Nors visuomenės požiūris į pirotechnikos naudojimą per Naujuosius metus pamažu keičiasi, fejerverkų sprogdinimas vis dar išlieka įprasta šventės dalimi. Tačiau ši pramoga daro neigiamą poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai.

Sprogdamos pirotechnikos priemonės smarkiai padidina triukšmo lygį, o jų degimo produktai pablogina oro kokybę – į aplinką išmetamos kietosios dalelės, dujiniai teršalai, sunkieji metalai. Dėl išaugusios taršos ypač nukenčia vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji širdies, kraujagyslių ar kvėpavimo takų ligomis. Triukšmas ir tarša neigiamai veikia ir naminius gyvūnus, laukinę gamtą.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Naujųjų metų naktį miestų ore labiausiai išauga kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentracija, taip pat padidėja sieros dioksido, azoto oksidų ir anglies monoksido kiekiai. Pirmąją Naujųjų metų valandą teršalų koncentracijos gali šoktelėti kelis ar net keliolika kartų.

Oro kokybė labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų: ramiu, be vėjo oru teršalai gali išsilaikyti kelias valandas, o esant vėjui ir krituliams – išsisklaidyti per 1–2 valandas. Vis dėlto teršalai niekur nedingsta – vėliau jie nusėda dirvožemyje ir patenka į paviršinius vandenis, kur gali išlikti ilgą laiką.

Daugelyje Europos šalių ir JAV fejerverkai jau laikomi atgyvenusia ir aplinkai kenksminga pramoga. Vis dažniau ieškoma tvaresnių alternatyvų – lazerių, šviesų, muzikos ar dronų šou, gyventojai skatinami fejerverkų naudoti kuo mažiau.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (16)