Visuotines kultūros lauko aprėptis pristatęs Rytis Zemkauskas, kalbėdamas apie meno paskirtį, kaip iliustraciją pasitelkė Francisko de Gojos paveikslą „Kunigaikštis Manuel Osorio“.

Kretingos rajono viešajai M. Valančiaus bibliotekai švenčiant 90-mečio jubiliejų, pasidalinti aktualiomis mintimis apie tai, kas yra kultūra ir apie jos galią buvo pakviestas televizijos laidų kūrėjas ir filmų garsintojas, rašytojas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Rytis Zemkauskas.

Susiaurinta ligi meno sampratos

„Kalbėti apie tai, ką kultūra gali iš tiesų, manau, turiu teisę, nes tris dešimtmečius esu kultūros srities atstovas. Atvykdamas mąsčiau, ar kalbėti vien apie šiandienos įvykius šalies kultūros lauke, bet nusprendžiau kalbėti apie bendrą kultūros suvokimą, vykstantį tūkstančius metų, kas leidžia lengviau suvokti ir pastarųjų dienų problemas“ – prisistatydamas kalbėjo R. Zemkauskas. Į pokalbio temą jis išsyk įvedė faktais: apklausoje, kaip žmonės vertino ne per seniausiai įvykusias naujo kultūros ministro paieškas, 14 proc. pasisakė – blogai, 4 proc. nėra ko skubėti, ir net 82 proc. pasakė, kad jiems tai nerūpi.

„Iš tiesų, žmonės nežino, ką atsako: jei nerūpi kultūra, vadinasi, nerūpi niekas – nei politika, nei ekonomika, nei kiti dalykai. Nes kultūra nėra tik menas ir renginiai, kaip dažnai suvokiama, o visas mūsų gyvenimas. Ir apie kultūrą reikia kalbėti kaip apie visą žmonijos ėjimą“, – akcentavo jis.

Tai, ką mes suvokiame kaip atskiro žmogaus kultūringumą – jo išsilavinimą, pomėgius, žinojimą – nereiškia, kad tai yra kultūra. „Prisiminkime Hitlerio aplinką, kurią sudarė labai išsilavinę žmonės, citavę antikos filosofus, meno vertybių kolekcininkai, kaip, beje, – ir Putino aplinka. Tačiau kultūra nėra vien apie grožį ir gėrį, kaip dažnai suvokiama. Kultūrą mes susiaurinome iki meno, kurio, beje, taip pat nesistengiame suvokti“, – akcentavo lektorius ir pateikė konkrečių pavyzdžių.

Menas yra persipynęs

Ispanų dailininko Francisko de Gojos paveiksle „Kunigaikščio Manuel Osorio portretas“ pavaizduotas gražus jaunuolis, o jam prie kojų – dvi katės, pasirengusios pastverti paukštį. „Ką matote ir norite matyti, nėra viskas, o gerokai daugiau. Tai – labai skausmingas kūrinys, tarsi sakantis, kad vieniems kyla noras žudyti, o kitiems – gelbėti. Šis paveikslas atspindi ir politinę intenciją, nes jaunasis kunigaikštis buvo ir dinastijos simbolis“.

Zarasuose buvo apipilta ir padegta viešai pastatyta Mykolo Saukos skulptūra, nes kažkam atgrasus buvo pavaizduotas seno žmogaus kūnas. „Būtų gražus, nepadegtų. Bet ar M. Sauka norėjo kalbėti apie grožį? Skulptūra – atvaizdas to, kaip mes reaguojame į aplinką, į senatvę. Senatvė kai kuriems yra nepatogi ir negraži, jie nenorėtų, kad ji egzistuotų. Tolimesnis taip mąstančiųjų žingsnis – politinis, gal išvis reikėtų atimti pensijas?“

