Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Karantininiai užrašai

  • Haidparkas. Nuomonė
  • 2020-06-12
Romualdas BENIUŠIS

Kaskart po ilgesnės ar trumpesnės pertraukos sugrįždamas į savo gimtąjį miestą džiaugiuosi maloniais pokyčiais, tačiau dažniau maudžia širdį dėl neišnaudotų galimybių, gerosios pasaulio patirties, neracionalaus Europos Sąjungos skiriamų pinigų panaudojimo, lyg vis dar gyventume ne savo laisvoje valstybėje.

Prieš porą metų Lietuvoje apsilankęs svečias iš Prancūzijos stebėjosi, kad, nufrezavus asfaltą, remontuojamų kelių dulkėtomis ir duobėtomis miestų gatvėmis, keldami dulkių ir išmetamų teršalų debesis bei triukšmą, lyg niekur nieko važinėja automobiliai, nors jie turėtų būti eismui uždaryti. Nelabai ką turėjau atsakyti savo svečiui, kodėl Lietuvoje taip vyksta, nes paaiškinti mūsų kelininkų „gudrybes“ ir savo kolegų vairuotojų bei jų brangaus turto – automobilių, miesto gyventojų sveikatos ir aplinkos negerbimo nebūtų užtekę ir gimtosios kalbos. Kai Prancūzijoje, iš kur buvo atvykęs svečias, kelių ruožai uždaromi remontui ir vėl atidaromi tik juos visiškai rekonstravus, Lietuvoje dažnai naudojama darbų imitavimo taktika. Kadangi dažniausiai konkursus laimintys rangovai dirba keliose skirtingose vietose, neturėdami vienu metu visiems darbams gamybinių pajėgumų ir darbuotojų, naudoja šokinėjimo šachmatų žirgu taktiką. Pirmiausia yra nufrezuojamas visas rekonstruojamos gatvės asfalto ruožas, nors darbai vykdomi tik atskiromis dalimis. Taip Kretingoje, dar pavasarį nufrezavus asfaltą visoje Vilniaus gatvėje, rekonstrukcijos darbai iki šiol vykdomi tik jos dalyje, kai automobiliai iš J. K. Chodkevičiaus gatvės sukdami kairėn per miesto centrą iki šiol gali patekti į Kęstučio, Birutės ir kitas gatves. Keisčiausia, kad toks automobilių, keliančių dulkes, triukšmą, išmetamų dujų debesis, eismas kaip ir niekam neužkliūva. Rajono valdžia, už darbus kelininkams mokanti mokesčių mokėtojų pinigus, juos pačius paverčia kelininkų taupymo ir jų savotiško darbų organizavimo įkaitais.

Tikėkimės, kad šiame stende nereikės skaityti šio parko užtvindymo   istorijos.

Privataus kapitalo įmonės sutaupyta asfalto frezavimo agregato nuomos kaina virsta žmonių gyvenimo kokybės – oro užterštumo, triukšmo, automobilių laužymo ir pan. – pabloginimu, nors už darbus mokesčių mokėtojų pinigais mokantis užsakovas neturėtų būti nusižeminęs prašytojas, bet taip, deja, dažniausiai yra. Kretingoje įprasta, kad įvairių darbų atlikimo, parenkant rangovus, konkursus organizuojantys valdininkai nesugeba ar dėl tam tikrų priežasčių to nedaro, kad įpareigotų rangovus laikytis darbų atlikimo sutartyse numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, kurie gana sėkmingai naudojami visoje Lietuvoje, norint apginti užsakovo interesus, ir tai nėra kažkokia išskirtinė praktika. Kiekvienas darbų konkursą laimėjęs rangovas turi pateikti rangos darbų atlikimo ir garantinio laikotarpio banko ar draudimo bendrovės garantą, kas jį įpareigoja laikytis darbų atlikimo terminų, darbų kokybės ir garantinio laikotarpio metu atsiradusių defektų ištaisymo. Bet ar taip iš tikrųjų yra Kretingoje? Štai, bankrutavus Sporto komplekso statybos rangovui, paaiškėjo, kad jo pateiktas darbų atlikimo garantinis raštas yra net negaliojantis, nors šį raštą priėmusiam valdininkui būtų užtekę tik paprašyti bankinio pavedimo už garantinį raštą išrašo kopijos, bet pas mus tai dažniausiai yra neįmanoma misija. Įdomu, kodėl, nors, prisiminus visas šio rangovo atsiradimo Kretingoje peripetijas, tokių klausimų neturėtų kilti. O neseniai baigta Pastauninko parko „rekonstrukcija“ pagrįstai piktina žmones, nors už milžiniškas Europos Sąjungos lėšas ištisai „rekonstruoti“ šį parką nebuvo jokio reikalo, nes šis, dar sovietmečiu įkurtas parkas, kurio medelių sodinimo talkose teko dalyvauti ir šių eilučių autoriui, buvo pakankamai gerai tvarkomas ir prižiūrimas, tad jam buvo reikalingas vienas kitas nedidelis patobulinimas. Bet nuspręsta užsimoti plačiau... Deja, kuo virto ši „rekonstrukcija“ dėl rekonstrukcijos, mato kiekvienas, iš jo apžiūros grįžęs dulkėtais ar po lietaus moliu ištepliotais batais, matydamas užtvindytas pievas, kuriose rudenį ir žiemą jau plaukioja net ir antys, suskilusius naujų tiltelių medinius turėklus ir t. t. Nors žiniasklaida ir žmonės vis labiau piktinasi tokiu neracionaliu pinigų, kurių šiandieną trūksta visoms gyvenimo sritims, panaudojimu, apie broko ištaisymą kol kas nieko negirdėti. O gal čia nėra reikalingos defektų ištaisymo garantijos ar ji tokia maža, kokios užtektų sutvarkyti tik gabalą parko takelio? Liūdesį kelia ir Kretingos dvaro parke jau nusilupusiais dažais rymantys ką tik už žmonių paaukotus pinigus įrengti vardiniai suoleliai. Ar ir čia sutramdyti brokdarius taip pat neįmanoma?

Nors esu mažas, namelį savo šeimai iškaliau pats.

Nemažai klausimų žmonėms kelia ir šiuo metu vykdoma Vilniaus gatvės rekonstrukcija. Ar tikrai kairėje gatvės, vedančios į Kretingos dvarą, pusėje reikalingi tokie platūs šaligatviai, juk toje pusėje praeivių praktiškai nebūna. Nuo seno visi kretingiškiai vaikšto gatvės dešiniosios pusės šaligatviu, o ir tų vaikščiojančių kasmet mažėja. Net ir šeštadienio ar sekmadienio vakarą, išėjęs pasivaikščioti po miestą, sutiksi tik vieną kitą praeivį, o ir racionalus šeimininkas savo namų valdoje netiesia takelių ten, kur jis niekada nevaikšto. Gal sutaupytus pinigus geriau panaudoti dviračių takų kokybiškai dangai, nes, juos išklojus plytelėmis, tai anksčiau ar vėliau virsta pravažiuojančių dviračių rėmų ar pačių dviratininkų kūnų drebuliu, nes plytelės anksčiau ar vėliau išsiklaipo, o geresnės už asfaltą dangos dviračių takams dar nesugalvota. Akivaizdu, kad pagrindinė miesto problema yra ne šaligatvių platumas, bet eismui tinkamų gatvių dangos kokybė ir jų plotis, automobilių stovėjimo miesto centre vietų trūkumas. Bet apie tai retai pagalvojama. Štai miesto centre, susiaurinus Vilniaus gatvę iki dviejų juostų, akivaizdžiai pasijus stovėjimo vietų trūkumas, o kur į prekybos centro kiemą atbuline eiga bandantys įlaviruoti prekes vežiojantys didžiuliai krovininiai automobiliai su priekabomis? Susiaurinus gatvę, jų eismas čia turėtų būti draudžiamas, nes tai kelia didžiulę grėsmę praeiviams ir eismo saugumui. Bet ar taip bus iš tikrųjų? Panaikinus stovėjimo vietas prie vadinamosios kremlinės parduotuvės neteksime apie 10 automobilių stovėjimo vietų, bet tai dar nors kiek gali kompensuoti stovėjimo vietas prie Marijono Daujoto progimnazijos, kai miesto centre ši problema tik aštrės.

Sąžiningai padirbėjus – rezultatas akivaizdus.

Automobilių stovėjimo centre problemą galėtų padėti nors iš dalies išspręsti stovėjimo aikštelės prie bibliotekos įrengimas, jau bene 40 metų be langų ir durų beveik ant J. K. Chodkevičiaus gatvės šaligatvio stovinčio apleisto sutrešusio medinio namo sklypo vietoje, jį išpirkus iš privačių asmenų, bet kažkodėl nuspręsta už didžiulius pinigus jį renovuoti, įsteigiant Vaikų dienos centrą, lyg Kretingoje trūktų valstybei priklausančių tuščių patalpų. Ne be reikalo sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Skandalingai iš Sporto komplekso statybos pasitraukęs rangovas, palikęs kretingiškiams tūkstantines skolas, matyt, kaip kompensaciją šalia apleisto stadiono tualeto paliko jau nuo žiemos stovintį aprūdijusį krovininį furgoną, tapusį benamių nakvynės namais, ko gero, čia belaukiantiems, kada atvers duris už kelių šimtų metrų niekaip nepastatoma tikroji prieglauda. Ankstyvą rytą vairuotojo sėdynėje po kaklu nusmukusia veido kauke saldžiai miegantis išsižiojęs „vairuotojas“ privertė nusišypsoti, kaip ir vienos kavinės Vytauto gatvėje ant durų pakabintas perspėjamasis raštas, raginantis jos lankytojus griežtai laikytis COVID-19 saugumo reikalavimų, apie ką jiems „pagrabiai“ praneša kavinės kolektyvas, matyt, kad taisykles ignoruojantys suprastų, kad iki tikrojo „pagrabo“ gali būti tik vienas neatsargus žingsnis. Karantinas yra karantinas. Gerai, kad jo nereikėjo laikytis vis drąsiau mieste besijaučiantiems mūsų draugams paukščiams: dančiasnapiams, išperėjusiems savo gausias 12–14 mažylių šeimynas, mažiesiems geniams, savo uoksą iškalusiems visai šalia pėsčiųjų tako ir dvaro tvenkinyje apsistojusiai gulbių porelei.

Besidžiaugdami artėjančia karantino pabaiga, atėjusia vasara ir mūsų draugais paukščiais, neužmirškime būti tikrais savo miesto šeimininkais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas