Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Justinas Šimkus (kairėje) Kartenoje veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Geralda“ direktoriui Gintautui Igariui įteikė „Metų TOP lyderio“ apdovanojimą.

Plungės pramonininkų sąjunga (PPS), minėdama 30 metų veiklos jubiliejų, pagerbė dvi ilgametes nares – Kretingos rajone veikiančias uždarąsias akcines bendroves „Geralda“ ir „Terekas“, išskirdama jas už lyderystę, veiklos rezultatus ir mentorystę. Šie apdovanojimai tapo proga plačiau pažvelgti į regiono verslo stiprybes, bendrystės svarbą ir iššūkius, su kuriais šiandien susiduria verslas.

Įvertino dvi rajono įmones

Kartenoje įsikūrusiai žvakių gamybos įmonei „Geralda“ buvo suteiktas „Metų TOP lyderio“ apdovanojimas, bendrovė „Terekas“ pripažinta „Metų PPS nariu“. Apdovanojimai buvo skirti už nepriekaištingus veiklos rezultatus ir mentorystę – UAB „Geralda“ vadovas Gintautas Igaris apdovanotas už išskirtinius veiklos rezultatus, o UAB „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis – už išskirtinę mentorystę ir žinių dalijimąsi su jaunąja verslo karta.

Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Justinas Šimkus teigė tiksliai nežinantis, kada šios įmonės tapo sąjungos narėmis, tačiau abi jos veikloje dalyvauja ilgus metus. „Tai istoriniai dalykai. Jos mūsų narės yra jau labai seniai. Mūsų sąjunga vienija ne tik Plungės ar Kretingos rajono, bet ir kitų aplinkinių savivaldybių verslus – ne tik gamybos įmones“, – sakė J. Šimkus.

Kretingoje veikianti UAB „Terekas“, gaminanti plastiko (PET) tarą ir universalias PET taros pūtimo mašinas „Flex Blow“, savo produkciją eksportuoja į dešimtis pasaulio šalių. Įmonę su Plungės pramonininkų sąjunga sieja ilgametė narystė, o 2024 m. bendrovė minėjo 30 metų veiklos jubiliejų.

Apie narystės PPS svarbą kalbėjęs UAB „Terekas“ generalinis direktorius J. Maksvytis akcentavo patirties dalijimosi reikšmę. „Atėjo laikas, kai sukaupta patirtimi dalinamės su tais, kurie pradeda verslą. Naujiems verslams esame kaip mentoriai. Tos pastangos duoda gerą sinergiją – geresnį rezultatą negu būtų pasiekta, jei kiekvienas veiktume atskirai“, – teigė J. Maksvytis.

Jis taip pat akcentavo Plungės išskirtinumą pramonės srityje. Pasak vadovo, pagal pramonės išvystymą ir pramonininkų susitelkimą Plungė išsiskiria iš mažųjų Lietuvos miestų ir lygiuojasi su šalies didmiesčiais – Vilniumi, Kaunu, Panevėžiu ir Klaipėda. „Plungėje veiklą vysto „Vičiūnų“ grupės įmonės, statybos bendrovės „Plungės lagūna“, VVARFF, taip pat medienos, metalo apdirbimo įmonės. Auga informacinių technologijų ir biotechnologijų sektoriai. Tai, kad Plungė šiandien regiono kontekste vadinama pramonės miestu ir kad šiame Žemaitijos mieste jau tris dešimtmečius sėkmingai veikia pramonininkų sąjunga, yra didelis iš Plungės kilusio, garsaus Lietuvos pramonininko, amžiną atilsį Bronislovo Lubio nuopelnas“, – sakė J. Maksvytis.

