|
|
|
Sostinėje – Antano Mončio meniniai pasisveikinimai
„Meniniai pasisveikinimai“ – taip pavadinta iš Kretingos rajono kilusio ir didžiąją savo gyvenimo dalį Paryžiuje kūrusio skulptoriaus Antano Mončio paroda, atidaryta Vilniuje, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namuose, iki balandžio 6 dienos kviečia susipažinti su šio iškilaus lietuvių išeivijos kūrėjo darbais. Rado sąsajų Parodos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) gyvenime pats likimas jam pasiūlė ankstyvą progą „meniniam pasisveikinimui“ su Čiurlioniu: 1946 metais, būdamas karo pabėgėlis, jis tapo M. K. Čiurlionio ansamblio, įsikūrusio netoli Tiubingeno, nariu. Šoko, grojo dūdele, dainavo. Prancūzų zonoje įsikūrusioje Freiburgo dailės ir amatų mokykloje prasidėjo ir jo meninio augimo kelias, greitai atvedęs iki Paryžiaus ir XX amžiaus skulptūros legendos Osipo Zadkine studijos. Talentingas žemaitis netrukus užkariavo meno kritikos ir profesionalų kolegų dėmesį bei pasitikėjimą: bendravo su žinomu meno kritiku, būsimu Guggenheimo muziejaus parodų kuratoriumi Edward F. Fry, dirbo su Marku Šagalu, broliais dvyniais Jo?liu ir Janu Marteliais, dizaineriu Francis Turbili, dalyvavo parodose su XX amžiaus modernizmo klasikais Hans Arp, Jean Paul Laurens, Max Ernst ir kt. Išvaizdus žemaitis tapo Jano Martelio žentu, vedė jo dukrą Florence. Praėjusio šimtmečio 3–4 dešimtmečiais Europoje išgarsėjusių skulptorių dvynių Martelių namas-studija Paryžiuje, broliams leidus, tapo nedidelės Paryžiaus lietuvių bendruomenės kultūrinio bendravimo vieta: čia repetuodavo A. Mončio 1953 metais suburtas lietuvių tautinių šokių kolektyvas, rateliuose sukosi Perkūnas Liutkus, Ričardas Bačkis, Ugnė Karvelis, žinoma, ir Antanas su Florence – meniniai pasisveikinimai pavirto tarptautiniais.
Ekspozicijoje – 17 kūrinių A. Mončio kūrinių paroda Čiurlionio namuose yra nedidelis, bet svarbus priminimas, kad meno kryžkelėse dažnai įvyksta įstabių susitikimų, menininkai „paduoda“ vienas kitam ranką, būdami nutolę laike ir erdvėje. Suveda kūryba, nepakartojama talentų prigimtis. Iš Antano Mončio namų-muziejaus Palangoje į Mikalojaus Konstantino namus Vilniuje atkeliavo septyniolika darbų: paveikslų, piešinių ir akvarelių. Čia eksponuojamas ir vienintelis prieš būsimajam skulptoriui paliekant Lietuvą gimtinėje likęs jo darbas – 1935 m. padarytas albumas nuotraukoms. Jo lininės drobės viršelį puošia keturiolikmečio A. Mončio tapyba. Albumą išsaugojo Palangoje gyvenanti menininko sesuo Birutė Turauskienė. Ekspozicijoje galima pamatyti ir vieną paskutinių A. Mončio sukurtų skulptūrų, ir keturis jo nulipdytus molinius švilpius. Jais atliekama muzika skambėjo parodos atidarymo metu – švilpius „prakalbino“ multiinstrumentalistas Donatas Bielkauskas-Donis. Čiurlioniškoje aplinkoje švilpiai nebuvo vieniši pasisveikinimo dalyviai: fortepijonu skambino sveikinimo žodžius susirinkusiems kartu su parodos kuratore Milda Pleitaite taręs M. K. Čiurlionio namų direktorius, pianistas Rokas Zubovas, buvo demonstruojami dokumentinio filmo apie A. Mončį kadrai, ekrane pasirodė didelio formato jo skulptūros, iškilo istorinio likimo sulaukęs Plokščių ąžuolas iš skulptoriaus gimtųjų apylinkių. Apie Antano Mončio gyvenimą ir kūrybą pasakojo menotyrininkas Viktoras Liutkus. Surengę išties įspūdingą projekto „Meniniai pasisveikinimai“ parodos atidarymo šventę M. K. Čiurlionio namuose, kuratoriai žada ne mažiau įspūdingą parodos uždarymą.
„P. n.“ informacija
|
|
