Kretingos šilumos tinklų specialistas Algirdas Švėgžda (kairėje) ir dalies miesto daugiabučių pirmininkas Albertas Butenis patikrinti šilumos pralaidumą renovuotuose ir nerenovuotuose namuose išsiruošė šaltą penktadienio rytą.

Nėra žmogaus, kuris nenorėtų, kad jo būstas būtų sandarus ir komfortabilus. Kadangi šilumos laidumo problemas iš akies ne visada lengva pastebėti, specialistai tam naudoja termovizorius, galinčius per atstumą užfiksuoti infraraudonosios spinduliuotės pasiskirstymą pastato paviršiuje. Praėjusį penktadienį tokie tyrimai buvo atlikti maždaug 10-yje Kretingos miesto renovuotų ir nerenovuotų gyvenamųjų namų.

Šilumos nuostolius parodė raudona spalva

Dalies miesto daugiabučių Birutės, Klaipėdos, Lazdynų, Savanorių, Pasieniečių gatvėse pirmininkas Albertas Butenis ir bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ vartotojų aptarnavimo grupės vadovas Algirdas Švėgžda dieną tyrimams, leidžiantiems pamatyti ne tik pastato šiluminės izoliacijos trūkumus, atskirų zonų šilumos nuostolius, galbūt ir statybos darbų broką, pasirinko tinkamą – lauke vyravo 10 laipsnių šaltis.

„Tokie tyrimai ir gali būti atliekami tik žiemą, kai vidaus ir lauko temperatūros skiriasi“, – akcentavo A. Švėgžda.

Jo rankose laikomas prietaisas geriau izoliuotas vietas namų išorės nuotraukose žymėjo mėlyna arba violetine spalvomis, o labiausiai šilumą praleidžiančias ties sienų sandūromis, durimis ir langais nudažė geltonai ir raudonai.

Pirmasis tyrimo objektas – nerenovuotas, bet į renovuojamų namų sąrašą jau įrašytas vienas seniausių mieste daugiabutis Birutės g. 6, kuriame įkurta bendrija „Rotušė“. „Žmonės man pasakoja, kad jų buto langai geri, o balkonas irgi labai geras, įstiklintas... Aš dabar matau, kad nieko čia gero nėra – žiūrėkit, kaip spinduliuoja“, – į termovizoriuje pasirodžiusią raudoną spalvą ties sąramomis virš langų atkreipė dėmesį A. Butenis.

A. Švėgžda pritarė: lauke minus10, akivaizdu, kad ne tik langai, bet ir namo siena išleidžia šilumą, nes temperatūra ties ja jau minus 6. „Renovuotame name tokių skirtumų turėtų nebūti, ekrane turėtų matytis mėlyna spalva“, – pridūrė specialistas.

Bet renovuotas Klaipėdos g. 125 B namas, nors visi kiti parametrai pasirodė puikūs, statybos darbai atlikti nepriekaištingai, atskleidė tą pačią problemą, prieš tai įvardytą Birutės gatvėje: ir čia šilumą praleidžia langai, kadangi jie buvo palikti senieji. Anot A. Butenio, bėda ta, kad, norėdami sutaupyti, tai yra sumažinti renovacijos investicijas, gyventojai dažnai atsisako pakeisti ir langus, manydami, kad šie tebėra geri – juk tokie pat, plastikiniai.

„Nuo šiol aš visiems rekomenduosiu būtinai įsidėti naujus langus, gyventi šilčiau ir mokėti mažiau, juolab kad, kiek šilumos sunaudoji, už tiek ir susimoki – visuose naujai renovuotuose namuose yra skaitikliai, ant radiatorių butuose pritvirtinti dalikliai.

Iškalbingi termovizoriaus vaizdai: pro kurią vietą šiluma daugiausia išeina, parodo raudona spalva. Jeigu siena yra gerai apšiltinta, nuotrauka nusidažo mėlynai.

Apie „gyvatukus“ ir fasadus

Pašnekovas teigė atsigirstantis, kad Šilumos tinklai gali kaip nors apgauti, gyventojams išrašyti kur kas didesnes sąskaitas. Tačiau taip negali būti – kiekvieno namo rūsyje yra skaitiklis, pagal kurio rodmenis sužinoma, kiek tas namas pasiėmė šilumos energijos, ir išdalinama butams.

„Šilumos tinklai neturi jokios galimybės koreguoti. Jei mes patys šilumos sunaudojam mažiau – mažiau ir sumokam“, – sakė pirmininkas.

Jo nuomone, klaida ir atsisakyti vadinamojo gyvatuko, kuriuo cirkuliuodamas karštas geriamasis vanduo tuo pačiu šildo vonios patalpą. „Jeigu „gyvatuko“ atsisakai, vis tiek mokestį, tik mažesnį, moki už šilumą karšto vandens temperatūrai, tai yra cirkuliacijai, palaikyti, o komforto vonioje neturi“, – paaiškino A. Butenis.

Renovuoto namo Savanorių g. 52, kurio parametrai termovizoriuje pasirodė geri, silpnoji vieta taip pat – langai. Anot A. Butenio, juos apskritai rekomenduojama keisti kas 10–15 metų, todėl daug naudingiau tai daryti renovuojant namą. Paskui būna ir sunkiau, ir brangiau.

Be Savanorių g. 52, Topolių mikrorajone buvo aplankyti dar du renovuoti namai Lazdynų gatvėje – Nr. 6 ir 4.

„Viename jų aš esu gyvenęs, bet tai – seni laikai. Pamenu, renovaciją mes, kaimynai, atlikome ne iš banko, o iš savo asmeninių pinigų. Didžiausiam butui kainavo 3 tūkstančiai, mažesniems išėjo gal po 2, 2,3 ar 2,5 tūkstančio eurų. Nerealiai dideli tada atrodė tokie pinigai... Kaip tik buvo tas metas, kai litus keitė eurais“, – prisiminė Albertas.

Pirmininkas atkreipė dėmesį į šių namų tinkuotus fasadus. „Mūsų kraštui tokie netinka, nes dėl drėgno klimato greitai apsineša samanomis, kerpėmis ir pažaliavę neatrodo estetiškai. Dabar tokių fasadų niekas nebesirenka, renkasi ventiliuojamus, padengtus plokštėmis“, – sakė pašnekovas.

• Rašyti komentarą (2)