Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar jums svarbūs JAV prezidento rinkimų rezultatai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Akušerei iškart rūpėdavo dvi gyvybės

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2007-02-02

Septyniasdešimt aštuonerių elegantišką ir orios laikysenos akušerę Aldoną Šumylienę žino kone kiekviena vidutinio bei vyresnio amžiaus kretingiškė. Aldona Šumylienė Kretingos poliklinikos ginekologijos kabinete dirbo 40 metų. Kūdikio besilaukianti moteris ir joje užsimezgusi gyvybė buvo svarbiausias akušerės rūpestis.

Aldona Šumylienė, visą gyvenimą kovojanti už gyvybės atėjimą į pasaulį, sakė, jog pati nenorinti susitaikyti su mintimi, jog reikės išeiti. Todėl dabar jos atgaiva – kasmet atsinaujinantis sodas ir gėlių pasaulis.
Neturėjo laiko darbe gerti kavą

A.Šumylienė pasakojo, jog gyventi ir dirbti kartu su vyru Danieliumi į Kretingą ji atsikėlė 1961 metais. Ką tik buvo baigusi felčerių–akušerių mokyklą Kaune.

„Jau turėjau darbinės patirties, nes praktiką atlikome Kauno klinikose. Mums reikėjo ir basonus nešioti, ir trinti ligonių nugaras, ir gyvius iš jų galvų išrinkti. Teorinių žinių įgijome mokykloje iš mums dėsčiusių profesorių: Brėdikio, Gruodytės, Klumbio, kuris, beje, buvo Seimo nario Egidijaus Klumbio tėvas. O su kretingiškio trenerio Stasio Ruzgailos žmona Elvyra buvome kursiokės“, - stebinanti puikia atmintimi, pasakojo moteris.

Ji tvirtino gerai atmenanti ir pirmąjį priimtą gimdymą Kaune: „Gimdė garsaus mokslininko Šociko žmona. Labai jaudinausi, bet viskas pasisekė gerai: mažylis gimė sveikas, gimdyvė jautėsi gerai. Atsidėkodama ji man padovanojo kapronines kojines“.

Mokykloje mergaitės buvo mokomos griežtos tvarkos. „Tačiau ši tvarka labai pravertė tolimesniame darbe, - tvirtino pašnekovė. – Kretingoje pradėjau dirbti su reiklia gydytoja Raubiene. Ji reikalaudavo ypatingos švaros ir tvarkos: tarkim, kiekvieną rytą išsimaudyti. Tokia galimybė atsirado, kai Kretingoje buvo pastatyta nauja ligoninė. Daktarė galėjo patikrinti, ar švarios mūsų panagės ir net apatiniai“.

Ši akušerės Aldonos Šumylienės nuotrauka kažkada kabėjo Kretingos medikų garbės lentoje.

Moteris teigė, jog anuo metu ji nežinojo, ką darbe reiškia pasakymai „nenoriu, man nepriklauso“: „Dabar gi žmogus, nuėjęs į polikliniką, ne sykį iš personalo išgirsta tokius žodžius. Mano laikais, jei sužinodavome, kad prie ligoninės įvyko avarija, padėti bėgdavome visi: ir daktarai, ir felčeriai, ir seselės“.

Akušerės darbas, anot A.Šumylienės, visąlaik – „ant kojų“. „Neturėdavome laiko kavoms, - atviravo moteris. - Reikėdavo ne vien tikrinti nėščiąsias, bet ir talkinti gydytojai: paruošti instrumentus, paimti tepinėlius. Kartais profilaktiškai patikrinti atveždavo būrius moterų iš kolūkių: išsyk po trisdešimt, keturiasdešimt. Juokaudavome, kad tomis dienomis vykdavo masiniai „apsivalgymai moterimis“.

Akušerė tikino, jog anuo metu buvo vykdomas griežtas nėščiųjų patronavimas: reikėdavo prižiūrėti, kad nėščiosios laiku ateitų pasitikrinti. Nesant telefonų, tekdavo pas jas ir į namus pavaikščioti. Buvo reikalaujama sudaryti dispanserizuotų – sergančiųjų tuberkulioze, venerinėmis ligomis – sąrašus.

Šiandien nebemokėtų dirbti

A.Šumylienė stebisi: jos laikais gimdymo skyriuje buvo reikalaujama sterilumo, o šiandien vyras į palatą pas gimdyvę gali atvažiuoti nors ir tiesiai iš fermos. „Nesuprantu: anksčiau į skyrių įeidavai tik su steriliu chalatu. Palatas ir gimdyklą nuolat dezinfekuodavo. Pas naujagimius – tik su kaukėmis. Dabar to nebėra. Bet nėra ir jokių infekcijų. Dabar jau turbūt nebemokėčiau dirbti. Nenoriu įžeisti kolegių, bet man nebesuprantama – ką jos beveikia, kai mamos pačios rūpinasi naujagimiais“, - kalbėjo akušerė.

Esant reikalui, A.Šumylienei (nuotr. centre) teko prisiminti ir felčerės darbą.

A.Šumylienei teko padirbėti naujagimių skyriuje. „Tais laikais gimdavo po 35 – 40 kūdikių. Jie netilpdavo lovelėse, guldėme mažylius koridoriuose. Ausyse spengdavo nuo jų rėkimo. Reikėdavo juos pervystyti, pagirdyti gliukoze, nuplauti motinoms krūtis. Kas 3 val. virindavo šepečius rankoms plauti. Vaikai rėkia – motinos neramios, joms mažėja pieno. O jei vaikas neprivalgęs, sumažėja jo svoris. Gimdyvės namo neišleidžia pediatras. Tik spėk suktis lyg karuselėje. Tame skyriuje aš teištvėriau vienerius metus. Būdavo, kad kolegė po paros budėjimo numigdavo atsirėmusi į sieną“, - kelių dešimtmečių senumo įvykius prisiminė pašnekovė.

Akušerė pabrėžė, jog, dirbdama konsultacijoje, gimdymuose ligoninėje ji nedalyvaudavo. „Neidavau, net jei prašydavo pažįstamos. Nenorėjau kištis ten, kur ne mano daržas, - tikino medikė. - Naujagimių mirčių niekad neišvengsi: jie mirė ir mirs. Į gamtą žmogus neįsikiši“. Prieš kelis dešimtmečius, anot jos, buvo leidžiamas netgi tam tikras procentas naujagimių mirčių. Tačiau akušerė mano, jog dėl dabartinio Rumšų šeimos sukelto skandalo yra dalis ir medikių kaltės: lemiamu momentu joms tiesiog pritrūko atsakomybės.

Moterį prilygina gėlei

A.Šumylienė prisipažino, jog per darbą ji kažkaip ypatingai pamilo moterį – gyvybės davėją. Ir lyg to darbo tęstinumas - pomėgis gėlėms: jos irgi krauna žiedus, brandina sėklas. Pašnekovės kambarys nukrautas gėlių vazonais. Ji sakė nesulaukianti pavasario, kada galės panardinti rankas į žemę su per žiemą subrandintų tulpių bei jurginų gumbais.

„Gėles ir sodo gėrybes nuvežu parduoti į Palangą. Man – malonumas ir atgaiva širdžiai pabendrauti su moterimis: pirkėjomis ir pardavėjomis. Man tai – ir gyvenimo pratęsimas. Aš nenoriu susitaikyti su mintimi, kad reikės išeiti. Todėl nemėgstu „bėdavoti“ ir pasakoti apie savo ligas. Kiti turi netgi savotišką pomėgį – ieškoti ligų. O aš pas gydytoją be reikalo nevaikštau – nenoriu jo trukdyti dėl kitų ligonių“, - kalbėjo moteris.

Pašnekovė tikino, kad su nostalgija ji prisimena medikų kolektyvą buvus itin draugišką: „Kažkada su kolegomis išmaišėme Rygą, Taliną. Nebuvo komforto - važiuodavome sunkvežimiais, miegodavome palapinėse. Netgi po darbų susiorganizuodavome išvažiuoti pauogauti, pagrybauti. O mūsų pagrindinis organizatorius ir kelionių mėgėjas buvo daktaras Navasaitis“.

Akušerė pastebėjo, jog tuomet nebuvo demonstruojamas susiskirstymas pagal turtinę padėtį ir nebuvę mados kalbėti apie pinigus. A.Šumylienė šiandien gyvena viena ir tikino, jog buvusio bendravimo ji labai pasiilgstanti.

Ilgametė akušerė sakė, jog per 40 metų jai teko dirbti su daugybe gydytojų. Tačiau šiandien ją prisimena tik Veronika Vilčinskienė, su kuria kartu dirbo paskutinius 12 metų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas