Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, vadovaudamasi steigėjo nustatytais įpareigojimais, jau trečius metus vykdo valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos ir lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo procedūras, tai yra gimnazijoje rengia lietuvių kalbos egzaminus užsieniečiams. Ši veikla įgyvendinama laikantis galiojančių teisės aktų ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) patvirtintų tvarkų.

Pastaraisiais metais valstybinės kalbos mokėjimo vertinimo komisija sudaroma Kretingos rajono savivaldybės mero potvarkiu, komisijoje dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, komisijos pirmininkas – gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys.

„Kandidatai vertinami pagal egzaminų struktūrą: lietuvių kalbos mokėjimo vertinimas apima testą ir kalbėjimo užduotį, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminas vykdomas testavimo forma“, – K. Trakšelys teigė, kad komisijos užduotis – užtikrinti vertinimo profesionalumą, objektyvumą ir atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Gimnazijos direktoriaus pastebėjimu, įsigaliojus prievolei užsieniečiams mokėti valstybinę lietuvių kalbą, pastebimas žymus kandidatų skaičiaus augimas, o Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija priima kandidatus iš visos Lietuvos.

Šiais metais lietuvių kalbos mokėjimo egzaminą laikė 35 užsieniečiai, 12-a jų taip pat laikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Palyginti – 2022 m. tokių kandidatų buvo tik 2. „Šie duomenys atskleidžia spartų šios veiklos masto augimą ir didėjančią jos reikšmę“, – įsitikinęs K. Trakšelys.

Anot jo, nors valstybinės kalbos mokėjimo vertinimas gimnazijai yra papildoma veikla, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija yra Valstybinių egzaminų bazinė mokykla, ši veikla palaipsniui tampa įprasta institucijos darbo dalimi. „Ypač kalbėjimo dalis savo struktūra ir vykdymo principais yra analogiška lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kalbėjimo įskaitai: taikomos teminės užduotys, dialogo forma, vertinimą atlieka du vertintojai, laikomasi nustatytų vertinimo kriterijų, kalbėjimo dalis įrašomą į sistemą“, – palygino K. Trakšelys.

Komisijos narių pastebėjimu, nemaža dalis užsieniečių, Lietuvoje gyvenančių vos 3–5 mėnesius, geba pakankamai gerai, taisyklingai ir sklandžiai vartoti lietuvių kalbą, o tai liudija jų motyvaciją ir efektyvų kalbos mokymosi procesą. Vis dėlto egzaminų rezultatai rodo, kad ne visi kandidatai išlaiko egzaminą pirmuoju bandymu: vidutiniškai apie 2 iš 10 kandidatų egzamino neišlaiko ir tai daryti tenka pakartotinai.

Vadovaujantis Nacionalinės švietimo agentūros patvirtintu grafiku, valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminai gimnazijoje vyksta vieną kartą per mėnesį, egzaminų vykdytojai užtikrina nuoseklų, sistemingą ir prieinamą šių vertinimų organizavimą visiems kandidatams. Kandidatai registruojasi nacionalinėse sistemose, susimoka atitinkamą mokestį ir išsirenka egzaminų centrą.

„Kadangi didmiesčiuose yra susidariusios eilės, norinčių egzaminus laikyti kandidatų sulaukėme ir iš Vilniaus“, – sakė K. Trakšelys.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)