Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Kretingos rajono kultūros centro direktorė Kristina Rimienė (centre) politikus pakvietė į salę, kurioje jų laukė ir skyrių vedėjai, prašė išklausyti juos.

„Vienas į kultūrą investuotas euras – 5 eurai pridėtinės vertės“, – tokią nuostatą turi Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Jeigu Kretinga sugebės pritraukti kuo daugiau turistų, tai pinigų šie papildomai paliksią dar ir miesto degalinėse, ir parduotuvėse, ir kavinėse. Todėl ketvirtadienį, iškart po įvykusio Tarybos posėdžio, politikai buvo pakviesti akis į akį susitikti su naujaisiais kultūros įstaigų vadovais bei darbuotojais – išklausyti, su kokiomis problemomis jie susiduria, kokius puoselėja ateities planus ir, svarbiausia, kokios pagalbos iš Savivaldybės laukia.

Bėdos ir prieigose, ir viduje

Daug taisytinų dalykų išvardino Kretingos rajono kultūros centro prieigose rajono tarybos narius pasitikusi vadžias iš Prano Razmaus perėmusi direktorė Kristina Rimienė: į matomesnę vietą perkelti dabar kairėje pusėje prie sienos pritvirtintą reklaminį stendą, afišas apšviesti; lauke įrengti vaizdo kameras bei elektros skydinę; išspręsti pirmame aukšte esančios patalpos ventiliacijos problemą, kad „liaudininkai“ galėtų laikyti sceninius drabužius; moterų tualete sumontuoti estetiškesnius praustuvus; įrengti jaukią erdvę su moduliniais baldais II aukšte – kad į koncertą ar spektaklį atėję žiūrovai turėtų, kur prisėsti su puodeliais kavos, pabendrauti; jaukumo trūksta šokių salėje, kurioje vyksta ir renginys „Kam per 40“ – net šviesą pritemdančių žaliuzių ten nesą. „Turim rimtą konkurentą Rietavą, todėl, kad užsidirbtume spec. lėšų, norim į tuos šokius privilioti žmonių kuo daugiau, bandysim net muziką pakeisti“, – dėstė direktorė. Anot jos, bėda, kad centras neturi parodų salės – vien dėl to, kad negali gražiai išeksponuoti ir kad nėra apsaugos, kai kurie menininkai apskritai atsisako į Kretingą atvežti savo paveikslų bei kitų meno dirbinių. Direktorei nepatinka ir žiūrovų salės scena – estetinio vaizdo neteikia mediniai šonai, siūlė juos bent nušlifuoti. Problema ir dėl apšvietimo – pagal projektą lempų pakabinti iš Vilniaus atvažiavę specialistai šį darbą pabaigė nepradėję, mat, nukabinę seną lempą, pamatė laidų raizgalynę. „Vienas žingsnis iki gaisro“, – akcentavo direktorė. K. Rimienė politikų dėmesį atkreipė ir į choro laiptus – nepritaikyti naudoti viduje. O lauke, aikštelėje prie Vaidilos skulptūros, laiptai į apačią – katastrofinės būklės. Dar – pro kultūros centro pastato stogą laša lietaus vanduo, rūsys paplūsta dėl nusidėvėjusio vamzdžio. Politikai patys atkreipė dėmesį į įstaigos rūsyje numatytą slėptuvę, kurioje karo pavojaus atveju mobilizuotųsi apie 300 gyventojų: patalpa buvo prikrauta įvairiausių „rakandų“. Meras direktorės paprašė šią patalpą skubiau sutvarkyti.

„Labai reikia kompiuterių, daugelis skyrių darbe esam priversti naudotis asmeniniais“, – sakė Laura Povilaitienė.

Kompiuteriai ir mikrofonai – atgyvenos, sienas dažosi patys

Pasikalbėti su politikais į Kretingos rajono kultūros centrą buvo pakviesti ir skyrių vadovai. K. Rimienė teigė ir pati jau spėjusi patirti iššūkių – Jokūbave buvo užsikirtusios šarvuotos durys, o Kūlupėnuose nustebino skurdas. „Kūlupėnų skyriui vadovauti priėmėm naują vadovą, chorvedį iš Klaipėdos – jis pirmąkart 30–40 metų senumo mikrofonus pamatė, aparatūra – sena, tas jaunas žmogus paprašė bent jau dažų, kad patalpų sienas pats galėtų nusidažyti“, – pasakojo direktorė. Ji teigė suprantanti, kad biudžeto lėšų reikia visoms rajono gyvenimo sritims, tačiau esą nuo kultūros viskas prasideda.

Raguviškių skyriaus vedėja Laura Povilaitienė prabilo, kad būtina atnaujinti kompiuterius – esą ne vienas skyrius dabar priverstas naudoti asmeninius. Be to, neskiriama lėšų edukacijoms, gerai, kad dar prisideda bendruomenės. Projektinei veiklai Raguviškiams skiriami 1 tūkst. 300 eurų išleidžiami vasaros šventei surengti, o, pavyzdžiui, Vasario 16-ajai tebuvo skirta tik 30 eurų. „Kai norime kurti šventines dekoracijas, medžiagų esam priversti prašyti iš gyventojų. Bet labai nesinori, kad kultūra būtų tokia išmaldos prašytoja“, – atviravo L. Povilaitienė.

Siūlė išeitį – kooperuotis

Pasak rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės, kiek pinigų biudžete numatyta, su tiek reikia tenkintis. „Įsivaizduokim, 95 tūkstančiai eurų – visam rajonui, tai yra kultūros skyriams, kurių su trim Salantų kultūros centro skyriais iš viso yra 19, ir bibliotekoms. Todėl kultūros skyrius aš akinu dirbti kartu su bendruomenėmis, pasitelkti kūrybiškumą, teikti projektus ir nelaukti, kol iš rajono biudžeto bus atriekta ta dalis pyrago ir įdėta į lėkštutę“, – kalbėjo D. Činkienė. Ji pasidžiaugė įstaigomis, kurios teikė projektus Kultūros tarybai ir į rajoną pritraukė arti 90 tūkst. eurų. Vedėja ragino pagalvoti ir apie tai, kad susikooperavus vienas bendras projektas galėtų pinigų atnešti ne vienam kaimo kultūros skyriui.

Patirtimi pasidalijo Kretingos kultūros centro direktorės pavaduotoja Vita Urbonienė, kuriai kartu su režisieriumi Nerijumi Gedminu pavyko laimėti 14 tūkst. Eur, ir tos lėšos buvo panaudotos Kretingos miesto šventei.

Dalia Činkienė (kairėje) rengiant projektus kultūros darbuotojus ragino pasitelkti kūrybiškumą, kooperuotis su bendruomenėmis. Savo patirtimi pasidalijo Vita Urbonienė.

Mero nuomone, skyriai galėtų organizuoti bendrus paminėtinų dienų – Sausio 13-osios, Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios renginius. „Pykim nepykim, bet šių renginių masiškumas, kaip pastebėjau, nėra didelis. O galėtų, tarkim, prie Raguviškių organizuojamo renginio, ypač, jeigu jis „su cinkeliu“, prisijungti ir Budriai, ir Baubliai, gal dar – ir Dupulčiai, ir net Kartena. Anot A. Kalniaus, tikrai pageidaujančius dalyvauti renginyje bendruomenių žmones būtų galima sugalvoti, kaip atsivežti.

Režisierė prašo užtikrintumo

Kretingos kultūros centro „Atžalyno“ teatro režisierė Auksė Antulienė išsakė tris pageidavimus: formuojant naują biudžetą, numatyti atskiras eilutes „Kretingos miesto įvaizdžiui“ ir „Tarptautiniams renginiams“, taip pat, kad būtų pakeisti miesto riboženkliai, nes toks menkas užrašas, koks yra dabar įvažiuojant į Kretingą, garbės Savivaldybei nedaro.

Anot režisierės, Kretinga – graži, bet trūksta profesionalaus meno objektų. Todėl 2024-iems metams galėtų numatyti 10 tūkst. Eur, kurie atitektų profesionaliam menininkui sukurti skulptūrą arba instaliaciją, kuriomis būtų papuošta centrinė aikštė, parkai arba erdvė už Kultūros centro. Taip po meno kūrinį būtų sukuriama kasmet. „O man pačiai širdies skausmas – dėl tarptautinių renginių, kurių per metus tebūna 2–3.

Auksė Antulienė išdėstė tris pageidavimus: kad mieste atsirastų daugiau profesionalaus meno objektų, naujais pakeisti riboženklius ir finansinės garantijos tarptautiniams renginiams.

Atskira biudžeto eilutė būtų garantija, kad, jeigu Kultūros taryba 30 proc. lėšų ir neskirs, tai Savivaldybė vis tiek palaikys“, – kalbėjo režisierė.

Specialiąsias lėšas „suryja“ pastatai

Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys kartu su pavaduotoju Juliumi Kanarsku, Etnografijos skyriaus vedėja Nijole Vasiliauskiene ir Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Terteliene Tarybos narius neatsitiktinai pasitiko prie Amatų centro: nedidelis pastatėlis, o atlaiko milžinišką krūvį – vien per 2022-uosius metus įvyko apie 600 edukacijų. „Problema – kad mažai vietos, norėtume plėstis. Didelė paspirtis būtų, jeigu atsirastų dar viena edukacinė klasė“, – kalbėjo R. Žiubrys. Kita problema – dėl didelės apkrovos per pusę perskilo kepimo krosnis, tad muziejus ieško, kas galėtų ją suremontuoti. Nedžiugina ir Edukacijos centro, taip pat kitų pastatų nykstantys fasadai. Muziejus ne kartą prašęs biudžeto lėšų pastatų remontui ir priežiūrai, bet niekada jų tam nėra gavęs. „Užburtas ratas: lyg ir užsidirbame specialiųjų lėšų, bet sukišam jas atgal į pastatus, o ne į minkštąsias veiklas, kurios galėtų generuoti mums papildomų pajamų“, – apgailestavo direktorius.

Kur karantinuoti „sergančius“ eksponatus?

Ratinėje esančios saugyklos – perpildytos medinių eksponatų, sąlygos jiems čia blogos. Reikia arba naujų saugyklų, arba modernios eksponatų saugojimo sistemos. Be to, parsivežus naujų eksponatų, kurie dažniausiai būna apsikrėtę kenkėjais, nėra patalpos, kur karantinuoti. Pastaruoju metu iš lauko koplytėlių masiškai vagiamos šventųjų skulptūros. „Mes jas norim išsaugoti, parsivežam pas save, bet irgi – „sergančias“. Kai taip, užkrečiami kiti „medinukai“, – pasakojo R. Žiubrys.

D. Činkienė teigė važinėdama po rajono bažnyčias pamačiusi, kad jos yra sukaupusios didžiulius meno turtus, kurie kunigams nereikalingi, laikomi „pročkelių“ užrakintose skryniose. „O iš tikrųjų tai yra aukso vertės eksponatai. Esam su dekanu ir klebonais jau suderinę, mielai mus įsileis rudenį susirinkti tuos eksponatus, ir galėsime visuomenei atverti šitą sakralinį meną“, – mintimis pasidalijo Kultūros ir sporto skyriaus vedėja.

R. Žiubrys prakalbo apie galimus sprendimo variantus. Muziejaus teritorijoje yra apleistų pastatų: kitapus kelio – du buvę sandėliai, apgriuvusi buvusi mūrinė daržinė – pakalnėje, prie upės, o dar yra išlikęs ir medinis kumetyno pastatas. Direktoriaus žodžiais, investavus būtų galima juos atstatyti ir pritaikyti muziejinei veiklai, eksponatų saugyklos būtų įrengtos su atviros prieigos centrais, kas šiuo metu labai populiaru.

Rajono tarybos nariai buvo pakviesti į ūkvedžio namą – čia irgi reikia sprendimo, mat drėksta sienos, palei grindis atšokinėja dažai. Nors ventiliacija įrengta, vasarą sudėtinga palaikyti mikroklimatą.

R. Žiubrys politikų prašė atkreipti dėmesį ir į prastos būklės centrinių muziejaus rūmų laiptus, į tai, kad rūmų saugyklose nepatogiomis sąlygomis laikomi vaizduojamosios dailės kūriniai – paveikslai, medžio skulptūros: jie sugrūsti, netelpa. Reikėtų arba kondicionavimo ir vėdinimo sistemos, arba muziejaus teritorijoje apskritai statyti naują pastatą ir ten perkeltas saugyklas bandyti pritaikyti platesnei veiklai.

Ne vieną Kretingos muziejaus problemą iškėlė direktorius Romandas Žiubrys (antras iš dešinės).

Teritorija – milžiniška, darbo rankos – per trumpos

Dvaro parkas mėgstamas žmonių, pasak muziejininkų, labiausiai atgyja vakarop, kai daug vaikštančių, lakstančių, važinėjančių dviračiais. Tad būtina įrengti apšvietimą. „Dabar net įvadų nėra, kad galėtume įrangą prisijungti, jeigu parke sumanytume renginį“, – sakė direktorius. Muziejus projektą, kurio vertė 700 tūkst. eurų, jau yra pasirengęs. Taip pat reikėtų atnaujinti takelius palei tvenkinius, nes kai kur yra paplautų, nusinešiojusių vietų.

Apie muziejaus prižiūrimus plotus, kurie tęsiasi iki I tvenkinio, o kitoje kelio pusėje nuo ūkvedžio namo iki „Trevenos“ degalinės, taip pat – apie želdynus ir gėlynus papasakojo J. Tertelienė. Iš viso šienaujamos teritorijos – 25 ha, trimeriu ne tik palei medžius, bet ir šlaituose pjaunama apie 8,5 ha. Pasak Jurgitos, darbininkams tiek yra sunku įveikti fiziškai. Trys vyrai teritoriją vos spėja „apeiti“, ir jau reikia šienauti iš naujo. „O kur dar medžių genėjimo, kiti darbai? – retoriškai klausė J. Tertelienė. Gėlynų – beveik 1 tūkst. 300 kv. metrų, juos ravi, prižiūri viena nuolatinė ir vasarą viena Užimtumo tarnybos atsiųsta darbuotoja.

„Neapsisukam. Fasadą sutvarkom, o kitur – tiek, kiek spėjam. Skaičiuosim, kiek reikia žmonių ir ką toliau daryti, kad parkas atrodytų, taip, kaip turi atrodyti“, – kalbėjo Gamtos skyriaus vedėja. Anot jos, nesuprantama, kodėl būtent muziejui priskirtos prižiūrėti dar ir karių kapinės, kuriose darbininkas turi dirbti mažiausiai dvi dienas, arba V. Nagevičiaus kapavietė senosiose Kretingos kapinėse.

A. Kalnius pasiteiravo, ar teritorijos šienavimo paslaugas nebūtų pigiau pirkti, galbūt šienauti padėtų „Kretingos komunalininkas“? R. Žiubrys teigė vieną neoficialų komercinį pasiūlymą gavęs, pasiskaičiuosiąs, įsigilinsiąs. O dėl komunalininkų – kainas yra patvirtinusi rajono taryba, jos nelabai skiriasi nuo privatininkų kainų – vienkartinis parko sutvarkymas muziejui kainuoja per 70 tūkst. Eur. Be to, komunalininkai turi daug savo darbų, neapsiima.

Trūks plyš prie centrinių rūmų reikia sutvarkyti rožyną. „Bet dabar įkiši kastuvą – visur statybinis laužas. O augalams reikia gero dirvožemio“, – sakė J. Tertelienė. Rožės gražiai žydinčios iki 10 metų, tad dabartinės, kurioms jau 18 ar 19 metų, pasenusios.

Apie muziejaus teritorijos priežiūrą, būtinybę atnaujinti rožynus kalbėjo Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė (centre).

Nepapasakotos istorijos persikels ir į kitas erdves

R. Žiubrys atskleidė planus, ko tikėtis iš muziejaus, 2025-aisiais minėsiančio gyvavimo 90-metį. Įrengtoms ekspozicijoms – daugiau, kaip 10 metų, būtina jas atnaujinti, padaryti šiuolaikiškesnes, modernesnes. „Mūsų istorikai, archeologai turi minčių, žada suremti pečius, kad jubiliejų pasitiktume tinkamai ir solidžiai“, – atviravo direktorius.

Jo teigimu, lig šiol nėra atkurto kuršio kostiumo, o galima jį atkurti, juolab kad yra eksponatų, kuriais būtų remiamasi. Dar muziejus turi įdomių nepapasakotų istorijų, tad kitąmet su jomis žada žengti į kitas erdves – ekspoziciją planuoja atidaryti Bajoruose, kurie prieš 30 m. buvo prijungti prie Kretingos. „Jau esam sutarę su verslininkais, kad leistų pasinaudoti jų teritorijų tvoromis“, – sakė R. Žiubrys. Anot jo, yra ir kitų sukakčių – „Minijos“ sporto klubo, miesto stadiono. Jas bus galima priminti lauko ekspozicijoje parke. Laukia ir vidinių iššūkių: kad lankytojai neklaidžiotų, – rūmuose įsirengti bilietomatą, kompiuterizuotą kasą.

„Per pusantro mėnesio darbo daug sužinojau, sutikau gerų, sąžiningų žmonių. Esu įsitikinęs, kad mūsų muziejus gali dar daugiau nuveikti, negu nuveikė lig šiol. Bet reikia ir Savivaldybės palaikymo“, – kalbėjo R. Žiubrys.

Jo teigimu, po renovacijos atvėrus Žiemos sodą, gerokai ūgtelėjo lankomumas: planas įvykdytas per 2 savaites, surinkta apie 130 tūkst. eurų. Direktorius vylėsi, kad susidomėjimas nenuslūgs, juolab kad lankytojams paruošta staigmenų ir žiemos periodu, per šv. Kalėdas.

Kartu su rajono tarybos nariais kultūros įstaigas lankęs Seimo narys Antanas Vinkus pasidžiaugė, kad Kretingos muziejus buvo svetingas Pasaulio lietuvių bendruomenės suvažiavimo dalyviams. „Jūs stovit kojomis ant žemės, neišradinėjat dviračio, o toliau tęsiat prieš tai dirbusių Kretingos žemės ūkio technikumo direktoriaus Zigmo Vaičiūno ir buvusios muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės pradėtus darbus“, – naujajam direktoriui R. Žiubriui linkėdamas sėkmės, sakė Seimo narys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas