|
Jubiliejų šventė dvi rajono bibliotekos
Knygos bičiuliai praėjusią savaitę šventė dvigubai - net du Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos filialai pasitiko 60 metų jubiliejų. Kraštiečius bei buvusius darbuotojus draugėn surinkusios Šukės ir Laivių bibliotekos priminė savo istoriją ir atsidėkojo aktyviausiems skaitytojams. Bibliotekas sveikino rajono valdžios, seniūnijų, bendruomenių atstovai, kolegos. Netikėtai simbolišku šiose šventėse tapo ir dar vienas skaičius – 28: tiek darbuotojų įrašyta į Šukės bibliotekos istoriją, lygiai tiek pat metų Laiviuose knygas dalija bibliotekininkė Ramutė Reikienė.
Šukėje svarbus kiekvienas Aštuonių aplinkinių kaimų gyventojus aptarnaujanti Šukės biblioteka šiandien džiaugiasi beveik šimtu skaitytojų. Šventėje įteiktos padėkos aktyviausiems iš jų: Danutė Anusaitė pripažinta geriausia knygų skaitytoja tarp suaugusiųjų, Samanta Žebrauskytė – vaikų. Trečioji padėka skirta dažniausiam bibliotekos svečiui, periodikos skaitytojui Edmundui Bražinskui. Padėkos raštas įteiktas ir šventėje koncertavusiam Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus folkloro ansambliui „Šukupis“, vadovaujamam Alvydo Vozgirdo. Šukės vyriausiosios bibliotekininkės Astos Kliknienės žodžiais, tie, kurie skaito, knygai visada turės laiko, o neskaitantis ras kuo pasiteisinti - kad ir kaimo darbais. Vos pusantrų metų Šukės bibliotekoje dirbanti A.Kliknienė sako jau išsiaiškinusi šukiškių norus, renkantis knygą: „Mūsų skaitytojai labiausiai mėgsta grožinę literatūrą. Vyrai ieško politinių, kriminalinių knygų, moterys – romanų“. Bibliotekininkė pasakojo net savotišką skaitytojų žurnalą užsivedusi, kuriame kaskart pasižymi, kas kam patinka - mažėjant gyventojų skaičiui kaimuose, jaunoms šeimoms išvykstant į didmiesčius ar užsienį, bibliotekininkės stengiasi išlaikyti ir aprūpinti kiekvieną skaitytoją. Čia praverčia draugystė ir bendradarbiavimas su kitomis bibliotekomis. A.Kliknienės teigimu, leidiniais dažnai dalinamasi su Darbėnų biblioteka. Buvęs atvejis, kai norėdama pradžiuginti savo bibliotekos lankytoją, knygą gabeno ir iš Grūšlaukės.
Atgimsta knygnešystė Nors kaime vaikų nedaug, jie - aktyviausi bibliotekos lankytojai. A.Kliknienės žodžiais, vaikai naudojasi kompiuteriais, dalyvauja jiems rengiamose popietėse, užsiėmimuose, dauguma švenčių skirta vaikams: „Ir žaislus siuvame, ir paveikslus tapome, ieškome naujesnių, kūrybiškų būdų, kaip sudominti vaikus, kartu su jais išbandyti kažką naujo“. Vyresnius žmones taip pat stengiamasi išjudinti – organizuojami susitikimai su dvasininkais, šv. Kalėdų, vasaros švenčių vakaronės. Kadangi dažno senjoro dalią apsunkina ligos, atimdamos galimybę atvykti į biblioteką, kaimuose vėl atgimsta knygnešystė. „Jau dabar yra susidaręs nemažas būrys žmonių, kuriems knygas nešu, vežu į namus. Rinkdama informaciją apie bibliotekos istoriją supratau, kad norinčių skaityti - dar daugiau“, - pasakojo bibliotekininkė. Biblioteka taip pat turi dvi viešas prieigas prie interneto, kuriomis aktyviai naudojasi ir suaugusieji - registruojasi pas gydytojus, naudojasi elektronine bankininkyste, susimoka mokesčius, sprendžia Kelių eismo taisyklių užduotis. Istoriją kūrė 28 darbuotojai Šukės bibliotekos istorija prasidėjo 1954 metais Kašučių kaime. Tuometinio Kašučių kolūkio centru tapus Šukės gyvenvietei, 1976 m. biblioteka perkelta į Šukę. Pasak A.Kliknienės, ji – 28-oji Šukės bibliotekininkė. Įdomus faktas, jog Šukėje yra dirbę net keturi bibliotekininkai vyrai. Vienas iš jų - Valdemaras Povilaitis, žinomas Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro artistas, pedagogas, šaulys, Parlamento gynėjas, apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. „Anuomet biblioteka buvo vadinama klubu-skaitykla. Turėjome nemažai jaunimo, tris spektaklius per tuos metus pastatėme, gastroliavome po kitus kolūkius, rengėme šokius. Tikrų skaitytojų būdavo vos 20, bet kiek reikėdavo, tiek prirašydavome“, - prisiminė V.Povilaitis. Jis ir dar trys buvusios biliotekininkės - Ona Turauskienė, Vanda Bumblytė-Venckuvienė, Irena Uosytė-Narkienė - jubiliejaus proga taip pat lankėsi bibliotekoje. V.Venckuvienei ši biblioteka buvo pirmoji darbovietė. Tiek ji, tiek I.Narkienė pasakojo, jog ir tuomet knygas dažnai gabendavo tiesiai skaitytojams į namus. Ilgiausiai, nuo 1991 m. iki 2011-ųjų, biblioteka rūpinosi Ona Turauskienė, daug dėmesio skyrusi darbui su vaikams. Didelis O.Turauskienės nuopelnas – surinkti ir aprašyti aplinkinių kaimų metraščiai, kaimų istorijos, legendos, senųjų gyventojų atsiminimai. Įdomiausias bibliotekos akimirkas susirinkusieji galėjo apžiūrėti specialiai šventei surinktoje fotonuotraukų parodoje „Šukės filialas – 60-ties metų tėkmėje“.
Laivių bibliotekoje - 28 metus Pasak laiviškių, biblioteka – ne tik knygos, bet ir žmogus, kuris laukia, šypsosi, visada pasiryžęs pasistengti dėl tų, kurie nori skaityti. Svarią sukaktį žymintis Laivių filialas jau neįsivaizduojamas be bibliotekininkės R.Reikienės. Beveik tris dešimtis metų bibliotekai atidavusi R.Reikienė neslepia - kiekvieną savo skaitytoją pažįsta kaip nuluptą, žino kuriame name kuris gyvena, bibliotekoje pasitinka vis naują kiekvienos šeimos kartą. Tiesa, vaikų bibliotekoje - kaskart mažiau. „Būdavo per 70, 90, o dabar - tik 24. Jaunos šeimos išvažiuoja, likęs jaunimas neskuba susilaukti atžalų“, - pasakojo bibliotekininkė. Vyresniems moksleiviams bibliotekos kompiuteriai jau tapo darbo įrankiu, padedančiu pasiruošti pamokoms, jaunesni greitai įninka žaisti. Tai, kad kompiuteris vaikus iš tiesų nuvilioja nuo knygų, R.Reikienė sako pajutusi nuo pat 2008-ųjų, kai biblioteka buvo kompiuterizuota, atsirado nemokama interneto prieiga. „Vaikams periodiškai reikia priminti, kad jau laikas knygų paskaityti“, - pasakojo R.Reikienė. Kita vertus, Laivių kaimo vaikų bičiulyste su knyga skųstis negalima. Šventėje apdovanoti net penki mažieji skaitytojai - Marius Mikalauskas, Arnas Gagilas, Agnė Žvinklytė, Arūnė Žvinklytė ir Gabrielė Meškytė. Šios mergaitės – ne tik aktyvios knygų bičiulės, bet ir skaitovų konkursų laureatės, nuotaikingais žemaitiškais tekstais bei eilėmis džiuginusios į šventę susirinkusius svečius. Skaitytojų norai keičiasi Šventėje pagerbti ir daugiausiai skaitantys suaugusieji - Rūta Ložienė, Danutė Mikalauskienė, Sandra Cibulskienė ir Edita Kontenytė. Pastaroji, kartu su kolege Jūrate Kazlauskiene, šventėje atstovavo skaitantiems Kretingos rajono policininkams ir Laivių bibliotekos vadovei įteikė neįprastą dovaną - dar neišleistas naujas Kelių eismo taisykles bei knygelę apie policiją vaikams. E. Kontenytė prisipažino mėgstanti įvairaus žanro knygas, išskyrus saldžius meilės romanus. „Mane žavi detektyvai, gyvenimiškos knygos, patinka Aleksandros Marininos kūryba“, - pasakojo laiviškė. Tai, kad skaitytojų norai kinta, pastebėjo ir R.Reikienė. Anot jos, anksčiau ieškojusios meilės, dabar moterys renkasi Sandros Braun, Elens de Strozzi knygas. „Sunkiau su vyrais – jie skaito mažiau. Vasarą apskritai sumažėja skaitytojų, visi turi darbų, knygų sezonas prasideda vėlyvą rudenį“, - apie laiviškių skaitymo ciklus pasakojo bibliotekininkė, iš viso suskaičiavusi 157 bibliotekos lankytojus.
Pasiruošę ginti knygos namus Laiviuose, kaip ir Šukėje, biblioteką kūrė visas būrys darbuotojų. Iš penkiolikos čia dirbusiųjų, šventėje apsilankė trys - Zina Tuzienė, Genutė Vičienė ir Laima Kalniuvienė, visos savaip tebemylinčios biblioteką, kurios istorija prasidėjo Petro Valinsko name, Tuzų kaime. Čia 1954 metais atidaryta skaitykla, kauptas periodinių leidinių, laikraščių ir žurnalų fondas. Vėliau, 1963 metais, biblioteka perkelta į Tuzų kaime esančias kolūkio kontoros patalpas, o 1988-aisiais – į Laivių kaimo kolūkio raštinę. Dabartinėse patalpose – tuomet naujuose kultūros namuose - biblioteka įsikūrė 1989 m. Šiuo metu Laivių filialas aptarnauja Laivių, Žeimių bei Tuzų kaimus. Biblioteka bendradarbiauja su Salantų kultūros centro Laivių skyriumi, Laivių bendruomenės centru „Laiviai“. Bendruomenę vienija saviveiklininkų kolektyvas, dovanojęs koncertą bibliotekos jubiliejaus proga. Tarsi vienas kumštis - ir šventėn atėję kraštiečiai, šalin vejantys vis pasigirstančias kalbas, kad mažas kaimų bibliotekas reikia uždaryti. „Tos nuotaikos, kad gal mūsų nebereikia, pasigirsta iš aukščiau. Visi žinome, kokia situacija su Kretingos biblioteka, - kalbėjo viena buvusių bibliotekininkių, L.Kalniuvienė, šiuo metu dirbanti Rūdaičių bibliotekoje. – O bibliotekos tokiuose mažuose kaimeliuose labai reikalingos, tai traukos, kultūros centras“. Bibliotekininkei pritarė ir E.Kontenytė: „Knygos brangios, tiek jų nenusipirksi, be to, vaikai čia gali pasinaudoti kompiuteriu, internetu, ne visi turi juos namie“. Anot R.Reikienės, brangi ir spauda. „Jeigu žmogus ir užsisako laikraštį, dažniausiai - tik po vieną, rajoninį. Neliktų bibliotekos, neliktų ir spaudos kaime. Sunkiausia būtų vyresniems žmonėms. Nors ir vaikams kaimo biblioteka yra patogi“, - įsitikinusi R.Reikienė.
|