![]() |
|
|
Žemaitišką žodį puoselėjanti etnokultūrinė popietė
Gruodžio pradžioje Kretingos rajono Darbėnų gimnazijoje surengta Žemaitijos regiono etnokultūrinė popietė „Vaka, vaka, vanaga, šuokem trypkem kap žiuoga 2025“ dar kartą įrodė, kad gyvosios tradicijos ir žemaitiškas žodis čia užima ypatingą vietą. Tai – ilgametis, nuo 2003 metų gyvuojantis renginys, kiekvieną kartą pradinio ugdymo mokinius ir mokytojus suburiantis prisiliesti prie tautosakos, papročių ir senolių palikimo. Šio renginio sumanytoja buvo pradinio ugdymo mokytoja Justina Vaičikauskienė, šiandien jau senjorė, o pastaruosius šešerius metus šią tradiciją toliau puoselėja pradinio ugdymo mokytoja Aurelija Laureckienė. Per du dešimtmečius šventė keitėsi: iš pradžių vyko konferencijos, kuriose mokiniai žemaitiškai pristatydavo surinktą medžiagą apie senovinius daiktus, juos demonstruodavo, pristatymą paįvairindami šokiais ar dainomis. Vėliau renginys įgavo lietuvių liaudies tautosakos formą – vaikai ėmė pristatyti mįsles, patarles, žaidimus, ratelius ir dainas. Tačiau etnokultūrinės popietės misija išliko ta pati – puoselėti etninę kultūrą, priminti senolių išmintį ir kūrybą, saugoti žemaitiškos tarmės grožį.
Šiemet renginį pradėjome mes, 3a klasės mokiniai, kartu su savo pradinio ugdymo mokytoja Aurelija Laureckiene. Smagiai pristatėme, ko į šventę atėjome, kuo gyvename ir kuo džiaugiamės, žaismingai atlikdami pasirodymą „Kū saka, a mon saka“. Vėliau visi drauge klausėmės dainų, mokėmės liaudies šokių ir ratelių, kuriuos pristatė Darbėnų gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Dobilėlis“, kiekviena Darbėnų gimnazijos pradinio ugdymo klasė, priešmokyklinio ugdymo mokiniai ir dalyviai iš kitų Žemaitijos mokyklų. Džiaugiamės, kad į mūsų renginį atvyko dalyviai iš Telšių rajono Nevarėnų pagrindinės mokyklos, Telšių rajono Luokės Vytauto Kleivos gimnazijos, Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos, Kretingos rajono Kurmaičių pradinės mokyklos ir Kretingos rajono kultūros centro – folkloro ansamblis „Kitēp“. Svečių atliktos žemaitiškos dainos, šokiai ir žaidimai praturtino mūsų renginį, sukūrė tikrą bendrystės jausmą ir priminė, kad tradicijos gyvos tol, kol jas puoselėjame drauge. Renginio pabaigoje kiekvienam svečiui ir dalyviui į kelionę įdėjome dovanėlę – gardų „zuikio“ pyragą, keptą mūsų darbėniškės etnokultūrinio paveldo puoselėtojos, duonos kepėjos Vidos Viskontienės. Tai buvo simboliškas, šiltas ir jaukus padėkos gestas už bendrą buvimą, dainą ir šokį.
Darbėnų gimnazijos trečiokai
|