Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Šiandien Kretingos rajone lankosi švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, kuris lankysis Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Simono Daukanto progimnazijoje, Salantų gimnazijoje. „Ministras ypač domėsis, kaip sekasi Kretingos rajono ugdymo įstaigoms, dalyvaujančioms pažangos programoje „Tūkstantmečio mokykla“, – prieš apžvelgdama švietimo aktualijas kalbėjo rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

Kovą – tarpiniai patikrinimai

Nuo šiol, skyriaus vedėjos teigimu, brandos egzaminai yra dviejų dalių: tarpinių patikrinimų III gimnazijos klasėje ir brandos egzaminų IV gimnazijos klasėje.

Trečiokai gimnazistai laikys privalomų ir pasirenkamųjų dalykų tarpinius patikrinimus, ir jie bus sudedamoji brandos egzaminų dalis, tai yra sudarys 40 proc. brandos egzamino įvertinimo. „Kad egzaminas būtų išlaikytas, reikia surinkti ne mažiau 35 balus. Tad, per tarpinį patikrinimą surinkus tiek balų, galima sakyti, kad egzaminas išlaikytas“, – paaiškino A. Burbienė.

Dalis ugdymo įstaigų bendruomenės šią naujieną sutiko priešiškai, ta tema daug diskusijų vyko viešojoje erdvėje. „Naujovės visada gąsdina, tačiau, mano pastebėjimu, toks įvertinimo kaupimas įprasmina nuoseklų mokymąsi, įtvirtina atsiskaitymą palaipsniui, leidžia išskaidyti krūvį. Vienu žodžiu, skatina nuoseklų darbą. Gi kaip dažnai būna – viskas atidedama paskutinei minutei, todėl neišvengiama psichologinės įtampos, nesėkmių, pernelyg didelio emocinio krūvio“, – pasvarstė Švietimo skyriaus vedėja, tačiau ji pripažino, kad dėl tarpinių patikrinimų mokykloms teks papildomas krūvis, kas, ko gero, ir iššaukė tam tikras reakcijas. Visi tarpiniai egzaminai vyks mokyklose, kurios turės sudaryti patikrinimų vykdymo grupes, vertinimo komisijas, ir, koordinuojant tarpinių patikrinimų procesą, toliau dirbti tiesioginius darbus.

Per tarpinius patikrinimus bus vertinamos mokinių lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbų, visuomeninio ugdymo, gamtos mokslų ir technologinės žinios. „Trečioje gimnazijos klasėje mokinys, pasirinkęs mokomuosius dalykus, iš jų visų brandos atestatui gauti gali laikyti tik 2 egzaminus. Tarpinių patikrinimų „paketas“ – na mažiau kaip 8 mokomosios disciplinos“, – egzaminų procesą apibūdino Švietimo skyriaus vedėja.

Tarpinių patikrinimų sesija prasidės nuo kovo 5 d. ir tęsis iki balandžio 5 bei vyks gegužės 6–7 dienomis, I–II pamokų laiku, elektroniniu būdu, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo patikrinimą. Mokinių tarpinės užduotys vertinamos automatiškai, preliminarūs rezultatai bus matyti iškart.

Jei mokinio netenkins rezultatas, jis kitais metais galės perlaikyti tarpinius patikrinimus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį. Tačiau tokia išimtis taikoma tik pirmaisiais metais.

Trečiokai gimnazistai su tarpinių patikrinimų užduotimis gali susipažinti informacinėje sistemoje BETA.

Mokyklų tinklo pertvarka – vis dar aktualu

Praėjusių metų pabaigoje, gruodį, Vyriausybė atnaujino mokyklų tinklo kūrimo taisykles, tačiau iš esmės liko galioti 2021 m. numatyti kiekybiniai kriterijai. „Tačiau švelnėja jų taikymo principai – atsisakoma nuostatos, kad nuo 2026 m. visose gimnazijose turi būti bent dvi III gimnazijos klasės su ne mažiau kaip 31 mokiniu. Dabar pakaktų, kad turi susidaryti viena klasė su ne mažiau kaip 21 mokiniu“, – kalbėjo A. Burbienė, kurios pastebėjimu, ir 21 mokinio riba regionams yra sunkiai įveikiama, nes dažniausiai po II gimnazijos klasės mokyklą palieka po 5–6 mokinius, kurie išvyksta mokslo tęsti į profesines mokyklas. Ji tęsė mintį: „Situacija komplikuojasi, o mokyklos, kurios nutolusios nuo rajonų centrų, dažniausiai surenka vaikus iš atokiausių vietovių, tos mokyklos turi sukūrusios savo įvaizdį, istorinę patirtį, mato savo viziją, kelia tikslus, uždavinius, kaip toliau efektyvinti ugdymo procesą, kad dėmesio pakaktų kiekvienam mokiniui ir jis mokytųsi kuo arčiau namų. Tos pastangos, manau, veda mokyklas išlikimo link.“

Mūsų rajone mokyklų tinklo pertvarkos planas yra parengtas iki 2026 m., ir išskirtinių pokyčių neturėtų įvykti. Pagal Vyriausybės nuostatas, nebelieka mokyklų, kuriose mokosi mažiau kaip 60 mokinių, – Kretingos rajone tokių mokyklų nėra.

Komplektuojant klases, pradinėse klasėse maksimalus mokinių skaičius – 24, pagrindinio ugdymo – 30 ir vidurinio – 21. Būtina, kad pradinėse ir pagrindinio ugdymo klasėse mokytųsi ne mažiau kaip 8 vaikai. Jeigu jų yra mažiau – klasių formuoti nebus galima, tokioms klasėms finansavimas neskiriamas. Pagrindiniame ugdyme nelieka jungtinių klasių, tokios jungtinės gretimos klasės gali būti formuojamos tik pradiniame ugdyme.

Taisyklėse numatyta, kad ugdymo procese 6 mokiniams tektų ne mažiau kaip 1 kompiuteris. Ši nuostata įsigalioja nuo 2024 m. rugsėjo 1-osios, o ilgainiui – nuo 2025 m. – 1 kompiuteris turės tekti 4 mokiniams.

„Mūsų rajone padėtis yra gera – mokyklos kasmet atsinaujina kompiuterinę įrangą, o ir Švietimo programoje esame numatę atskirą eilutę informacinių technologijų technikai atnaujinti, tam kasmet iš rajono biudžeto skiriama apie 50 tūkst. Eur. Tai daroma nuosekliai, žinant, kad mokinių pasiekimų vertinimas, egzaminai palaipsniui pereina į elektroninę erdvę, ir steigėjas turi užtikrinti, kad procesas būtų sklandus. Mūsų mokyklose vidutiniškai 1 kompiuteriui tenka 5 mokiniai, ir tai tikrai neblogas rodiklis“, – A. Burbienė pasidžiaugė ir mokyklų pastangomis, kai bazė yra atnaujinama sistemingai, nelaukiant, kol ji visiškai nusidėvės.

Dar viena žinia – kad pagal lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, jeigu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. būtų suformuojamos klasės, kuriose viršytas maksimalus mokinių skaičius, savivaldybėms skiriamos mokymo lėšos būtų mažinamos.

Lėšos finansiniam raštingumui

Anot A. Burbienės, rajono ugdymo įstaigose daug dėmesio skiriama finansiniam raštingumui ugdyti ir verslumui skatinti, tad jau 3-ius metus rajono Savivaldybė savo biudžete numato lėšų – apie 10 tūkst. Eur – šiems tikslams įgyvendinti.

„Šiais metais į mokyklų projektų pristatymą pasikviesime rajono Tarybos Švietimo komiteto narius, kitus politikus, kad jie pamatytų, jog jų paskirtos lėšos išleidžiamos tikrai prasmingai“, – sakė A. Burbienė, akcentuodama, kad lėšų panaudojimą lemia pačių mokinių projektiniai sumanymai, sprendimai gražinti mokyklos erdves ir gerinti sąlygas ugdymo procesui.

Vasaros stovykloms ir nusikalstamumo prevencijai iš biudžeto numatoma skirti 30 tūkst. Eur.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas