Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vydmantuose planuojama maisto atliekų perdirbimo gamykla

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Naujienos
  • 2024-02-06

Tarp buvusių ūkio mechaninių dirbtuvių ir netoli medžio apdirbimu užsiimančios „Varos“ įmonės esančios vėjo jėgainės Vydmantuose gali atsirasti naujas verslo objektas – biodujas gaminanti maisto atliekų perdirbimo gamykla.

Rūšiuoti bus privaloma

Tokių gamyklų steigimą dar labiau skatina nuo šių metų įsigaliojusi Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti rūšiuoti maisto atliekas. Kai kurios Lietuvos savivaldybės, kaip pavyzdžiui, Alytaus rajono, tai daro jau kelerius metus, o kai kurios, tarp jų Kretingos, žengia pirmuosius žingsnius.

Kaip sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus, kretingiškiams ruošiamasi išdalinti 7 tūkst. po 7 litrus talpos kibirėlių maisto atliekoms rūšiuoti. Be jų, šalia įprastų buitinių atliekų konteinerių vėliau bus pastatyti ir 105 konteineriai, skirti tik maisto ir virtuvės atliekoms. Šių konteinerių talpa – 240 litrų. Individualių namų valdoms bus išdalinti 120 litrų talpos konteineriai ir kibirėliai. Išrūšiuotos maisto atliekos pateks į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC), kuris šiuo metu stato įrenginį, padėsiantį maisto maišelius atskirti nuo kitų atliekų.

Mėsos ir žuvies atliekas, kaulus, vaisių ir daržovių likučius, žieves, lupenas, nuopjovas, pieno produktus, kiaušinių lukštus, vienkartinius popierinius puodelius ir rankšluosčius, staltieses, servetėles, riebalais suteptą popierių, arbatos ir kavos tirščius, kitus vartoti nebetinkamus produktus kol kas ketinama surinkti tik mieste. Gyvenvietėse, kuriose nėra 2 tūkst. gyventojų, tokia tvarka dar negalios.

Plojimų nesitiki

Kad maisto atliekas perdirbanti gamykla planuojama Vydmantuose, bendruomenės pirmininkas Simas Končius „Pajūrio naujienoms“ teigė girdėjęs. Kadangi procesas vyktų grynai pramoninėje gyvenvietės zonoje, jo nuomone, gyventojų pasipriešinimo neturėtų kilti.

„Nors, ką gali žinoti? Kapinių, dėl kurių prieš kelerius metus tiek daug diskusijų ir ginčų kilo, klausimas lig šiol ore kabo, sutarimo nėra. Vieniems gyventojams reikia, kitiems nereikia“, – sakė S. Končius.

Po visoje Lietuvoje atgarsio susilaukusio visuomenės pasipriešinimo metanolio gamyklos statybai Darbėnų seniūnijoje Marius Šileika, kurio vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „Ekosistema“ veiklos vykdytojo yra pasamdyta būsimai gamyklai parengti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos dokumentus, pritariančiųjų plojimų taip pat nesitiki. Anot pašnekovo, po tokių protestų, kaip Darbėnuose, – jautrus periodas. „Jau dabar man tenka sklaidyti toje pačioje Babilonijos gatvėje, kaip ir aš, gyvenančio kaimyno abejones. Prašiau palaukti, nes dar neturiu išsamios informacijos. Kas iš to, jeigu iš anksto pateiksiu minčių kratinį? Kai bus paruošta ataskaita, ją visuomenei pristatysim. Procedūros tokia tvarka ir turi vykti. Pažadu, kad žmonės galės klausti ir gauti atsakymus, teikti siūlymus, į kuriuos bus atsižvelgta“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo M. Šileika.

Statinys – pramoninėje zonoje, veiklą vykdys vietiniai

Jo žodžiais, gamykla numatyta nenaudingoje pelkėtoje vietoje ir niekam netrukdytų, su susirūpinusio kaimyno žemės sklypais net nesiriboja. Į klausimą, kokį plotą užimtų statinys, neatsakė – esą viskam savas laikas.

„Dar tebedėliojam, galutinio varianto neturim, PAV atrankos dokumentai nepabaigti, o pusėtinai atsakinėti nenoriu“, – teigė įmonės „Ekosistema“ vadovas. Bet paaiškino: Biodujos yra atsinaujinančio kuro rūšis. Jos gali būti gaminamos iš maisto atliekų, mėšlo ar žemės ūkio atliekų, yra žiedinės ekonomikos dalis ir laikoma viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių, aktyviai plėtojama daugelyje Europos valstybių. Biodujos gaminamos iš biologiškai skaidžių atliekų, kurių didelė dalis iki šiol kaupiama sąvartynuose. Čia joms pūvant išsiskiria ne tik CO2, bet ir metano dujos, ardančios ozono sluoksnį, spartinančios klimato kaitą. Naudojant biodujų gamybos įrenginius užkertamas kelias šioms dujoms patekti į aplinką ir sukuriama atsinaujinanti energija – švari elektra ir šiluma, kuras transporto priemonėms.veiklą vykdys vietiniai žmonės, bus perdirbamos iš tų pačių vydmantiškių surinktos maisto atliekos. Jos bus pūdomos uždarame rezervuare, išgaunant biometaną – dujas, kurios, suspaustos iki tam tikro lygio, bus tiekiamos į šalia einantį magistralinį tinklą. Perkaitusias ir perpuvusias atliekas numatoma kompostuoti uždarose patalpose su tinkama ventiliacija. „Bioskaidžias atliekos bus tvarkomos taip, kaip savo įsakymu yra nurodęs aplinkos ministras“, – patikino M. Šileika.

---

Biodujos yra atsinaujinančio kuro rūšis. Jos gali būti gaminamos iš maisto atliekų, mėšlo ar žemės ūkio atliekų, yra žiedinės ekonomikos dalis ir laikoma viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių, aktyviai plėtojama daugelyje Europos valstybių. Biodujos gaminamos iš biologiškai skaidžių atliekų, kurių didelė dalis iki šiol kaupiama sąvartynuose. Čia joms pūvant išsiskiria ne tik CO2, bet ir metano dujos, ardančios ozono sluoksnį, spartinančios klimato kaitą. Naudojant biodujų gamybos įrenginius užkertamas kelias šioms dujoms patekti į aplinką ir sukuriama atsinaujinanti energija – švari elektra ir šiluma, kuras transporto priemonėms.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas