Šaltuoju metų laiku meistrai iš Tekančios saulės šalies triūsia įrengiant arbatos namelį, kurio projektą sukūrė Lietuvoje gyvenanti japonų architektė Akiko Tutlys.

Vėlyvo rudens ir prasidedančios žiemos metas, apnuoginęs medžius, gimtinės kraštovaizdyje jau piešia natūralius grafikos kūrinius, ir tai ypač atsispindi jau kone du dešimtmečius Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime kuriamame Japoniškame sode.

Japoniško sodo esmę atspindi gamtos kūrinijos – augalų, akmenų, vandens – dermė, jų tarpusavio sąskambis. Todėl ši vieta savaip graži kiekvienu metų laiku. „Asmeniškai man dabar yra vienas gražiausių laikų, kai medžiai – be lapų ir išryškėja jų kontūrai, kamienų faktūra. Kai iškrinta sniegas ir juo pasidengia kalvos ir kalvelės, pašvietus saulei, atspindžiai žaidžia tarp tvenkinių paviršių, kalvagūbrių, medžių viršūnių ir masyvių riedulių“, – kalbėjo Japoniško sodo įkūrėjas ir jo šeimininkas Šarūnas Kasmauskas.

Jis neslėpė: nors Kalėdos lipa ant kulnų ir tos dienos yra vienintelės per metus, kada atsikvepia ir laiką skiria šeimai, ligi šiol, kaip ir kitais metų laikais, 16 ha ploto Japoniškame sode tebevyksta darbai. Žiemai yra ruošiami medžiai, orai dar leido persodinti medžius.

Kadangi sodo erdvės – didžiulės ir atviros, čia dažnai apsilanko zuikiai, stirnos, lapės. Kad laukiniai gyvūnai nesužalotų medžių ir krūmų, tam tikras jų rūšis apsaugo, nupurkšdami avies kraujo miltų tirpalu. „Stirnos labai mėgsta azalijų pumpurus – šie krūmai pumpurus sukrauna rudenį, o sparnuotieji ožekšniai zuikiams, ypač prieš rują sausį–vasarį, yra skanėstas numeris vienas. Dar purškiame japoniškus klevelius, apsaugodami nuo paskanauti jų vis prisistatančių stirnų ir zuikių“, – vaizdingai į prašalaičiui nematomą Japoniško sodo gyvenimą panardino jo savininkas.

Japoniško sodo pasididžiavimas – itin turtinga bonsų kolekcija. Šie, į vazonus susodinti ir išpuoselėti miniatiūriniai ilgaamžiai medeliai, šaltuoju metų laiku yra sunešami į šiltnamius. Pasak Š. Kasmausko, Japonijos šiaurėje bonsai taip pat yra saugomi nuo darganų, nes vėjai juos išdžiovina, ir šie nyksta.

Šis metas sode ypatingas ir pagreitį įgavusiomis statybomis: iki kitąmet prasidėsiančio šiltojo sezono siekiama įrengti 3 specialius tiltus, sujungsiančius tvenkinius ir jų saleles, taip pat užbaigti statyti ir įrengti arbatos namelį.

„Tam, kad nenukryptume nuo japoniškos dvasios ir savo sode išlaikytume japoniškos architektūros savitumą, šiems darbams pasikvietėme meistrus iš Japonijos, – šiomis dienomis vėl turi atvykti dailidės, kuriems patikėti tiltai. O arbatos namelio projektą sukūrė ir statybos darbus stebi Lietuvoje gyvenanti japonų architektė Akiko Tutlys. „Pastatas – jo išorė ir interjeras – bus įrengti moderniosios japonų architektūros stiliumi, įterpiant ir senovės akcentų, taip pat prisitaikant prie mūsų klimato sąlygų – drėgmės ir košiančių vėjų“, – kalbėjo Š. Kasmauskas.

• Rašyti komentarą (0)