Pinant tradicinius vainikus, renginio vedėja Raimonda Mockuvienė (centre) į sceną bendrai sugiedoti Šv. Magdalenos giesmę kvietė Klaipėdos krašto pučiamųjų grupę ir Kretingos rajono kultūros centro mišrųjį chorą „Kristale“.

Kretingos rajono kultūros centre buvo pristatyta po Lietuvą keliaujanti dokumentinė kino juosta „Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose“. Veiviržėnai miestelis Klaipėdos rajone nuo seno garsėja Šv. Marijos Magdalenos atlaidais, kurie šio miestelio parapijiečių ir klebono Vidmanto Griciaus iniciatyva 2024-aisiais, parapijai švenčiant 255 metų jubiliejų, buvo įregistruoti Lietuvos nematerialių kultūros vertybių sąvade. Ta proga ir buvo sukurta dokumentinė kino juosta, pristatyta Kretingos, kuri nuo seno taip pat garsėja Šv. Antano atlaidais, žmonėms.

Scenoje imitavo atlaidų atmosferą

Žvarbią šeštadienio popietę į filmo pristatymą gausiai susirinko žmonių iš Kretingos, Klaipėdos, Gargždų, Veiviržėnų, atvyko filmo kūrybinė komanda: režisierė ir scenarijaus autorė Regina Šiurytė-Šimulienė, operatoriai Ignė ir Edmundas Lukminai. Muziką filmui kūrė Andrius Šiurys, filmo kūrėjams daug talkino pats parapijos klebonas V. Gricius. Juostoje istorikas Egidijus Miltakis atskleidė gilios katalikiško maldingumo tradicijos Veiviržėnuose ištakas ir raidą, o parapijiečiai dalijosi prisiminimais apie atlaidų šventimą anksčiau ir dabar. Didžiulis dėmesys filme skirtas vainikų pynimui ir procesijai, kuri nusitęsia per visą miestelį.

Renginį Kretingoje vedė veiviržėniškė parapijietė, darželio vedėja Raimonda Mockuvienė. Be sveikinimo kalbų, renginys buvo praturtintas tradicinių vainikų pynimo demonstravimu, „dūdorių“ muzika – grojo Klaipėdos krašto pučiamųjų grupė, vadovaujama Vidmanto Budreckio. Renginio svečiai buvo vaišinami pagal senovinius receptus pagamintais saldainiais, be kurių neįsivaizduojami atlaidai.

Kretingos rajono kultūros centro vadovė Kristina Rimienė, vadovaujanti ir mišriam chorui „Kristale“, pasidžiaugė, kad filmo pristatymui trečioji veiviržėniškių pasirinkta vieta po Veiviržėnų ir Gargždų buvo Kretinga. Ji sakė, kad ir choristams yra tekę dalyvauti Veiviržėnų atlaidų eisenoje ir kartu giedoti Šv. Magdalenos giesmę. „Neapsakomas jausmas būti dalimi to, kas sakralu, kas perduodama iš kartos į kartą ir ligi šiol branginama vietos bendruomenės“, – akcentavo ji.

Į filmo pristatymą Kretingoje atvyko jo kūrėjai: (iš dešinės) režisierė scenarijaus autorė Regina Šiurytė-Šimulienė, operatoriai Edmundas ir Ignė Lukminai.

Fiksuojant įdėta daug pastangų

Šio renginio sumanytojas ir jo siela Veiviržėnų parapijos klebonas V. Gricius labai džiaugėsi, kad atvyko tiek gausiai jų kūrybinį užmojį palaikančių žmonių. „Tebegyvenu patirtomis emocijomis, viskas Kretingoje patiko – ir žmonių gausa, jų nuotaikos, ir Kultūros centro erdvės. Visiems esu labai dėkingas“, – po renginio kalbėjo V. Gricius, Veiviržėnų parapijoje tarnaujantis 9-erius metus, o ligi tol – Šventosios bažnyčios statytojas ir ilgametis jos klebonas, taip pat ir Laukžemės parapijos Kretingos rajone klebonas.

Paklaustas, kodėl buvo sumanyta juostoje įamžinti miestelio atlaidų tradiciją, V. Gricius sakė, kad atvykęs tarnauti į šią atokią parapiją, pirmiausia pasirūpino jos ūkiu – buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka, klebonija. „Radau čia gana aktyvią parapijos bendruomenę ir išsaugotas senųjų Šv. Marijos Magdalenos atlaidų tradicijas – vertybes, kurių negali parodyti bet kada kaip apčiuopiamą paveldą, tačiau jų vertė – neįkainojama. Pasitarę su parapijiečiais kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad pateiktų dokumentus ir įregistruotų šiuos atlaidus Nematerialių kultūros vertybių sąvade. Tai nebuvo taip paprasta – teko įdėti nemažai pastangų, surinkti žmonių liudijimus, senųjų veiviržėniškių pasakojimus, kaip būdavo švenčiama jų vaikystėje, ir apie dabartinę šių atlaidų svarbą miestelio bendruomenei“, – kalbėjo V. Gricius, akcentavęs, kad filmo kūrybą parėmė Klaipėdos rajono savivaldybė.

Renginio sumanytojas Veiviržėnų klebonas Vidmantas Gricius džiaugėsi atvykusiais svečiais.

Parapijiečiais kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad pateiktų dokumentus ir įregistruotų šiuos atlaidus Nematerialių kultūros vertybių sąvade. Tai nebuvo taip paprasta – teko įdėti nemažai pastangų, surinkti žmonių liudijimus, senųjų veiviržėniškių pasakojimus, kaip būdavo švenčiama jų vaikystėje, ir apie dabartinę šių atlaidų svarbą miestelio bendruomenei“, – kalbėjo V. Gricius, akcentavęs, kad filmo kūrybą parėmė Klaipėdos rajono savivaldybė.

Siekis parodyti gyvąją bažnyčią

Klebono žodžiais, norėjosi parodyti, kad jų bažnyčia nėra vien pastatai, bet tikinti bendruomenė – gyvoji Veiviržėnų bažnyčia. Per atlaidus miestelyje susirenka šeimos, giminės. Žmonės puošia bažnyčią ir Šv. Marijos Magdalenos paveikslą, pina vainikus. Kartu tvarko, švarina ir savo namus – juk gausiai susirinks svečių. Atlaidai suburia įvairaus amžiaus žmones, neretai ši diena tampa ir proga kasmetiniams giminių susitikimams. Per miestelį su giesmėmis eina procesija. Po to vyksta bendros vaišės, groja muzikantai, vyksta amatininkų mugės.

Nors Veiviržėnų parapija, akcentavo V. Gricius, turi titulinius atlaidus – bažnyčia yra tituluota Šv. Apaštalo evangelisto Mato, tačiau Šv. Marijos Magdalenos atlaidai švenčiami atskirai, liepos 22 dieną, nesusiejant jų su titulu. Panašiai yra ir Kretingoje, kurios bažnyčia tituluota Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, tačiau nuo seno garbinamas šv. Antanas ir jo garbei vyksta dar tarpukariu išgarsinti atlaidai.

• Rašyti komentarą (0)