Ir propaganda yra kultūra

R. Zemkausko žodžiais, netgi propaganda yra kultūra, dėl paveikumo idealiai besinaudojanti visomis meno rūšimis – nuo literatūros iki Mikelandželo skulptūrų. Dar praėjusio amžiaus 9-me dešimtmetyje JAV prezidentai Ronaldas Reiganas ir Džordžas Bušas iškėlė tezę „Let‘s make America great again“ – „Padarykime Ameriką vėl didžia“. „Labai girdėta, ar ne? Dabartinis prezidentas Donaldas Trampas leido sau nukopijuoti ir pristatyti kaip savo viziją, nes tai buvo paveiku.“

„Sakoma, kultūrą reikia puoselėti. Kokią kultūrą? Net jeigu ji – propagandinė? – retoriškai klausė lektorius, atkreipdamas dėmesį į fotografiją, kurioje – antsiuvas, nuimtas nuo rusų kareivio aprangos: „Mokykitės rusų kalbos“. – Rusų kalba eina išvien su šios tautos kultūra. Deja, pasaulis iš rusų kultūros šiandieną labiau žino ne Čaikovskį ar Dostojevskį, bet Kalašnikovą.“

Politinės kovos yra paremtos kultūra: karai nekyla dėl maisto, o dėl kitų dalykų ir Gazoje, ir Ukrainoje, ir tai paaiškinama kultūros naratyvais, juk ir Rusija neva vaduoja rusakalbius nuo ukrainiečių nacistų, uždraudusių rusų kalbą.

Kultūra – kultas – žemdirbystė

Įdomu yra tai, kad pats žodis „kultūra“ kilęs iš žodžio „kultas“, senovėje „kultas“ – žemdirbys, ir ligi šiol išlikęs terminas kultivuoti žemę. Žinynai ir enciklopedijos kultūrą apibūdina kaip ugdymą, tobulinimą, žmonių santykius su kitais žmonėmis ir aplinka.

O graikų mąstytojams – Platonui, Aristoteliui, Sokratui – dar ir jaunimo intelektualinis, moralinis ir netgi fizinis ugdymas. Sokratą atėniečiai nubaudė mirties bausme, neva už jaunimo tvirkinimą, už tai, kad mokė juos domėtis, klausinėti, nenustoti ginčytis. Kuomet Sokratui siūlyta atšaukti mirties bausmę, jis atsisakė: „Visada teigiu, kad yra demokratija, ir, jeigu demokratija mane nuteisė myriop, tebūnie“.

R. Zemkausko manymu, kultūra yra tai, kas suvienija praeitį, dabartį, ateitį, ir glaudžiai susijusi su ekonomika ir politika. Ir tai labai gerai atsispindi senovės Atėnuose, kur šalia – Atėnės šventykla, tvirtovė, kurioje buvo planuojamos karinės operacijos, ir viešoji erdvė – turgus.

Ar visi papročiai – gerai?

Lietuviams, remiantis apklausa, kultūra yra kalba, tauta, tėvynė, po to – tradicijos ir papročiai. Galiausiai dar nurodoma kryždirbystė, kuri, R. Zemkausko pastebėjimu, apklausoje nurodyta kaip vienintelė meno sritis. Jam kyla klausimas, ar visi papročiai, yra gerai: tarkim, majų civilizacijoje tradiciškai buvo aukojami žmonės, o kai kuriose Afrikos šalyse ligi šiol apipjaustomos moterys.

Tai, kad kultūra tarsi į vieną ryšulį suriša visas gyvenimo sritis, lektorius iliustravo dar vienu pavyzdžiu – menininko Pikaso kūriniu – keramikos lėkšte: „Pirmiausia – tai daiktas, kurį galima naudoti pagal paskirtį, bet ji – ir meno kūrinys, o kadangi sukurta Pikaso, jos vertė – 2 mln. Eur, tai ekonominis aspektas, ir, ketvirta, ji eksponuojama muziejuje.“

Pasaulis yra milžiniškas ir jo nepažinumo dydis yra gerokai didesnis už pažinumą. „Apibendrinat, kultūra yra mūsų gyvenimo kasdienybė“, – akcentavo R. Zemkauskas ir susirinkusiems palinkėjo gilintis į save per kultūrą ir brandinti savyje kultūros žmogų.

• Rašyti komentarą (2)