Bendrovės „Geralda“ direktorius G. Igaris tikino, kad „Metų TOP lyderio“ įvertinimas jo įmonei – simbolinis: „2025-aisiais minėjome 30 metų veiklos sukaktį, todėl smagu, kad įmonė pastebima kaip viena lyderiaujančių. Norint gauti tokį įvertinimą, įmonė turi atitikti tam tikrus kriterijus, o kad juos atitikome, tai yra tik mūsų visos komandos darbo rezultatas.“

Dalyvauti Plungės pramonininkų sąjungos veikloje G. Igariui – svarbu. Jo teigimu, verslas priklauso šiai sąjungai, nes mato tame naudą: „Pirmiausia, šiandien informacijos srautas – nenutrūkstamas, todėl yra tikras palengvinimas verslams, kai visą esminę informaciją kažkas surenka ir ją pateikia. Taip sutaupome laiką, todėl labai vertiname sąjungos mums teikiamą informaciją. Taip pat ši organizacija atstovauja verslo interesams, perteikia mūsų mintis nacionaliniu lygiu. Trečia, dalyvavimas tokioje veikloje verslui yra ir bendrystė, tiesioginis bendravimas su kitais verslais, dalinimasis patirtimi ir buvimas su bendraminčiais.“

Ar tikrai yra poreikis?

Plungės pramonininkų sąjungą bendrovės „Geralda“ direktorius pasirinko dėl patogesnės geografinės padėties. „Klaipėda man nebuvo patogu, o ir sulaukiau pasiūlymo dalyvauti būtent šios sąjungos veikloje, taip ir atsiradau čia. Manau, kad verslui pasirinkimo pakanka ir kyla klausimas, ar Kretingoje tikrai reiktų verslą vienijančios organizacijos“, – svarstė G. Igaris.

Įmonių vadovų paklausus, kodėl, jų nuomone, Kretingoje nėra aktyvių verslus vienijančių organizacijų, abu tvirtino, kad tokiai organizacijai reikia lyderių. „Plungėje nuo 2021-ųjų aktyviai veikia ir „Spiečius“ – vienas „Verslios Lietuvos“ vystomų bendradarbystės tinklo centrų. Kretingoje „Spiečiaus“ kažkodėl nėra“, – pastebėjimais dalijosi J. Maksvytis.

Kalbėdamas apie verslo situaciją Kretingoje, J. Maksvytis akcentavo, kad mieste dominuoja smulkios ir vidutinio dydžio įmonės. „Tai nėra blogai – smulkus ir vidutinis verslas daugelyje valstybių laikomas esminiu ekonomikos varikliu vien dėl savo indėlio į bendrąjį vidaus produktą“, – sakė jis.

Poreikio kurti verslą vienijančią organizaciją Kretingos rajone G. Igaris būtinybės nemato: „Stiprios organizacijos veikia Plungėje ir Klaipėdoje, kas nori, tas dalyvauja jų veikloje. Galbūt manyčiau, kad Plungės pramonininkų sąjunga galėtų pakeisti savo pavadinimą ir vienyti daugiau Žemaitijos regiono verslų, kadangi ši sąjunga jau turi stiprų pagrindą, žmones, kurie joje dirba ne vienerius metus ir žino, kaip reikia atstovauti verslui.“

Jam paantrino ir sąjungos prezidentas J. Šimkus: „Savo organizacijos viduje diskutuojame, kad turėtume apimti visą Žemaitijos regioną ir tam pritaikyti pavadinimą.“

Sukurti stiprią verslus vienijančią organizaciją, anot pašnekovų, yra sudėtinga ir dėl administracinių dalykų. „Plungės pramonininkų sąjunga yra savarankiška, ji pati save išlaiko iš narių mokamo mokesčio, todėl, bandant sukurti naują organizaciją Kretingos rajone, gali būti sudėtinga surasti pakankamą kiekį įmonių, kad organizacija galėtų pati save išlaikyti. Vykdyti veiklai būtina turėti bent vieną darbuotoją. Tam reikia lėšų, o kur dar visi kiti administraciniai reikalai“, – mintimis dalijosi G. Igaris. UAB „Geralda“ vadovas atkreipė dėmesį, kad svarbu įvertinti, ar Kretingos rajone tikrai yra poreikis kurti naują organizaciją, vienijančią rajono verslininkus, taip pat žinoti to tikslą.

Atstovauja verslo pozicijai

Plungės pramonininkų sąjunga, įkurta 1995 m., šiandien vienija 20 Plungės, Rietavo ir Kretingos rajono savivaldybėse veikiančių įvairių pramonės šakų ir paslaugų sektoriaus įmonių bei mokymo įstaigų. Organizacija aktyviai atstovauja savo narių interesams, prisideda prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo ir konkurencingumo didinimo, o jos veikla yra matoma tiek valdžios institucijose, tiek verslo bendruomenėje ir visuomenėje. PPS veikia kaip laisvanoriška, savarankiška, pelno nesiekianti organizacija, teritoriniu principu telkianti visų nuosavybės formų gamybines ir paslaugas teikiančias įmones.

„Verslui svarbu vienytis, nes kalbant vienu balsu lengviau atstovauti verslui savivaldybių ar nacionaliniu lygiu. Taip pat išvengiame interesų konfliktų“, – paaiškino PPS prezidentas J. Šimkus.

Dažniausiai verslo poziciją sąjungai tenka nacionaliniu lygiu išsakyti mokesčių klausimais. „Esame ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai, todėl savo mintis perduodame ir per ją. Manau, kad verslas vienokiais ar kitokiais klausimais per mūsų sąjungą yra girdimas“, – kalbėjo J. Šimkus.

PPS dirba ir švietimo klausimais. Ji parengia reikalingų įmonėms specialistų sąrašus ugdymo įstaigoms, bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), skatina sąjungos narius į savo įmones įsileisti mokinius ir dalintis savo patirtimi. „Su VDU bendradarbiaujame trečius metus – vyresnių klasių mokiniai iš Plungės vyksta į universitetą, kur turi galimybę susipažinti su inžinerijos studijų kryptimis. Taip pat inžinierių darbą jie gali pamatyti ir lankydamiesi mūsų narių įmonėse. Pastebėjome, kad mokiniai jau dvejus metus dažniau pasirenka inžinerijos specialybę“, – veiklos rezultatais dalijosi sąjungos prezidentas.

PPS aktyviai bendradarbiauja ir su Plungės miesto savivaldybe dėl Plungėje kuriamo pramonės parko. Su Kretingos rajono savivaldybe bendradarbiauti sąjungai tenka retai. „Kol kas neturime dėl ko bendradarbiauti, bet, jeigu būtų poreikis, galbūt atstovautume ir šio rajono verslo interesams“, – mąstė J. Šimkus.

Kyla iššūkių

UAB „Terekas“ praėję 2025 m. buvo neramūs. Metų pradžioje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pradėjus vadinamąją muitų „kadrilę“, sustojo bendrovės „Flex Blow“ mašinų eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas. „Visų kontraktų su užsakovais iš JAV vykdymas buvo sustabdytas. Grėsę 30 proc. muitai mums būtų buvę neįveikiami“, – teigė bendrovės generalinis direktorius J. Maksvytis, tikinęs, kad situacija stabilizavosi JAV patvirtinus 15 proc. importo muitus, leidusius atnaujinti eksporto procesus. Apžvelgdamas metus, J. Maksvytis padėkojo kolektyvui už susitelkimą ir atsakomybę: „Kolektyvas susitelkė, įvykdė įsipareigojimus užsakovams, ir 2025 metus įmonei pavyko užbaigti sėkmingai. Tikimės, kad kitąmet baigsis karas Ukrainoje ir tai duos Lietuvos pramonei bei jos eksportui naują impulsą.“

UAB „Geralda“ vadovas G. Igaris praėjusius metus įvardino kaip našius: „Mūsų įmonė tokia tarsi sportinė – našumas, našumas ir dar kartą našumas. Kitaip negalėtumėme konkuruoti su tos pačios srities verslo atstovais. Didžiuojamės, kad vienas mūsų klientų yra tokia įmonė, kaip „Ikea“.

Kalbėdamas apie jau kelerius metus visame pasaulyje kintančią situaciją, G. Igaris tikino, kad įmonė nuolatinius svyravimus jaučia, tačiau iššūkius geba įveikti: „Viskas prasidėjo kilus kovido pandemijai ir šiandien nuolatiniai pokyčiai jau tapo mūsų kasdienybe – visos tiekimo grandinės susijaukė, reikėjo priderinti technologijas. Tai išties sudėtinga, tačiau tuo pat metu daug ir atrandame.“

• Rašyti komentarą (0)