Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Savivaldybė atrieks ploną biudžeto riekę bažnyčioms

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose
  • 2024-01-30
Ilgus metus savo eilės pateikti į restauratorių rankas laukęs vertingas Kretingos katalikų bažnyčios objektas – sakykla, pagaliau sulaukė dėmesio.

Kelerius metus iš eilės Kretingos rajono savivaldybė skiria fiksuotą – 50 tūkst. Eur dydžio – sumą ir ją išdalina visoms rajono bažnyčioms tvarkyti. Tačiau dėl klebonų solidarumo, sumos nėra ištrupinamos visoms parapijoms – nusprendžiama, kam iš jų pinigų reikia labiausiai.

Klebonai sutaria vieningai

Parapijų klebonų santarve ir vieningumu, sprendžiant poreikius ir būtiniausius tvarkybos darbus, Savivaldybėje šiemet surengtame pasitarime pasidžiaugė Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė ir Kretingos rajono paminklotvarkininkė Meda Skersienė. Sausį–vasarį parapijų vadovai teiks paraiškas būsimiems darbams, o paskirtos lėšos turėtų paaiškėti kovą.

Pernai didžiausia suma – 14,5 tūkst. Eur – atiteko Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybai, o 2020-ais metais bažnyčių vadovai Vydmantų parapijai sutiko atiduoti visą paramos sumą – 50 tūkst. Eur. Po 10 tūkst. Eur pernai atiteko Laukžemės, Kretingos katalikų ir Salantų parapijoms. Po nedidelę sumą 2–3 tūkst. Eur skirta Kretingos evangelikų liuteronų ir Darbėnų parapijų bažnyčioms tvarkyti.

Didesnių sumų, pasak M. Skersienės, reikia parengti pirminius projektus, kad, turint reikalingus dokumentus, galima būtų tikėtis tolimesnės valstybės paramos iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos.

„Labiausiai apverktinos būklės yra medinis mūsų rajono paveldas: prieš kelerius metus susitelkėme ir pasirūpinome, kad iš rajono biudžeto pirmiausia būtų skirtos lėšos Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios ekspertizei ir tvarkybos projektui parengti. Tuomet jau galima buvo rengti ir teikti prašymus Kultūros ministerijai, – šiam paveldo objektui iš 2025–2026 m. Kultūros paveldo programos realiems išorės darbams jau yra paskirta 213 tūkst. Eur: iš jų kitąmet bus gauta 75 tūkst. Eur, o likę – 2026-aisiais, – kalbėjo V. Jakumienė. – Už šias lėšas bus pakeista stogo danga, stogas bus padengtas autentiškai – skiedromis, sienos apkaltos lentomis, sutvirtinti pamatai.“

Dūla ir ypatingo grožio Salantų bažnyčios mūrai – dedamos pastangos ją restauruoti.

Tvarkys Laukžemės ir Salantų bažnyčias

„Dabar didžiausias galvos skausmas yra medinė Laukžemės bažnyčia. Pernai buvo skirtos lėšos tvarkybos darbų projektui, o šį rudenį teiksime paraišką Kultūros ministerijai darbams atlikti. Būtina pakeisti stogo dangą, apkalti sienas, sutvirtinti griūvančias kolonas. Darbų sąmata dar yra skaičiuojama“, – užtikrino M. Skersienė. Parapija restauracijai dar tikisi lėšų iš savų geradarių – kaimynystėje įsikūrusio vėjų jėgainių parko valdytojų.

M. Skersienės matymu, labai įspūdinga esanti Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kaip ir Tiškevičių koplyčia Kretingoje, Palangos, Švėkšnos, Ylakių ir kt. bažnyčios, projektuota garsaus švedų architekto Eduardo Strandmano, didinga savo dviem 70 m aukščio bokštais ir mūro skliautais, XVII a. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslu. Tai – pagrindinė Salantų miesto dominantė.

„Deja, krinta tinkas nuo bažnyčios mūro puošybos elementų, viena siena dūla nuo atmosferos poveikio. Pernai už Savivaldybės lėšas – 10 tūkst. Eur – buvo atlikti fotogrametriniai tyrimai – objektas skenuotas pasitelkus šiuolaikines technologijas, atliekant tikslius ilgalaikius skaičiavimus, o dabar reikia atlikti architektūrinius-istorinius tyrimus, kurie būtini projektavimui. Manau, kad šiemet Savivaldybė galėtų juos apmokėti, o realiems darbams atlikti vėlgi reikėtų prašyti valstybės lėšų“, – tolimesnių darbų eigą apibūdino paminklotvarkininkė.

Restauruos stacijas, imsis sakyklos

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas pasidžiaugė, kad pernai iš Savivaldybės gautus 10 tūkst. Eur panaudoję šventoriaus stacijų – 14 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių – tvarkybos projektui parengti.

„Ir pačios koplyčios pavargusios, bet labiausiai nuo laiko nukentėję paveikslai jų viduje. Tris jau išvežėme restauruoti į restauratorių dirbtuves, šio darbo vėl ėmėsi restauratorės Linos Katinaitės komanda, kuriai mūsų bažnyčia jau žinoma – ji atkūrė ne vieną dailės kūrinį, kelis altorius. Iš viso stacijoms atkurti reikėtų apie 200 tūkst. Eur, tikimės lėšomis prisidėsiant parapijiečius, geradarius“, – kalbėjo klebonas.

Šiemet, jis sakė, iš Savivaldybės tikisi lėšų kitam labai svarbiam objektui – bažnyčios sakyklos – dokumentams rengti. „Sakykla – itin vertingas meno kūrinys, visa suėsta kinivarpų, ir reikalauja itin kruopštaus restauratorių darbo“, – patikino S. P. Bytautas.

Manoma, kad renesanso stiliaus medinę sakyklą pagamino 1619–1625 m. bažnyčios interjerą kūrę nežinomi meistrai. Sakyklos nišose iš pradžių stovėjo sidabrinės Kristaus ir 10-ies apaštalų skulptūros. Šiaurės karo metu dalis vienuolių bėgo į Prūsiją, išsigabendami ir bažnyčios vertybes, kurios ilgainiui dingo. Atkuriant bažnyčios interjerą, tuščios sakyklos nišos užpildytos medinėmis Kristaus ir jau 12 apaštalų skulptūromis. Sakykla, kaip ir visas bažnyčios interjeras, nesyk kito. Dabartinė sakykla – tai 3, 65 m aukščio daugiabriaunė tribūna, išpuošta skulptūromis ir meniškais drožiniais, kurie per laiką buvo padengti bent keliais sluoksniais dažų. 1980 m. restauruojant Kretingos bažnyčią, aštuonios skulptūros iš sakyklos buvo pavogtos, kretingiškis tautodailininkas Anicetas Puškorius išdrožė kopijas ir jas pastatė dingusiųjų vietoje.

Šiemet tikimasi valstybės lėšų tvarkyti medinės Laukžemės bažnyčios išorę.

Objektų daug, lėšų mažai

Kretingos evangelikų liuteronų parapija pernai gautus 3 tūkst. Eur skyrė mediniams į balkoną vedantiems bažnyčios laiptams tvarkyti.

Darbėnų parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis šiemet siekia pakeisti bažnyčios langus ir ketina tam teikti paraišką.

Mikoliškių bažnyčiai užpernai ir pernai langams pakeisti buvo skirta 5 ir 2,5 tūkst. Eur.

Budrių bažnyčia, kaip medinis paveldas, M. Skersienės žodžiais, taip pat laukia savo tvarkymo eilės – pagrindinė jos fasado siena išlinkusi, avarinės grėsmės nėra, tačiau reikėtų tvarkyti konstrukcijas.

Jokūbavo bažnyčia ligi šiol nėra kultūros paveldo objektas. „Grūšlaukės kapinių koplyčia su originalia sienine tapyba irgi tik pernai gruodį tebuvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Taip yra todėl, kad niekas anksčiau nesiėmė reikalingų veiksmų“, – atsakė M. Skersienė, paklausta, kodėl kai kurie objektai gali tikėtis valstybės apsaugos, taigi – ir lėšų juos tvarkyti, o kiti – ne.

Valstybės saugomą Gargždelės kapinių koplyčią, kuriai šiemet sukanka 200 metų, ir varpinę taip pat reikėtų atnaujinti „Biudžeto lėšos nėra gausios, būtina ir pačioms parapijų bendruomenėms žiūrėti, iš kur ir kaip gauti pinigų“, – tikino pašnekovės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas