Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis

Antrus metus veikiančiai Klaipėdos universiteto ligoninei, vienai didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikiančiai aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas, nuo 2023 m. spalio vadovauja dr. Audrius Šimaitis. 58-erių Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius dr. A. Šimaitis, gydytojo kardiologo kelią pradėjęs Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, 18 metų dirbo emigracijoje, nuo 2005 m. – Jungtinės Karalystės Karališkojoje Kornvalio ligoninėje, iš jų trylika vadovavo įvairiems šios ligoninės padaliniams, beveik dešimtmetį dirbo ir pedagoginį darbą, yra daugiau kaip 20-ies mokslinių tyrimų bendraautorius. Klaipėdos universiteto ligoninės dabartis, ateitis rūpi ne vien klaipėdiečiams, bet ir viso Vakarų Lietuvos regiono gyventojams, nes, prireikus sudėtingesnio gydymo, dažnas kreipiasi, patenka į šią gydymo įstaigą, nors gydytis vykstama ir į Kauną, Vilnių.

Su Klaipėdos universiteto ligoninės generaliniu direktoriumi dr. A. Šimaičiu kalbėjomės apie šio medicinos ir mokslo centro Vakarų Lietuvoje dabartį, ateitį, bendradarbiavimą su kitomis regiono gydymo įstaigomis.

– Kuo Klaipėdos universiteto ligoninė yra stipri šiandieną, gal netgi pranašesnė už Vilniaus, Kauno tretinio lygmens ligonines? – dr. A. Šimaičio klausė „Pajūrio naujienos“.

– Jau dabar yra nemažai paslaugų, dėl kurių pacientams nereikia vykti į Vilnių, Kauną, nes jas suteikiame čia – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tas paslaugas, šitą kryptį stiprinsime. Kai kur esame ir pranašesni. Pavyzdžiui, esame robotinės chirurgijos lyderiai Baltijos valstybėse, kai Vilnius, Kaunas dar tik neseniai pradėjo tą daryti. Robotinės chirurgijos didžiausias iššūkis, kad iki šiol Teritorinės ligonių kasos (TLK) už robotinę operaciją moka kaip už įprastinę, klasikinę operaciją, kainuojančią gerokai pigiau, nes robotinių operacijų priemonės labai brangios, ir tą kainų skirtumą ligoninė turi kompensuoti iš savo biudžeto. Gera žinia ta, kad jau pateiktas bendras Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos tretinio lygmens medicinos centrų projektas robotinei chirurgijai plėtoti – siūloma Sveikatos apsaugos ministerijai, TLK įvesti įkainį robotinėms operacijoms. Bėda, kad tas įkainio nustatymo, įteisinimo procesas ilgokas, gali užtrukti iki 2025 metų. Robotinės operacijos yra chirurgijos ateitis ir tas įkainis būtinas, kad neatsiliktume nuo pažangių pasaulio valstybių, ministerija turėtų būti suinteresuota pagreitinti įkainio įvedimą.

Vilniui, Kaunui nenusileidžiame tokiose, kaip onkologijos, kardiologijos, neurochirurgijos, genetikos srityse, čia tos svarbiausios mūsų Klaipėdos universiteto ligoninės sritys, jų yra ir daugiau. Universiteto ligoninė teikia ne tik medicinos paslaugas, bet ir rengia jaunuosius gydytojus. Mūsų vienas strateginių tikslų – artimiausiu metu tapti savarankišku gydytojų rengimo centru, dabar esame bazė kitoms ligoninėms. Dėl šio siekio tarėmės su Sveikatos apsaugos ministerija, kuri iš esmės tam pritaria, su Mokslo, švietimo ir sporto ministerija, numatėme konkrečius žingsnius, kaip tai padaryti. Kai galėsime savarankiškai Klaipėdos universiteto ligoninėje rengti rezidentus, spręsis ir problema – atvažiuos, čia mokysis, dirbs 6 metus, kai kuriais atvejais ir ilgiau, bus daug didesnė tikimybė, kad čia ir pasiliks. Tai turės įtakos gydymo paslaugų tolygumui visos Lietuvos mastu.

– Kokių specialistų šiandieną ligoninei trūksta? Jūsų ligoninės darbo skelbime mačiau gydytojui siūlomą 3 tūkst. 800 eurų, neatskaičius mokesčių, algą.

– Specialistų šiandieną mums trūksta, ypač radiologų (jų trūksta visoje Lietuvoje), anesteziologų, pulmonologų, ginekologų. Visose šitose srityse jau atėjo naujų specialistų, jie įsitvirtina, ir gydytojų komandos stiprėja. Mes konkuruojame su kitomis ligoninėmis dėl specialistų, todėl siūloma alga turi būti patraukli, čia veikia rinkos ekonomika.

– Ką manote apie privačių medicinos įstaigų steigimosi bumą? Taikos prospektas Klaipėdoje jau vadinamas privačios medicinos prospektu.

– Kaip čia pasakius – lazda turi du galus. Manau, nėra nė vienos pasaulio valstybės, kurioje vien valstybinė medicina gali užtikrinti visas medicinines paslaugas, ir greitai. Manau, kad ta sinergija tarp valstybinio ir privataus sektoriaus turi būti ir yra pagirtinas dalykas iš esmės. Jeigu pažiūrėtume į pasaulio sveikatos sistemas, tai tokiose valstybėse, kaip Prancūzija, Olandija, kur sveikatos apsaugos sistemos yra vienos efektyviausių pasaulyje, – būtent dėl valstybinio ir privataus sektorių pakankamai neblogos sinergijos. Mano įsitikinimu, jei pradžioje privatus sektorius Lietuvoje buvo per daug reguliuojamas, tai dabar yra nueita į kitą kraštutinumą – per daug laisvės privačiai medicinai. Mūsų valstybės sveikatos sistemai plačiąja prasme reikia geresnio valstybinės ir privačios medicinos balanso.

– Kaip vertinate Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų reorganizaciją sujungiant 3 ligonines – Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ir įsteigiant Klaipėdos universiteto ligoninę?

– Teigiamai. Manau, kad tą reikėjo padaryti anksčiau, mažiausiai prieš 20 metų. Tad galima sakyti, kad tai pavėluotas žingsnis, bet geriau vėliau negu niekada. Tai geras sprendimas, sutelkiami valstybės ištekliai, jie efektyviau panaudojami. Asmeniškai įstaigų, nebūtinai šitų, jungimo mintį kėliau nuo 2009 metų. Tais metais sukūriau visą koncepciją – sveikatos apsaugos reformos metmenis „Vertybėmis pagrįsta reforma“. Tuose metmenyse pirmas žingsnis yra įkurti Klaipėdos universiteto ligoninę. Savo su bendraminčiais brandintą idėją buvau pristatęs Seime, Prezidentūroje. Nebesitikėjau, kad ji materializuosis, ir, kai tai įvyko, kai 2023 m. buvo įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė, aš jaučiausi irgi prie to prisidėjęs. Su šeima planavome į Lietuvą grįžti po kelerių metų, bet dėl įkurtos Klaipėdos universiteto ligoninės grįžome anksčiau.

– Ką manote apie paslaugų sąrašo trumpinimą antrinio lygmens rajonų ligoninėse, chirurginių, kitų skyrių uždarymą, juk tretinio lygmens ligoninės irgi ne guminės. Kaip turėtų sąveikauti Klaipėdos universiteto ligoninė su kitomis Vakarų Lietuvos regionų gydymo įstaigomis gerinant gyventojų aptarnavimą?

– Nesu dar gerai įsigilinęs į sveikatos apsaugos sistemos pertvarką rajonuose, bet pagal išsivysčiusių pasaulio šalių tendencijas galiu pasakyti, kad gydymo įstaigos yra stambinamos, koncentruojamos didžiuosiuose miestuose. Tačiau kiekvienos valstybės situacija yra unikali, reikia atsižvelgti ir į istorines aplinkybes, kaip sistema vystosi. Jeigu žvelgtume į skaičius – Lietuva išsiskiria didelių lovų ligoninėse skaičiumi, o lovos yra brangus dalykas. Optimizavimo kryptis Lietuvos apsaugos sistemoje, manau, yra teisinga. Klaipėdos universiteto ligoninė nusiteikusi glaudžiai bendradarbiauti su visomis Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos įstaigomis, mūsų siekis, kad būtų abipusis ryšys. Šią savaitę pirmą kartą, kai pradėjau dirbti Klaipėdos universiteto ligoninėje, turėjome nuotolinį regiono įstaigų vadovų susitikimą. Glaudžiai bendradarbiauti turime pirmiausia dėl pacientų, kad jie gautų kuo geresnes paslaugas. Dalis į Klaipėdos universiteto ligoninę patenkančių pacientų puikiai galėtų būti gydomi ir kitose regiono gydymo įstaigose, rajonų ligoninėse. Iš kitos pusės, norėtume, kad sergantys širdies, kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, ištikti infarktų, insultų, tie, kuriems reikia neurochirurginės pagalbos, iš pat pradžių būtų gydomi mūsų ligoninėje, kad jų gydymas būtų sklandus, jiems netektų blaškytis. To nepasieksime be bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis. Bendradarbiavimas reikalingas įvairiose situacijose, štai reikia mūsų ligoninėje operuoti lūžį, bet operacijos galima ir lukterėti 1–2 dienas, palaukti kretingiškis pacientas galėtų ir Kretingos ligoninėje. Daug – per 90 proc. – visų nesusipratimų tarp gydymo įstaigų ir pačių gydytojų yra dėl prastos komunikacijos, kuriai svarbu ne tik informacijos turinys, bet ir kalbėjimo tonas, kūno kalba ją perteikiant. Mes dar oficialiai neturime telemedicinos paslaugų – tai viena netolimos ateities būtinų paslaugų. Kauniškiai jau parengė, išbandė pilotinį telemedicinos paslaugų projektą, ši paslauga labai efektyvi. Telemedicinos paslaugas norime turėti ir mūsų ligoninėje, galvojame apie tai.

– Kokią Klaipėdos universiteto ligoninę matote ateityje?

– Dabar esu susitelkęs vadybiniam darbui – Klaipėdos universiteto ligoninė turi atsistoti ant kojų visomis prasmėmis. Darome daug struktūrinių pokyčių, įvedame naują veiklos organizavimo modelį. Klaipėdos universiteto ligoninės ateitis – šviesi, bet kelias į ją nėra rožėmis klotas, jis akmenuotas. Turėsime įveikti daug iššūkių, bet kiekvienas iššūkis, krizė yra naujos galimybės padaryti kitaip. Manau, kad turime gerą galimybę sukurti gal net ir visiškai kitokį medicinos paslaugų teikimo modelį, kuris gali būti pavyzdys visai Lietuvai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas