Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai, rajono gyventojams linkėdami saugių švenčių, akcentavo, ką reikėtų daryti, kad šventės netaptų tragedija.

Artėjant šventėms dauguma namų prisipildo jaukios šviesos, eglių, pušų kvapų ir elektrinių girliandų žybsėjimo. Tačiau Kretingos ugniagesiai gelbėtojai atkreipė dėmesį, kad būtent šiuo laikotarpiu išauga gaisrų rizika, kuri dažnai kyla iš, regis, visai nekaltų įpročių: be priežiūros paliktų žvakių, netvarkingų elektrinių girliandų ar neatsakingai naudojamų fejerverkų.

Ugnis įsiplieskia per sekundę

Didžiausią riziką kelia be priežiūros paliktos žvakės, kurias gyventojai naudoja ant advento vainikų, taip pat – norėdami sukurti jaukią namų aplinką. Dar vienas naujų pomėgių – židiniai. „Bet koks ugnies šaltinis negali likti be priežiūros. Jeigu nesate toje patalpoje, židinys ar žvakė turi būti užgesinta“, – akcentavo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji specialistė Eglė Normantaitė.

Ugniagesiai gelbėtojai savo darbe dažnai mato, kaip greitai ugnis pasiglemžia žmonių turtą, kartais net gyvybę. „Kaip greitai plinta ugnis? Žaibiškai. Esu matęs, kaip nuo degančio konteinerio vos per kelias minutes užsiliepsnojo ir namas. Pasekmės gaisruose itin žiaurios: ugnis pasiglemžia viską, kas tik pasitaiko jos kelyje, kartais net ir žmonių gyvybes“, – tikino 13-a metų ugniagesiu dirbantis budinčios pamainos skyrininkas Andrius Jocas.

Jį papildė ir E. Normantaitė: „Žmonės sako, aš esu netoliese, kitame kambaryje, arba trumpam išvažiuosiu į parduotuvę, gi nieko nenutiks. Grįžę randa dūmuose skendinčius namus. Ugnis įsiplieskia per sekundę. Kaip greitai ji plis, priklauso nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, langai atidaryti ar uždaryti.“

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji specialistė pasidalino ir asmenine istorija, kuomet jos vieną draugę iškvietė į mokyklą pasiimti vaiko, o tuo metu namuose moteris buvo uždegusi žvakę: „Ji išvažiavo tik kelioms minutėms, tačiau grįžusi rado dūmuose paskendusią svetainę. Pasirodo, nuo žvakės užsidegė šalia buvę daiktai, išdegė nemaža dalis svetainės.“

Žvakės, anot ugniagesių, gali nuvirsti, ypač – aukštos ir plonos. Taip pat žvakei nudegus liepsna gali pasiekti šalia esančius degius daiktus – popieriaus lapą, sausą šaką, įkaitinti medinį stalo paviršių. „Geriausia, kad žvakės būtų įtvirtintos ant nedegaus paviršiaus, pavyzdžiui, metalinio, taip pat aplinkui nebūtų jokių degių medžiagų. Svarbiausia – nepalikti ugnies šaltinio – žvakės, židinio, be priežiūros. Visada sakau: jeigu išeini į kitą kambarį, užgesink liepsną. Jeigu norisi kurti tankesnes dekoracijas, joms naudokite elektrines žvakes“, – akcentavo E. Normantaitė.

Eglė Normantaitė tikino, kad ir pati skiria daug dėmesio namų saugumui: „Išeidama iš namų niekada nepalieku įjungtų elektrinių įrenginių.“

Reikia nuolat tikrinti

Vis aktyviau namų languose ir žmonių kiemuose sužimba ir elektrinės girliandos. Neatsakingai jas panaudojus ar nepatikrinus, galima prisišaukti ir nelaimę. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas prisiminė vieną Kretingos rajone nutikusį įvykį: „Kuomet dar nebuvau šios priešgaisrinės tarnybos viršininku, buvome gavę iškvietimą, kad dega namas. Pasirodo, gaisro priežastis – elektrinės girliandos, kurios buvo pakabintos palei pastogę, o, vėjui padraskius, laidai įtrūko, ir taip kilo gaisras.“

Nors tokių atvejų pasitaiko retai, ugniagesiai tikino, kad, naudojant elektrinius prietaisus, ypač per šventes, saugumui reikia skirti ypatingą dėmesį. „Gyventojai yra linkę naudoti kelis ilgintuvus, juos jungti vienas į kitą, o tuomet per laidus eina netolygi srovė, kas kelia riziką. Rekomenduočiau naudoti vieną ilgintuvą, taip pat kreipti dėmesį į tai, ar jis pritaikytas lauko sąlygomis“, – paaiškino E. Normantaitė.

Norint užtikrinti savo saugumą taip pat svarbu pasirinkti tinkamas elektrines girliandas. Lauke naudoti tik tam specialiai pritaikytas kalėdines lemputes. Jeigu jos naudojamos ne pirmus metus, kruopščiai patikrinti, kad nebūtų jokių pažeidimų, taip pat lauke naudoti tik tas baterines lemputes, kurios pritaikytos lauko sąlygoms. „Yra gyventojų, kurie lempučių nenuima visus metus, tačiau įžiebia jas nė nepatikrinę, ar nėra jokių įtrūkimų, todėl įvyksta trumpas jungimas. Kitas niuansas – kambarines baterines lemputes gyventojai naudoja ir lauke. Tokiu atveju baterijos lengvai sušlampa, gauna drėgmės“, – tikino vyresnioji specialistė.

Ugniagesiai taip pat akcentavo, kad negalima palikti įjungtų girliandų per naktį, naudoti senas, neaiškios kilmės šventines dekoracijas. „Visada išeidama iš namų išjungiu viską iš elektros lizdo, netgi virdulį. Lemputės gali įkaisti. Jeigu eglutė dirbtinė, jos, besiliesdamos prie šakų, gali jas lydyti, taip užsidega ir šalia esantys papuošimai. Kai miegame ar esame išėję iš namų, to laiku nepastebėsime“, – kalbėjo E. Normantaitė, akcentavusi, kad namie pradėjus sklisti dūmams iš miego gali pabudinti namuose įrengti dūmų detektoriai.

Ugniagesiai rūpinasi ir savo saugumu. A. Jocas tikino, kad savo namuose nepalieka įjungtų elektrinių įrenginių: „Net ir mano vaikai žino, kad viską reikia išjungti. Matau, kas gali atsitikti, todėl saugumui skiriu ypatingą dėmesį.“

Sąmoningumas auga, tačiau vaikai vis dar sprogdina

Anot E. Normantaitės, suaugusiųjų atsargumas kalbant apie fejerverkus pastaraisiais metais akivaizdžiai didėja, tačiau vaikų elgesys vis dar kelia nerimą. „Pagal įstatymą fejerverkus ir vadinamąsias „bombioškes“ pirkti galima tik nuo 18 metų, tačiau jas vis dar pastebime vaikų rankose. Niekaip nesuprantu šito reiškinio, kodėl suaugusieji nepilnamečiams į rankas įduoda ugnies šaltinį“, – nuogąstavo E. Normantaitė.

Nepaisant to, suaugusieji jau supranta fejerverkų keliamą grėsmę ir laikosi tam tikrų taisyklių: juos šaudo atokiau nuo pastatų, žmonių susibūrimo vietų, įtvirtina, kad neparvirstų, padeda ant lygaus paviršiaus. „Esu pastebėjusi, kad mažėja žmonių, fejerverkus šaudančių tiesiog išėjus iš laiptinės ar šalia automobilių“, – kalbėjo vyresnioji specialistė.

Viena dažniausių gaisro priežasčių – iššovus fejerverkams, nuo jų likusią dėžę gyventojai išmeta į konteinerius. „Po to kyla gaisras, dega šiukšlinės ir pačiame mieste, ir konteineriai šalia namų“, – situacijas apibūdino E. Normantaitė.

Fejerverkų dėžes, pabaigus šaudyti, reikėtų palikti pastovėti maždaug 10 minučių, tada jas užpilti vandeniu, o kitą dieną jau galima jas išmesti į konteinerį.

Kretingos ugniagesiai ragintų gyventojus šventiniu laikotarpiu išlikti budriems ir prisiminti, kad viskas, kas dega arba kaista, turi būti prižiūrima. Jei kyla abejonių, visada geriau viską išjungti, užpūsti žvakes ar pasipuošti mažiau, negu vėliau sulaukti skaudžių pasekmių. „Kretingos rajono gyventojams linkime saugių švenčių: geriau būti per daug atsargiems negu sugadinti šventes“, – linkėjo viršininkas V. Kundrotas.

• Rašyti komentarą (0)