![]() |
|
|
Migrena – nematoma, bet ją valdyti galima
Migrena. Šį ligos pavadinimą žmonės dažnokai naudoja neteisingai – tiesiog nusakydami dažnesnį galvos skausmą. Gydytoja neurologė Eglė Grykšienė paaiškino, kad šiuolaikinėje medicinoje migrena laikoma neurologine liga, o ne paprastu, „stipresniu“ galvos skausmu: „Tai būklė, susijusi su padidėjusiu smegenų jautrumu, pasireiškianti pasikartojančiais galvos skausmo priepuoliais ir juos lydinčiais simptomais.“ Tai – ne „ponų liga“ Migrenai būdingas vienpusis, pulsuojantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo skausmas, dažnai lydimas pykinimo, šviesos ir garso netoleravimo, o fizinis aktyvumas jį sustiprina. Su migrena nieko bendro neturintis įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai yra abipusis, spaudžiantis, nestiprus, be pykinimo ir be ryškaus jautrumo aplinkos dirgikliams. „Dėl tokio požiūrio migrena dažnai neatpažįstama kaip neurologinė liga, turinti aiškius mechanizmus, diagnostinius kriterijus ir veiksmingą gydymą. Be to, migrena ne visada pasireiškia klasikiniu stipriu skausmu – jis gali būti vidutinio intensyvumo, jaustis kakle ar sprande, o pykinimas, šviesos ar kvapų netoleravimas dažnai nelaikomi neurologiniais požymiais. Skausmą neretai pavyksta laikinai numalšinti vaistais, todėl žmogus prisitaiko ir nesikreipia pagalbos“, – kalbėjo neurologė. Gali pasireikšti ir vaikams Migrena serga ne tik suaugusieji – ji gali pasireikšti ir vaikams, nors ligos eiga dažnai skiriasi nuo suaugusiųjų. Vaikams migrena neretai pasireiškia ne tipiniu galvos skausmu, o pasikartojančiais pilvo skausmais, galvos svaigimu, pykinimu ar vėmimu, bendru blogumu. Galvos skausmas gali būti abipusis, trumpesnis, o vaikas dažnai tampa vangus, nori atsigulti, vengia šviesos ir triukšmo. „Vaikams migrenos priepuoliai paprastai trumpesni, simptomai kintantys, o skausmas ne visada dominuoja. Su amžiumi migrena dažniausiai „įgauna suaugusiųjų formą“ – atsiranda būdingas pulsuojantis galvos skausmas“, – paaiškino E. Grykšienė. Migrena gali prasidėti bet kuriame amžiuje, taigi ir vaikystėje. Pirmieji jos požymiai dažniausiai išryškėja paauglystėje. „Ankstyvas migrenos pasireiškimas nebūtinai reiškia sunkesnę ligos eigą ateityje, tačiau rodo didesnį genetinį polinkį. Laiku atpažinta ir tinkamai valdoma migrena leidžia sumažinti priepuolių dažnį ir išvengti ligos progresavimo vėlesniame amžiuje“, – tikino gydytoja. Svarbiausias veiksnys – hormonų svyravimas Migrena taip pat dažnai sustiprėja per menstruacijas, kai staigiai krinta estrogenų lygis – tai viena dažniausių menstruacinės migrenos priežasčių. Per nėštumą – priešingai, daugeliui moterų migrena susilpnėja ar net išnyksta, ypač antrame ar trečiame trimestre, nors daliai ji gali ir paūmėti. „Menopauzės laikotarpiu migrenos eiga gali kisti – pradžioje dėl hormonų svyravimų ji dažnai pablogėja, o vėliau, hormonams stabilizuojantis, palengvėja“, – aiškino gydytoja neurologė. Pasibaigus menopauzei dar nereiškia, kad baigsis ir migrena. Dažnu atveju ji susilpnėja ar tampa retesnė, tačiau ji nebūtinai visiškai išnyksta. „Daliai moterų migrenos priepuoliai gali tęstis ir po menopauzės, ypač, jei migrena prasidėjo anksti ar buvo sunki“, – tvirtino E. Grykšienė. Migrenos eiga, anot specialistės, labai individuali – ją lemia genetinis polinkis, hormonų svyravimų jautrumas, gretutinės ligos ir gyvenimo būdas: „Todėl menopauzė nėra garantija, kad migrena baigsis, bet daugeliu atvejų ji tampa lengvesnė.“ Neurologė akcentavo, kad svarbiausias veiksnys migrenai yra ne hormonų kiekis, o jų svyravimai: „Menopauzės laikotarpiu estrogenų lygis ne stabiliai mažėja, o svyruoja, ir būtent šie svyravimai gali provokuoti migrenos priepuolius. Be to, šį laikotarpį dažnai lydi miego sutrikimai, stresas, karščio bangos, nuotaikų kaita, kurie taip pat yra migreną provokuojantys veiksniai. Todėl daliai moterų migrena pereinamuoju menopauzės laikotarpiu gali net paūmėti, o palengvėjimas dažniau pasireiškia tik vėliau, hormonams stabilizavusis.“ Paveldima ne pati liga, o polinkis jai Jei migrena serga vienas ar abu tėvai, vaikams rizika ją patirti yra didesnė, tačiau ligos eiga, simptomai ir sunkumas gali labai skirtis net toje pačioje šeimoje. „Paveldimumas nereiškia, kad liga bus tokia pati ar neišvengiama, bet žinojimas apie šeiminį polinkį padeda anksčiau atpažinti simptomus, laiku kreiptis pagalbos ir efektyviau valdyti ligą“, – kalbėjo E. Grykšienė. Šiandien migrenos priepuolius, gydytojos teigimu, dažniausiai provokuoja gyvenimo ritmo nereguliarumas – miego trūkumas ar nereguliarus miegas, praleisti valgymai, nepakankamas skysčių vartojimas, stresas ir staigus jo „atslūgimas“, ilgas darbas prie ekranų: „Taip pat svarbūs hormoniniai svyravimai, pervargimas, fizinio aktyvumo disbalansas. Migrenai ypač jautri ne pati apkrova, o jos svyravimai, todėl reguliarus dienos ritmas dažnai yra vienas veiksmingiausių nemedikamentinių pagalbos būdų.“ Į neurologą gydytoja pataria kreiptis visais atvejais: jei galvos skausmas kartojasi, stiprėja, keičiasi jo pobūdis arba ima trukdyti kasdieniam gyvenimui. „Tai svarbu ne tik diagnozei patvirtinti. Šiandien galime skirti tikslingą gydymą tiek migrenos priepuoliams gydyti, tiek jų profilaktikai. Tinkamai parinktas gydymas leidžia sumažinti priepuolių dažnį, stiprumą, o kai kuriais atvejais – užkirsti kelią migrenos komplikacijoms“, – atkreipė dėmesį E. Grykšienė, akcentavusi, kad sunerimti reikėtų, jei staiga pasikeičia migrenos pobūdis, priepuoliai tampa neįprastai ilgi, stiprūs, atsiranda nauji ar užsitęsę neurologiniai simptomai, ypač paralyžiai ar kalbos sutrikimai. Gydytoja neurologė E. Grykšienė, priminė, kad migrena nėra „tiesiog galvos skausmas“, o lėtinė neurologinė liga, turinti aiškius biologinius mechanizmus, pasikartojančią eigą ir didelį poveikį žmogaus darbingumui, gyvenimo kokybei: „Svarbu suprasti, kad migrena šiandien yra liga, kurią galima veiksmingai valdyti. Turime inovatyvių gydymo galimybių, leidžiančių ne tik gydyti priepuolius, bet ir juos reikšmingai suretinti ar net jų išvengti, todėl dauguma pacientų gali gyventi visavertį, aktyvų gyvenimą. Šiuolaikinis gydymas leidžia pasiekti gerą efektą vartojant mažiau vaistų ir patiriant nedaug šalutinių reiškinių, ypač gydymą parenkant individualiai.“
|