Seimo sprendimu, 2026-ieji paskelbti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės ir Balio Gajausko metais. Šį sprendimą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atsižvelgdamas į istorinio, politinio, sociokultūrinio atminimo išsaugojimo svarbą ir valstybei svarbių įvykių, asmenybių, sukakčių atmintinus minėjimus 2026 metais.

Vienas jų – kad 1801 m. vasario 16 d. gimė Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio organizatorius Motiejus Kazimieras Valančius, kuris yra viena svarbiausių XIX a. vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo asmenybių, įnešusių reikšmingą indėlį į Lietuvos mokslo raidą, švietimo ir kultūros puoselėjimą, ir kad 2026 metais minimos Motiejaus Kazimiero Valančiaus 225-osios gimimo metinės.

Vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metai mūsų rajone prasidės per vyskupo gimtadienį: vasario 14–16 dienomis renginiai numatyti Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje, vasario 15 d. vyskupas šv. Mišiomis bus paminėtas Kalnalio bažnyčioje, konferencija rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje. Vyskupo gimtinės muziejaus vedėja Rasa Balsevičienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad programa atmintiniems metams yra dar rengiama, pildoma. „Kai tik baigsime šį darbą, būtinai pristatysime rajono visuomenei“, – sakė ji.

Seimas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 1976 m. lapkričio 25 d. buvo įsteigta Lietuvos disidentų organizacija Lietuvos Helsinkio grupė (oficialus pavadinimas – Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė), kuri, nepaisydama okupacinio režimo Lietuvoje represijų, sugebėjo veikti viešai, aktyviai gynė žmogaus teises, reikšmingai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos nusikaltimų viešinimo, informuodama laisvąjį pasaulį apie komunistinio režimo vykdytus žmogaus teisių pažeidimus, ir kad 2026 metais minimos Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimo 50-osios metinės, kartu pažymint ir įvertinant Lietuvos disidentinio judėjimo svarbą.

Šią svarbą gali patirti ir Kretingos muziejaus lankytojai – jame pokario istoriją pasakojančios ekspozicijos dalis yra skirta disidentei Jadvygai Malūkaitei-Petkevičienei, pokariu mokytojavusiai Kretingos rajone. Jos apdovanojimus Kretingos muziejui padovanojo mūsų kraštietis Romualdas Beniušis ir jo sesuo Dalia Dyrienė. Jadvyga Malūkaitė-Petkevičienė, grįžusi iš tremties Sibire, dalyvavo pasyviojoje rezistencijoje, aktyviai talkino Lietuvos Helsinkio grupei, bendravo su kitais lietuvių ir rusų disidentais, įskaitant Andrejų Sacharovą, Sergejų Kovaliovą. Per S. Kovaliovo teismą Vilniuje 1975 m. gruodį, kai S. Kovaliovas buvo teisiamas už vadinamąją antisovietinę veiklą, jį palaikyti susirinko ir disidentinio judėjimo dalyviai iš Šiaulių, tarp kurių buvo ir J. Malūkaitė-Petkevičienė.

Lietuvos radijo metus minėsime todėl, kad prieš 100-ą metų, tai yra 1926 m. birželio 12 d. pirmą kartą Kaune buvo pradėtas transliuoti Lietuvos radijas, kuris liudijo Lietuvos visuomenės modernėjimą, paskatino žiniasklaidos ir technologijų vystymąsi ir per šimtą metų neprarado savo aktualumo ir svarbos.

Balio Gajausko atmintinus metus Seimas patvirtino, akcentuodamas, kad 1926 m. vasario 24 d. gimė Balys Gajauskas – kovotojas prieš sovietų okupaciją, politinis kalinys, net 37 metus kalintas sovietų ypatingojo režimo lageriuose ir kalėjimuose, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1992 m. – Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos generalinis direktorius, 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys, 1989–1997 m. ėjęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidento pareigas, ir kad 2026 m. minimos Balio Gajausko 100-osios gimimo metinės.

Be viso to, Seimas visuomenei siūlo atkreipti dėmesį ir į kitas svarbių Lietuvai asmenybių sukaktis ar svarbius įvykius ir kviečia 2026 m. paminėti Kotrynos Jogailaitės (500-osios jos gimimo metinės); Simno miesto (400-asis jubiliejus); Vilniaus pijorų kolegijos (300-osios įkūrimo metinės); Martyno Liudviko Rėzos (250-osios metinės); Vilniaus Rasų kapinių (įsteigtos prieš 225-erius metus); Juozapo Silvestro Dovydaičio, Zigmanto Sierakausko (abiejų 200-osios gimimo metinės); Seinų kunigų seminarijos (200 metų nuo įsteigimo); Jurgio Bielinio (180-osios gimimo metinės) ir kitų knygnešių; Jono Basanavičiaus, Petro Vileišio (abiejų 175-osios gimimo metinės); Kazio Griniaus, Justino Staugaičio, Stasio Šalkauskio, Prano Vaičaičio, Jurgio Šlapelio, Jano Brunono Bulhako, Jeronimo Ralio, Juozapo Albino Herbačiausko, Antano Žmuidzinavičiaus (visų 150-osios gimimo metinės); Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, Juozo Grušo, Sofijos Janinos Lukauskaitės-Jasaitienės (visų 125-osios gimimo metinės); Kanklių ansamblio (pirmasis suburtas prieš 120 metų Skriaudžiuose); Rimvydo Prano Šilbajorio, Albinos Makūnaitės, Algirdo Ločerio, Vytauto Kubiliaus, Laimono Noreikos, Valentino Leimonto, Juliaus Indrišiūno, Ipolito Užkurnio, Jurgio Vinco Janavičiaus, Vytauto Klovos (visų – 100-osios gimimo metinės); Lietuvos bažnytinės provincijos, Lietuvos aklųjų sąjungos, pirmojo lietuviško maršo „Kur bakūžė samanota“, Lietuvos tautinių bendrijų, socialinio draudimo sistemos gyvavimo (nuo visų šių įvykių praėjo 100 metų); Rainių žudynių (praėjo 85-eri metai nuo šio tragiško įvykio) ir Sausio 13-osios įvykių (praėjo 35-eri metai) sukaktis bei metus.

Seimas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti tarpžinybines komisijas 2026 m. minimų sukakčių minėjimo programoms parengti, į šias komisijas įtraukti Lietuvos Respublikos valstybės institucijas, savivaldybes, bendruomenes, visuomenines organizacijas, asociacijas ir piliečius.

• Rašyti komentarą (1)