Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kovo 6 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaroma antroji vieno eksponato parodų ciklo paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės“. Šįsyk ji skirta kuršių kultūros paveldui ir pasakos apie kuršių moters pasaulėžiūrą, estetinį skonį, padėtį bendruomenėje. Parodą lydės pasakojimą išplečianti lydimųjų renginių programa, jos atidaryme dalyvaus akademikas Vladas Žulkus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Sigita Mikšaitė.

Žalvariniai ir sidabriniai baltų papuošalai, papuošti įmantriais ornamentais, spalvoto stiklo akutėmis ir įvairiais kabučiais, pasakoja mums ne tik apie materialinės, bet ir apie dvasinės jų kultūros turtingumą ir išskirtinumą. Kai kuriuos papuošalus mėgo ir vyrai, ir moterys, o apskritus kabučius, smeigtukus ir masyvius smeigtukus su kryžine galvute segėjo tik moterys.

Kuršiai VIII–IX a. – savo klestėjimo laikotarpiu – gausiai puošėsi. Smeigtukai kryžine galvute buvo būdingiausi kuršių genties papuošalai nuo V a. iki pat viduramžių. Šie vieni mėgstamiausių baltų genčių papuošalų ilgus amžius naudoti ne tik viršutiniam drabužiui, bet ir galvos apdangalui susegti. Viduriniajame geležies amžiuje, susiformavus kuršių genties nešiosenos tradicijoms, kuršės savo viršutinį drabužį pradėjo segtis tik vienu, masyviu ir labai puošniu smeigtuku.

Vieno eksponato parodoje „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ pristatomas Palangos kapinyno moters kape rastas unikalus masyvus smeigtas kryžine galvute su prikabintų sudėtinių kabučių juosta. Smeigtas ir kabučiai yra žalvariniai, padengti plonomis ornamentuotomis sidabro plokštelėmis, galvutė papuošta kūgeliais, o kabučio plokštelės inkrustuotos mėlyno stiklo akutėmis. Puošybinės detalės iš mėlynos spalvos stiklo – karoliai, papuošalų akutės – tuo metu buvo ir prabanga, ir geidžiama madinga detalė.

Mirusioji pomirtinei kelionei buvo išruošta prabangiai – padabinta papuošalais ir palydėta su amuletais, kitais daiktais, atspindinčiais tuometinius kuršių laidojimo papročius. Prabangios ir unikalios įkapės byloja ne tik apie šios mirusiosios išskirtinumą savo šeimoje, bet ir apie daugumos kitų kuršių moterų padėtį bendruomenėje.

Palangos kapinyne archeologų atrastas eksponatas po 60 metų savo mėlyna šviesa vėl nušvito gimtajame krašte. Parodoje lankytojų laukia ir jo kopija, ir muziejaus audėjų rankomis išausta kuršės skraistė, kuria galima apsigaubti. O susisegus skraistę smeigtu ir pajutus jo svorį, bus nesunku įsivaizduoti save IX a. arba pagalvoti apie socialinę moters padėtį taip vadinamu „mėlynuoju laikotarpiu“.

Palangiškiai, miesto svečiai laukiami ne tik parodos „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ atidaryme, bet ir lydimuosiuose jos renginiuose. Renginyje „Kas yra juvelyrika arba 25 priežastys, kodėl dėvėti juvelyriką“ menininkė juvelyrė Neringa Poškutė-Jukumienė pasidalins istorijomis apie papuošalo kaip tapatumo išraišką ir juvelyrikos esmę. Mistikos mylėtojams bus skirtas naktinis žygis su kraštotyrininku Denisu Nikitenka. Paskutiniu parodos akcentu taps gegužės 4 d. Jono Šliūpo muziejaus kieme įsikūrusi kuršių genties stovykla, kurioje Kuršių istorijos klubas „Pilsots“ pristatys gyvomis teatralizuotomis istorijomis rekonstruotą šios genties kasdienį gyvenimą, kultūrą, amatus.

Paroda veiks iki 2024 m. gegužės 5 dienos.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas