Dėl parapijos ūkinių reikalų susitiko apsitarti: (iš dešinės) klebonas Saulius Paulius Bytautas, pranciškonas brolis Algirdas Pogužinskas, Aleksas Bočiarovas, Antanas Šneideraitis, Asta Prikockienė, Asta Taurosevičienė, Dalia Činkienė ir Asta Pocienė.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijoje praėjusį savaitgalį lankėsi ir jos ūkio reikalus apžvelgė klebono Sauliaus Pauliaus Bytauto pakviestų specialistų būrys: architektė iš Kauno Asta Prikockienė, viešosios įstaigos „Domus Pacis“ atstovas Aleksas Bočiarovas, atsakingas už Lietuvos Mažesniųjų brolių ordino provincijos objektų renovaciją, ir projektuotoja Asta Taurosevičienė iš Klaipėdos.

Susitikime taip pat dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, jos pavaduotoja Asta Pocienė, Kretingos pranciškonų gimnazijos direktorius Antanas Šneideraitis. Jie apžiūrėjo neseniai renovuotą Jurgio Pabrėžos koplyčios paveikslą, senąjį vandens malūną prie Pranciškonų gimnazijos tvenkinio, aptarė būsimus darbus renovuojant parapijos namus ir ateityje laukiančius darbus vienuolyno viduje. Didžiumą lėšų būsimiems darbams, patikino A. Bočiarovas, suformulavus konkrečias paraiškas, tikimasi gauti per įvairias programas iš Kultūros paveldo departamento.

Svečiai aptarė šventoriuje stovinčių parapijos namų renovaciją, siekiant, kad statinys derėtų prie bažnyčios ir vienuolyno ansamblio. Architektė A. Prikockienė, kuriai patikėtas rūpestis dėl parapijos namų sutvarkymo, akcentavo, kad jau yra atlikti visi parengiamieji darbai – archeologiniai ir geologiniai tyrimai, sutvarkyti dokumentai. Jos žodžiais, teks pakoreguoti detalųjį planą, siekiant paaukštinti parapijos namų pastatą. „Parapijos namai išoriškai turėtų įsilieti į bendrą bažnyčios ir vienuolyno kompoziciją. Todėl reikia juos paaukštinti, antrame aukšte galbūt įrengti svečių kambarius. Taip pat būtina įrengti liftą, nes ir dabar tenka įveikti dešimt pakopų laiptais, kad patektum į vidų. Pastato stogą reikėtų uždengti raudonomis čerpėmis“, – būsimą pastatą šventoriuje apibūdino architektė.

Tolimesni darbai šiame objekte, A. Prikockienės žodžiais, laikinai sustojo dėl aptiktų kriptų su žmonių palaikais. Kas toliau – konservuoti po stiklu, paliekant jas kaip lankomą objektą ar ne – sprendimą turės priimti parapijiečiai išvien su Mažesniųjų brolių ordino provincija.

Kita džiugi žinia Kretingai – daugiau kaip du šimtmečius skaičiuojančio, baigto statyti 1822 m., vandens malūno tvarkymas. „Vandens malūnas yra paveldo objektas, priklausantis broliams pranciškonams, ir būtina jį išsaugoti kaip istorinio komplekso dalį. Malūną reikia įveiklinti, kad jis būtų prieinamas visuomenei, Pranciškonų gimnazijos bendruomenei“, – kalbėjo D. Činkienė ir A. Pocienė. Gimnazijos vadovas A. Šneideraitis mato ateityje jame įrengtas gamtos ir biologijos mokslų laboratorijas, galbūt – konferencijų salę, tarnaujančią visuomenės poreikiams.

Imantis tvarkyti vandens malūną, kaip paveldo objektą, A. Prikockienė patikino, kad pirmiausiai teks atlikti geologinius ir archeologinius tyrimus. O tam, kad prie visam Kretingos miestui svarbaus objekto prisidėtų ir Savivaldybė, D. Činkienės teigimu, reikia gerai išanalizuoti situaciją, kiek lėšų projektavimui galėtų būti skirta iš Kultūros paveldo apsaugos programos.

• Rašyti komentarą (1)