Padėkos įteiktos ir Kretingos rajono jaunimo teatro atstovams.

Metams, kai Kretinga nešė Lietuvos jaunimo sostinės vardą, artėjant prie pabaigos, surengtas Padėkos vakaras tapo simboliniu: jame apžvelgtas projekte nueitas kelias ir padėkota visiems, kurie prisidėjo prie projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ įgyvendinimo.

Pasidžiaugė bendradarbiavimu

Kaip sakė Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, Padėkos vakaras buvo skirtas plačiam bendruomenės ratui – švietimo įstaigoms, Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos, Kretingos rajono kultūros centro, jaunimo organizacijų atstovams, partneriams ir savanoriams. Į renginį buvo pakviesta apie 170 kviestinių svečių.

Padėkos už indėlį įgyvendinant projektą buvo įteiktos valstybinių institucijų ir Savivaldybės atstovams, švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo įstaigų darbuotojams, ugdymo įstaigų vadovams, mokytojams ir mokiniams, bibliotekų, muziejų, policijos, miškų urėdijos ir kitų viešųjų įstaigų specialistams. Taip pat – jaunimo centrų ir atvirų jaunimo erdvių komandoms, projekto darbo grupei, savanoriams, jaunimo teatro aktoriams, skautams, šauliams, bendruomenių atstovams, renginių organizatoriams, rėmėjams ir socialiniams partneriams.

Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė akcentavo, kad projektą „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė“ lydėję metai buvo kupini iššūkių, intensyvaus darbo, džiaugsmo ir augimo, palikę ryškų pėdsaką visų jame dalyvavusiųjų širdyse.

Tikslas – stipresnė jaunimo politika

Laimėjus Lietuvos jaunimo sostinės 2025 titulą, valstybė įgyvendinti projektui skyrė 30 tūkst. eurų, Savivaldybė prisidėjo daugiau kaip 40 tūkst. eurų, taip pat sulaukta papildomų lėšų – iš laimėtų Kultūros tarybos projektų ir kitų finansavimo šaltinių – per 100 tūkst. eurų.

Nors galutiniai statistiniai duomenys bus apibendrinti po Naujųjų metų, jau dabar matyti projekto mastas: renginiuose savanoriavo daugiau kaip 150 savanorių, įvairiose veiklose dalyvavo per 8 tūkst. dalyvių, o žiūrovų skaičius viršijo 10 tūkst. Per metus Kretingoje įgyvendinta daugiau negu 100 įvairių veiklų – nuo naujų iniciatyvų iki bendruomenių pasiūlytų ir projektui priskirtų renginių.

Padėkota nuoširdžiu darbu prie projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ prisidėjusiems savanoriams.

Jaunimo reikalų koordinatorė akcentavo, kad pagrindinis projekto tikslas buvo sustiprinti jaunimo politiką, jaunimo sektoriaus ir vietos savivaldos bendradarbiavimą Kretingoje. Veiklos buvo orientuotos į jaunimo įgalinimą, savanorystės stiprinimą, darbo su jaunimu kokybės gerinimą, tarptautinio ir tarpžinybinio bendradarbiavimo plėtrą ir palankių sąlygų jaunimui dalyvauti Savivaldybės gyvenime kūrimą, taip pat – išmanių jaunimo dalyvavimo priemonių diegimą.

Pasak I. Biliūnaitės-Rušinskės, ryškiausi pokyčiai – sustiprėjęs jaunimo balsas Savivaldybėje, didesnis iniciatyvumas ir pasitikėjimas savimi, labiau matoma ir struktūruota savanorystės kultūra, augančios jaunimo darbuotojų kompetencijos: „Svarbią vietą užėmė ir tarptautinis bei tarpžinybinis bendradarbiavimas – Kretingoje lankėsi svečiai iš Ukrainos, jaunimas turėjo galimybę išgirsti karių patirtis, Savivaldybe domėjosi tokios organizacijos, kaip Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, didelį dėmesį skyrė ir Jaunimo reikalų agentūra.“

Iššūkiai ir bendrystė

Didžiausi iššūkiai, anot I. Biliūnaitės-Rušinskės, kilo projekto pradžioje, rengiant atidarymo renginį – masines kvadrato varžybas, į kurias planuota suburti per 400 rajono gyventojų. Pirmosios registracijos kėlė nerimą, tačiau į pagalbą įsitraukus mokykloms ir bendruomenėms, tikslas buvo pasiektas. „Streso buvo daug, bet rezultatas parodė, ką gali bendras sutelktas darbas“, – prisiminė koordinatorė.

Per Padėkos vakarą ypač išryškėjo bendruomenės indėlis. Jaunimo reikalų koordinatorę labiausiai nustebino Kretingos jaunimo ir jaunimo organizacijų brandumas, iniciatyvumas – jauni žmonės ne tik dalyvavo pasiūlytose veiklose, bet ir patys kūrė idėjas, prisiėmė atsakomybę. Vienas pavyzdžių – Kretingos skautų tunto pasiūlytas ir be Savivaldybės lėšų įgyvendintas žygis „Pasimatuok skautiškus batus“. „Taip pat per projektą džiugino ir mokyklų atvirumas bendradarbiavimui, todėl pirmoji Padėkos vakaro padėka skirta būtent švietimo įstaigų bendruomenėms“, – kalbėjo I. Biliūnaitė-Rušinskė.

Projektas pakeitė ir bendradarbiavimo kultūrą – Savivaldybė aktyviau įtraukė jaunimą ir organizacijas ne tik į veiklų įgyvendinimą, bet ir į planavimą, sprendimų priėmimą. „Jauni žmonės tapo bendrakūrėjais, o ne pasyviais dalyviais“, – tvirtino Jaunimo reikalų koordinatorė.

Pasak I. Biliūnaitės-Rušinskės, svarbiausia, ką jaunimas gavo per šį projektą, tai pasitikėjimą savimi, lyderystės ir bendradarbiavimo kompetencijas, pilietiškumo ir bendruomeniškumo jausmą, supratimą apie tvarią jaunimo politiką: „Tai patirtys, kurios, tikimės, taps ilgalaike Kretingos jaunimo politikos dalimi – nuo nuolatinio jaunimo įtraukimo ir partneryste grįsto bendradarbiavimo iki savanorystės stiprinimo, darbo su jaunimu kokybės plėtros ir tarptautinių ryšių tęstinumo.“

• Rašyti komentarą (0)