Kretinga šiandien

Kretingos kraštas apipintas legendomis – senais iš lūpų į lūpas perduodamais mitais, prosenelių pasakojimais ir šiuolaikinėmis vietinių istorijomis. Turbūt geriausiai žinoma yra Kretingos vardo legenda. Ją žino kiekvienas kretingiškis, o visos krašto Ingos gali didžiuotis nešiojančios itin garbingą vardą. Tačiau kiek toje legendoje yra tiesos ir ką iš tiesų reiškia Kretingos pavadinimas?

Kiekvieno miesto gyvavimo istorija, metai yra skaičiuojami nuo tos datos, kuomet vietos pavadinimas pirmą kartą paminimas rašytiniuose šaltiniuose. Remiantis šia praktika, Kretingai kitąmet sukaks 773-eji. Deja, tas paminėjimas įvyko ne pačiomis geriausiomis aplinkybėmis. Juk Kretingos vardas, kaip ir daugelio apylinkių pavadinimų, pirmą kartą paminėti kryžiuočių raštuose. Juose rašoma apie kuršių pilį, piliavietę, kuri XIII a. dokumentuose įvardijama kaip Cretyn, Creten, Kretene. Vėlesniuose dokumentuose atsiranda kiek kitokia pavadinimo forma – Crotingen, Cratinen, Kretynga, o Jono Karolio Chodkveičiaus laikais Kretinga tampa Karolštatu, tai yra, Karolio miestu.

Kuršių kraštą užkariauti bandę ir kuršišką pavadinimą raštuose užrašę kryžiuočiai vargu ar domėjosi Kretingos vardo kilme ir reikšme. Vis dėlto, iš senų laikų mus pasiekė žaisminga legenda apie vardo reikšmę. Esą gyvenęs ūkininkas, kuris turėjo gražuolę žmoną Ingą. Įsisodinęs į vežimą, duobėtomis gatvėmis važiavo su ja į turgų (pagal kitas versijas – prie jūros). Žinoma, vežimą baisiausiai kratė, todėl žmona šaukusi „kret, kret“, o vyras iš to rūpesčio dar perklausęs – „a kret, Inga?“ Šią situaciją matę vietiniai nusprendė vietovę pavadinti Kretinga – gražuolės ūkininko žmonos Ingos garbei.

Dar ir šiandien kretingiškiai mėgsta pajuokauti, kad tokia vardo kilmė tikėtina – juk daugelį metų Kretinga garsėjo itin blogais keliais.

Šis komiškas Kretingos vardo paaiškinimas – ne vienintelė mieste iš kartos į kartą sklandanti legenda. Kretingiškių ir net istorikų fantazija juos kažkada nunešė į absoliučiai romantišką pusę.

Istorikas Teodoras Narbutas, gyvenęs XIX a., teigė, kad Kretingą įkūrė galingas gotų (galinga rytų germanų gentis, kariavusi net su romėnais) vadas Armonas. Į dabartinės Kretingos teritoriją atkakęs karalius Armonas pastatė pilį ir pavadino savo giminės garbei – Grutinga, mat buvo kilęs iš Grutingų giminės.

Šios legendos, nors ir žavios, šiuolaikiniams istorikams, o ypač kalbininkams, ko gero, kelia šypseną. Kalbininkas Kazimieras Būga, davęs pradžią lietuvių kalbos antroponimikai ir nustatęs LDK kunigaikščių lietuviškas vardų formas, teigė, kad Kretingos vardas kilo nuo veiksmažodžio „kretėti“, tai yra eiti sunkiai drebant, tirtant. Prie šio veiksmažodžio pridėjus kuršių kalbai būdingą priesagą -ing ir gavosi Kretingos pavadinimas. Kodėl žodis kratyti toks svarbus, vietiniuose pasakojimuose yra du paaiškinimai. Vienas jų – jau minėta Kretingos kelių situacija, esą keliai buvę tokie blogi, kad visus, važiuojančius vežimais, kratydavo. Kitame paaiškinime vyrauja įsitikinimas, kad vardo kilmę nulėmė kuršių pilies apylinkėse buvę kemsynai, pelkynai. Jais einant visi kretėdavo.

Dar viena versija, retai tarp vietinių minima, susijusi su lenkų kalba. Lenkų istorikas Mykolas Balinskis buvo iškėlęs teoriją, esą Kretingos vardas kilo nuo žemaičių vartoto lenkiškos kilmės žodžio „krotas“. Tai reiškė laivą. Istoriko teigimu, Akmenos upe plaukioję krotai, buvusi prieplauka, tad nuo šio žodžio ir kilo Kretingos vardas. Ši versija siejasi su gražiu pasakojimu apie Joną Karolį Chodkevičių, kuris senučiukei Kretingai suteikė miesto teises ir troško savo mylimai valdai geriausio likimo – „įdarbintos“ Akmenos upės, iš Mėmelio plaukiančių laivų ir klestinčios prekybos.

Kuri vardo kilmės versija yra teisingiausia, turbūt pasakyti negali niekas. Bet be jokios abejonės, gražuolės Ingos personažas kretingiškių pasąmonėje įsitvirtinęs stipriausiai.

Beje, gan ilgai gyvavęs Kretingos pavadinimas Karolštatas, nors įtvirtintas dirbtinai, paties miesto įkūrėjo, turėjo atnešti sėkmę. J. K. Chodkevičius sukūrė savotišką marketingo pavyzdį – vokiškos kilmės miesto pavadinimas turėjo privilioti nagingus vokiečių kilmės amatininkus ir talentingus prekybininkus. Ir viskas – dėl Kretingos gerovės.

• Rašyti komentarą (7)