešajame sektoriuje sveikatos paslaugas gauna 9 iš 10 pacientų, 10 iš 10, jeigu gydomos onkologinės ligos, reikalinga organų transplantacija ar teikiama greitoji medicinos pagalba, todėl stiprinti viešąjį sveikatos sektorių yra būtina.

Socialinės apsaugos srityje patvirtinti sprendimai, pagal kuriuos didėja vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos ir kitos socialinės išmokos. Taip pat palengvintos piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos nepasiturintiems asmenims, ypač vienišiems tėvams ir šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Patobulintos nuostatos, susijusios su turto vertinimu skiriant piniginę socialinę paramą, peržiūrint turto vertinimo kriterijus: 2 kartus padidinamas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui suskaičiuoti – šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas dvigubai. Taip pat 1,5 karto didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams – vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv. m, pridedant po 15 kv. m kiekvienam kitam šeimos nariui. Šie pakeitimai ypač svarbūs ir mūsų krašto žmonėms – gyventojų priėmime sulaukiau ne vieno kreipimosi iš mūsų gyventojų, ypač vyresnio amžiaus.

Džiaugiuosi, kad po diskusijų su Lietuvos banku nuo šių metų pradinio įnašo reikalavimas pirmam būstui bus mažinamas iki 10 proc. nuo būsto vertės. Tai labai lauktas sprendimas, kuris atvers daugiau galimybių svajojantiems apie savo pirmuosius namus.

Svarbus žingsnis asmenims su negalia – įstatymų pakeitimai, užtikrinantys šunų pagalbininkų prieinamumą žmonėms su negalia. Valstybė kompensuos iki 90 procentų šuns parengimo išlaidų (iki 21 tūkst. eurų), o žmonėms su negalia įtvirtinta teisė su šunimi pagalbininku lankytis viešose erdvėse, naudotis viešuoju transportu ir taksi. Vienas išsikeltų tikslų – mažų mokyklų išsaugojimas, todėl mūsų Vyriausybė pakoregavo praėjusios Vyriausybės priimtą nutarimą ir sudarė sąlygas išlaikyti nedideles gimnazijas miesteliuose – formuoti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių ir savivaldybė prisideda skirdama dalį mokymo lėšų. Per visą Lietuvą buvo išsaugotos 42 gimnazijos, mūsų rajone taip pat.

Priėmėme sprendimą, kad visiems pradinukams palaipsniui bus įvesti nemokami pietūs mokyklose. Šiuo metu teisę į nemokamus pietus turi visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai. Trečiokams nemokami pietūs bus teikiami nuo 2026 m. rugsėjo mėn., o ketvirtokams – nuo 2027 m. rugsėjo mėn. Tokiu būdu nuo 2027 m. rudens nemokamą maitinimą gaus visi pradinukai. Mokykloms kartu su savivaldybėmis liks svarbus uždavinys – užtikrinti kokybišką ir sveiką maistą.

Siekiant išsaugoti pareigūnus ir paskatinti juos likti tarnyboje kuo ilgiau, priėmėme Vidaus tarnybos statuto pakeitimus, kuriais didinamas pareigūnų darbo užmokestis ir socialinės garantijos. Taip pat numatyta 300 eurų kasmėnesinė kompensacija už ilgalaikę tarnybą pareigūnams, ištarnavusiems 25 metus ir daugiau.

Susisiekimo ministerijai lankantis Kretingos rajono savivaldybėje

Vienbalsiai priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, kuriuo nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės ir savivaldybėms palankūs pakeitimai. Dvigubai padidintas savivaldybių galimų suteikti garantijų limitas, taip pat išplėsta pajamų bazė, nuo kurios skaičiuojami skolos ir kiti finansiniai rodikliai. Priėmėme sprendimą pratęsti dar vienerius metus (iki šių metų liepos 31 d.) galimybę gyventojams nemokamai įsiteisinti savo nelegalų vandens gręžinį. Jei per metus to nepadarysite, deja, bet teks nelegalų gręžinį likviduoti. Priimant gyventojus ne vienas jų kreipėsi, kad per įstatymo nustatytą terminą nespėjo to padaryti, todėl papildomas metų laikas tam ir skirtas.

Taip pat pritarėme Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama išvengti reikšmingo dyzelinio kuro kainų augimo nuo 2026 metų. Nuspręsta laikinai stabdyti dyzelino akcizo ir anglies dvideginio dedamosios didinimą, siekiant apsaugoti gyventojus ir verslą nuo staigaus kainų šuolio. 2026 m. anglies dvideginio dedamoji gazoliams liks nepadidinta, o šildymui skirtiems degalams ji bus sumažinta perpus. Taip pat sustabdytas saugumo dedamosios augimas žemės ūkyje naudojamiems gazoliams.

Darbas Kuršo apygardoje

Didelę savo veiklos dalį skyriau Kuršo rinkimų apygardos gyventojų problemoms spręsti. Vienas dažniausiai keliamų klausimų – kelių ir tiltų būklė. Todėl tiek Kretingos, tiek Skuodo rajonuose viena pirmųjų lankėsi Susisiekimo ministerijos komanda. Ministerijos vadovybei buvo pristatytos pagrindinės susisiekimo problemos: būtini tvarkyti valstybei priklausantys kelių ruožai abiejuose rajonuose, Kretingos mieste esančios pavojingos sankryžos kelyje Šiauliai–Palanga ir geležinkelio perėjos Palangos ir Šventosios gatvėse, dviračių takų būklė ir kiti aktualūs klausimai abiejuose rajonuose.

Tvirtinant 2025 m. valstybės biudžetą pavyko rasti lėšų žvyrkelių asfaltavimo programai. Dėl to „Via Lietuva“ galėjo pasirašyti rangos sutartis dėl trijų Kuršo apygardai priklausančių kelių ruožų asfaltavimo. Vienas jų – Skuodo rajone, kelio Nr. 3710 Skuodas–Mosėdis–Šaukliai ruožas nuo Skuodo miesto iki Krakių. Du ruožai – Kretingos rajone: kelio Nr. 2307 Kartena–Kalniškiai ruožas nuo Kartenos iki Kalniškių ir kelio Nr. 2222 ruožas nuo Kartenos iki Budrių. Asfaltavimo darbai planuojami pradėti 2026 m.

Praėjusiais metais skyrus finansavimą buvo įrengti du nauji dviračių takų ruožai šalia valstybinės reikšmės kelių: nuo Padvarių iki Klibių ir trūkstamas ruožas Žemaitės al. Kretingos m.

Praėjusiais metais Lietuvos pašto paštomatai įrengti Darbėnų ir Kūlupėnų gyvenvietėse, kuriose jų iki tol nebuvo. Vyriausybės programoje numatyta paštomatų tinklo plėtra, todėl šis tinklas bus plečiamas ir ateityje.

Su iššūkiais susidūrė ir Kretingos ligoninė, viršijusi sutartyje numatytą dienos chirurgijos paslaugų kiekį. Aktyviai prisidėjau atstovaudama ligoninės pozicijai Sveikatos apsaugos ministerijoje ir Valstybinėje ligonių kasoje. Mano iniciatyva į Kretingą darbo vizitu buvo atvykęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kurio vienas aplankytų objektų ir buvo Kretingos ligoninė, o šių metų pradžioje suplanuotas ir Sveikatos apsaugos ministrės vizitas į Kretingos ir Skuodo rajonus.

Žemaičių dienos Seime

Teko atstovauti ir vykdyti dialogą su Aplinkos ministerijos vadovybe dėl lėšų skyrimo Šauklių kadagyno–riedulyno infrastruktūros atnaujinimo darbams užbaigti. Metų pabaigoje darbai buvo sėkmingai baigti – objektas vėl atvertas lankytojams.

Ne kartą vyko susitikimai su Energetikos ministerijos vadovybe, siekiant pakeisti Vyriausybės nutarimus dėl gamybos įmokos iš jūrinio vėjo jėgainių paskirstymo savivaldybėms. Džiaugiuosi, kad jau parengtas nutarimo pakeitimo projektas, kuriuo numatyta šias lėšas skirti ne tik toms savivaldybėms, kurios ribojasi su jūrine teritorija, bet ir Kretingos rajonui, kuriame įrengta ir planuojama įrengti šioms elektrinėms prijungti prie elektros perdavimo tinklų reikalinga infrastruktūra.

Metų pabaigoje kartu su Jokūbavo bendruomenės atstovais Vyriausybėje susitikome su kultūros ministre Vaida Aleknavičiene. Per susitikimą bendruomenės atstovai pristatė Aleksandro Stulginskio dvaro projekto viziją, aptartos finansavimo galimybės.

Aktyviai prisidedu spręsdama ūkininkams kylančius klausimus. Praėjusiais metais ne kartą teko diskutuoti ūkininkams aktualiais klausimais – mokestinių pakeitimų, melioracijos problemų, finansavimo ir paramos klausimais. Džiaugiuosi, kad melioracijos darbams valstybės biudžete pavyko rasti papildomą finansavimą.

Per pirmuosius kadencijos metus nuolat palaikiau ryšį su rinkėjais – reguliariai priėmiau gyventojus Kretingos rajone, pagal poreikį ir Skuodo rajone. Susitikau su bendruomenėmis, seniūnijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo, kultūros, socialinių įstaigų ir verslo atstovais.

Nors laikotarpis nebuvo lengvas ir iššūkių netrūko, pirmieji kadencijos metai parodė, kad net sudėtingomis politinėmis sąlygomis galima priimti sprendimus, orientuotus į žmogų – didinti pensijas, stiprinti paramą šeimoms, gerinti viešąsias sveikatos paslaugas, didinti regionų finansavimą ir atnaujinti infrastruktūrą.

Esu įsitikinusi, kad politika turi tarnauti žmonėms, o sprendimai turi būti grindžiami dialogu, atsakomybe ir socialiniu teisingumu. Šiais principais vadovausiuosi ir toliau, tęsdama darbą Seime.

Jeigu turite klausimų, susiduriate su problemomis ar tiesiog norite išreikšti savo nuomonę – ateikite susitikti per gyventojų priėmimo valandą. Tai puiki proga kartu aptarti ir vietos aktualijas, iššūkius ir galimybes, kaip galėčiau prisidėti sprendžiant svarbiausias problemas.

---

Bendraukime!

Jūsų skambučių arba laiškų laukiu tel. 0 687 88728;

el. p. violeta.turauskaite@lrs.lt .

• Rašyti komentarą (18)