Gydytojas neurochirurgas Vytautas Grykšas

Kretingoje įsikūrusios privačios neurologijos klinikos „Neurolinija“ gydytojas neurochirurgas Vytautas Grykšas teigė, kad dauguma pacientų į neurochirurgą ar neurologą kreipiasi dėl skausmo: skauda stuburą, nugarą, galvą, skausmas plinta į rankas, kojas, įvairias jų vietas. Skauda kelias dienas, savaites, mėnesius, kartais metus. „Žmonės pradeda domėtis – varto puslapius internete, klausia dirbtinio intelekto, tačiau suprasti iškilusią problemą, esant tokiai gausybei informacijos, yra paprasčiausiai per sunku. Todėl ir verta pasitarti su specialistu, kad jis įvertintų konkrečią paciento situaciją“, – kalbėjo ilgametę patirtį turintis neurochirurgas, pasidalinęs įžvalgomis, kaipgi vis dėlto reikėtų spręsti dėl skausmų iškilusias problemas.

Kokia yra neurochirurgo misija

Nemažai pacientų, turėdami skausmo problemų, kreipiasi į savo šeimos gydytoją. Atliekami laboratoriniai, radiologiniai, ultragarsiniai tyrimai, konsultuoja vidaus ligų specialistai. Nerandant sisteminės ligos, pacientai nukreipiami reabilitologo priežiūrai, skausmo specialistams. Visame tame tyrimų ir gydymo procese svarbią vietą užima neurochirurgo ir neurologo konsultacija.

„Pagrindinė neurochirurgo misija – nustatyti, ar skausmą sukelia konkreti organinė problema, kurią galbūt galima pašalinti chirurginiu būdu“, – paaiškino V. Grykšas.

Gydytojo neurochirurgo kompetencija – apžiūrėti pacientą, įvertinti jo neurologinę būklę ir nuspręsti, kokius papildomus radiologinius tyrimus reikėtų atlikti: paprastą rentgeno nuotrauką, kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją. Skirdamas galvos ar stuburo radiologinius tyrimus, specialistas tyrimą atliekančiam radiologui dažniausiai nurodo, kodėl atliekamas tyrimas, ką tikimasi pamatyti tyrimo metu, kokią sritį tas tyrimas turi apimti, kokias papildomas priemones, išryškinančias galimą patologiją, tikslinga panaudoti.

Pastaraisiais metais vis labiau prieinama magnetinio rezonanso tomografija. Tyrimas nesukelia radiacinio poveikio, neskausmingas, labai tikslus, bet tinkamas ne visiems: magnetinio rezonanso negalima atlikti pacientams, kuriems implantuoti plieniniai implantai ar elektroniniai stimuliatoriai. Todėl pradėta praktikuoti, kai per magnetinio rezonanso tyrimą laikinai išjungiamas širdies stimuliatoriaus.

Ko tikėtis per pokalbį su neurochirurgu

Pokalbis su neurochirurgu, ypač – jeigu tai pakartotinas vizitas po radiologinio tyrimo, dažniausiai rutuliojasi apie atlikto tyrimo rezultatus. Dauguma neurochirurgų prašo pateikti skaitmeninę laikmeną (USB atmintinę ar CD), kurioje įrašyti tyrimo vaizdai. Tai suteikia galimybę personaliai įvertinti paciento būklę, nes tai lemia būsimo gydymo taktiką, įvertinama, ar yra poreikis operaciniam gydymui ir kokia operacija šiuo konkrečiu atveju būtų optimaliausia.

„Todėl patarčiau pacientams po bet kokio radiologinio tyrimo paprašyti tyrimą atlikusio laboranto įrašyti tyrimo vaizdus į skaitmeninę laikmeną. Dažnai tai – mokama paslauga, tačiau labai reikalinga, nes vaizdai rutina neperduodami per internetinius tinklus, nesaugomi metų metus kompiuterių atmintyse. Tad vertinant paciento ligos dinamiką kartais ypač vertinga palyginti senus vaizdus su ką tik atliktais“, – akcentavo neurochirurgas.

Kai tenka apsispręsti dėl operacijos

„Tai – išties sunkus sprendimas“, – tvirtino V. Grykšas, kurio pastebėjimu, jis turi būti detaliai aptartas, motyvuotas, paremtas abipusiu pasitikėjimu. Gydytojas turėtų išaiškinti operacijos būtinumą, naudą, lūkesčius, rizikas, pasekmes, galimus operacinių veiksmų variantus. Planinės operacijos rizika neturi viršyti gydymo lūkesčių. Esant komplikuotai situacijai, medicinos praktikoje tiek pacientui, tiek gydytojui rekomenduojama pasitarti ir su patyrusiais kolegomis.

Ar stuburo bėdos išnyksta be operacijos

Neurochirurgo teigimu, yra nemažai atvejų, kada stuburo tarpslankstelinių diskų išvaržos rezorbuojasi be operacijos: „Tarpslankstelinio disko išvarža nėra auglys, ji savaime neauga. Tai yra tarpslankstelinio disko branduolio išsiveržimas nugaros smegenų struktūrų link pro praplyšusį disko žiedą. Tai sukelia skausmą galūnėje, priklausomai nuo vietos, kurioje įvyko plyšimas.“ Tarpslankstelinių diskų išvaržų yra dešimtys variantų. Gydymo taktika dažnai priklauso nuo išvaržos lokalizacijos, dydžio, lygio, individualių aplinkybių. Nedidelės minkštos išvaržėlės linkusios rezorbuotis savaime. Jas galima atpažinti magnetinio rezonanso tyrimo vaizduose. Jeigu jos nesukelia nepakeliamo skausmo, galūnės parezės, neprispaudžia nervinės šaknelės, tada galima susilaikyti nuo skubios operacijos. Magnetinio rezonanso tomografiją kartoti patartina, jeigu būklė blogėja, atsiranda neurologinių simptomų. Tai padėtų įvertinti dinamiką, peržiūrėti tolimesnę gydymo taktiką.

Kodėl stuburą skauda vyresniems žmonėms

Vyresnio amžiaus žmonėms tarpslankstelinių diskų išvaržos nėra dažnos. „Tirdami vyresnius pacientus su stuburo ir galūnių skausmais dažniausiai stebime bendrinius stuburo degeneracinius pakitimus, tokius, kaip osteochondrozė, stuburo sąnarių artrozė, osteoporozė, nugaros smegenų kanalo stenozė“, – kalbėjo V. Grykšas, akcentuodamas, kad vyresni pacientai turi ir kitų sveikatos problemų, susijusių su padidintu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, kraujo krešėjimą mažinančiu gydymu, persirgtu insultu, širdies infarktu, patirtomis traumomis. Tokiomis aplinkybėmis apsispręsti dėl operacinio gydymo nelengva. Dažnai pradedama nuo mažiau pavojingo konservatyvaus gydymo, reabilitacinio gydymo. „Tačiau yra išvystyta ir chirurginė pagalba, kai atliekama stuburo stenozių dekompresija mikrochirurgine technika, įvairios nestabilaus stuburo sutvirtinimo operacinės metodikos“, – kad išeičių sprendžiant skausmo problemą yra, tvirtino gydytojas.

• Rašyti komentarą (4)