Gaisras Budriuose

Kretingos rajone gaisrai, kylantys dėl nevalytų kaminų ir netinkamos krosnių priežiūros, išlieka aktuali problema, nors pastaraisiais metais fiksuojama teigiama tendencija – tokių gaisrų skaičius pamažu mažėja. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, 2024 m. rajone kilo 36 gaisrai, kurių priežastis buvo nevalyti kaminai ar krosnių eksploatavimo pažeidimai, 2025 m. – 33, o 2026 m. pradžioje jau užregistruotas 2 tokie gaisrai.

Suodžiai – itin degi medžiaga

Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniosios specialistės Eglės Normantaitės, Kretingos rajonas šiuo požiūriu neišsiskiria iš kitų Lietuvos savivaldybių. „Statistika rodo, kad gaisrų dėl nevalytų kaminų skaičius mūsų rajone yra panašus į šalies vidurkį, tačiau aiškiai matyti viena tendencija – didžioji dalis šių gaisrų kyla kaimo vietovėse“, – tikino specialistė.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai neskiria pakankamo dėmesio kaminų priežiūrai, dažniausiai yra dvi. Pirmoji – finansų stoka. Antroji – klaidingas įsitikinimas, kad nelaimė neištiks: „Jeigu iki šiol nedegė, tai ir nedegs“. Toks požiūris, anot ugniagesių, dažnai baigiasi skaudžiomis pasekmėmis.

Nevalytuose kaminuose kaupiasi suodžiai – itin degi medžiaga. Jiems užsidegus, atvira liepsna gali veržtis per kaminą, uždegti stogo konstrukcijas ir per trumpą laiką sunaikinti visą pastatą. Ypač pavojingi seni, daug metų nevalyti kaminai – juose ne tik kaupiasi suodžiai, bet ir suprastėja trauka, dūmai ima grįžti į patalpas, didėja tiek gaisro, tiek apsinuodijimo rizika.

Pavojingiausias laikotarpis – šildymo sezonas

Dauguma gaisrų dėl nevalytų kaminų kyla per šildymo sezoną, kai krosnys ir židiniai kūrenami intensyviai. Šiltuoju metų laiku tokių gaisrų pasitaiko gerokai rečiau, tačiau rizika visiškai neišnyksta.

Nors statistika rodo mažėjantį gaisrų skaičių, E. Normantaitė akcentavo, kad atsipalaiduoti nereikėtų. „Teigiamus pokyčius lemia nuosekliai vykdoma prevencija – gyventojams nuolat primenama, kaip dažnai reikia valyti kaminus, kaip saugiai eksploatuoti krosnis“, – kalbėjo ji.

Ugniagesiai taip pat primena, kad kaminai turi būti išvalomi prieš šildymo sezoną, o per jį – ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Tvarkinga krosnis turi būti nesuskilinėjusi, su sandariai užsidarančiomis durelėmis, be plyšių. Taip pat svarbu krosnį kūrenti su pertraukomis – per ilgai be poilsio kūrenama krosnis perkaista ir tampa papildomu gaisro rizikos veiksniu.

Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus: pablogėjusią trauką, į patalpas besiveržiančius dūmus, neįprastą kvapą. Pastebėjus šiuos požymius, nereikėtų laukti nustatyto termino – kaminą būtina valyti nedelsiant.

Prevencija ir skaudžios pamokos

Kretingos rajone kasmet vykdomos prevencinės akcijos: ugniagesiai lanko gyventojus namuose, apžiūri krosnis, konsultuoja dėl kaminų valymo, dūmų detektorių svarbos. Prevencinės veiklos vyksta ir mokyklose, miesto šventėse, apie saugų šildymą nuolat primenama vietinėje žiniasklaidoje.

Deja, ne visada pavyksta išvengti nelaimių. Vienas skaudžiausių pavyzdžių – praėjusiais metais Budrių parapijai priklausančiame name kilęs gaisras, kai kamine užsidegus suodžiams sudegė namas, sukrito perdanga ir stogas, o pastatas tapo nebetinkamas gyventi.

„Mažiausios pasekmės – aprūkusios sienos, suskilinėję kaminai ar sienos. Blogiausiu atveju žmogus netenka viso savo namo“, – apibendrino E. Normantaitė.

Ugniagesiai dar kartą ragina gyventojus neignoruoti paprastų, bet gyvybiškai svarbių saugumo taisyklių – laiku valyti kaminus ir rūpintis krosnių būkle. Tai nedidelė investicija, galinti apsaugoti ne tik turtą, bet ir gyvybes.

• Rašyti komentarą (0)