– Kai su šeima persikraustėme į nuosavą namą, sniegas tapo tikrai dideliu iššūkiu. Viską atsikasti tenka patiems, o ir rytą nežinai, kaip pavyks išvažiuoti. Daugiabutyje taip pat kildavo iššūkių, tačiau būdavo paprasčiau. Žinoma, vaikams sniegas tikrai yra pramoga, o ir pačiai vos tik išėjus į lauką kyla šypsena – šviesiau, nuotaika geresnė.
Deimantė
GEDVILAITĖ-ELZBERGĖ:
– Iškritęs sniegas man yra pramoga. Vaikščiodama stumiu vežimą, pasportuoju. Patys neslidinėjame, ant kalno neiname čiuožinėti, bet laukiu nesulaukiu, kada mano vaikas šiek tiek praaugs ir galėsime užsiimti žiemos linksmybėmis, eiti pačiuožinėti nuo kalniuko. Manau, kad tikrai tą darysime.
Raimonda MAČERNIENĖ:
– Sniegas man – savotiška pramoga, jis pakelia nuotaiką, suteikia daugiau šviesos kasdienybei ir leidžia pasijusti laimingesniam. Vis dėlto, kadangi gyvenu kaime, sniegas atneša ir nemažai rūpesčių. Tenka daug kasti, kad būtų galima išvažiuoti iš kiemo ar pasiekti kelią. Kiekvieną rytą nežinai, ar pavyks užvesti automobilį, ar per naktį nebus prisnigę tiek, jog kelionė taps tikru išbandymu.
Reda POCIENĖ:
– Man sniegas – visiška pramoga. Pavyksta išeiti pasivaikščioti su drauge ir, nors stumti vežimą yra sudėtingiau, tačiau nesunku. Taip aš ir pasportuoju, tai tarsi kardiotreniruotė. Pati neslidinėju, tačiau turiu ir didesnį vaiką, tai su juo dar išeiname pažaisti į lauką, pasinaudojame žiemos pramogomis. Tokiu oru ir nuotaika kur kas geresnė.
Kalbino Edita KALNIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
