|
|
|
Internetinių varžytuvių priekyje – Kretinga
Sausio 2 d. paaiškės, ar Kretingos kalėdinė eglė taps gražiausia respublikoje. Varžytuvės jau įsibėgėjo, o Kretinga – jų priekyje. Nuolatinės lenktynės tarp miestų, kieno eglė gražesnė, pradeda užgožti tikrąją švenčių dvasią, todėl vieni tai vertina skeptiškai, o kiti – džiaugiasi aplenkę ir didžiuosius Lietuvos miestus. Netikėti rezultatai Internetiniame portale lrytas.lt vykstančiuose gražiausios Kalėdų eglutės rinkimuose Kretingos miesto eglė netikėtai išsiveržė į pirmą vietą. „Šventiniu laikotarpiu Lietuvos miestų ir miestelių kalėdinėms eglėms dėmesio skiriame kiekvienais metais. Pagal lankytojų susidomėjimą visada jaučiame, kad tai – itin svarbus šventinis atributas visų amžiaus grupių piliečiams“, – apie rinkimus kalbėjo portalo lrytas.lt socialinių medijų redaktorė, viena projekto iniciatorių ir koordinatorių Liucija Lenkauskaitė. Konkurso iniciatoriai nesitikėjo tokio didelio susidomėjimo. „Gražiausios miesto eglės rinkimais domisi ne tik savivaldybės, bet ir paprasti piliečiai, kurie nuo balsavimo pradžios skambina ir rašo kone kasdien. Žmonės siūlo, jų nuomone, gražesnes ir kokybiškesnes eglių nuotraukas, taip norėdami paskatinti balsavimą“, – pasakojo L. Lenkauskaitė. Projekto iniciatoriai tikėjosi, kad pirmaus didieji Lietuvos miestai dėl juose gyvenančių žmonių didesnio skaičiaus, tačiau tai nepasitvirtino. Pasak organizatorių, tarpiniai konkurso rezultatai rodo, kiek daug gali susitelkusi ir motyvuota bendruomenė, nesvarbu, didelis tai miestas ar ne. „Manome, kad rinkimuose žaidžia daug detalių: tiek bendruomeniškumas, tiek pačios eglės papuošimas, galų gale – šventinė dvasia“, – teigė L. Lenkauskaitė. Pasak Kretingos miesto seniūnijos seniūno Stanislovo Juknevičiaus, tokie konkursai skatina bendruomeniškumą, žmonių susitelkimą bendram tikslui, pasididžiavimą miestu, patriotiškumą. „Mus džiugina, kad žmonėms patinka iki šiol nematytas eglės dizainas. Prie eglutės visi noriai fotografuojasi – tėvai su vaikais, jaunimas, senjorai. Žmonės taip pat aktyviai ja džiaugiasi socialiniuose tinkluose“, – džiaugsmu dalijosi jis. Kitame portale renkama mažesniųjų miestų mieliausia kalėdinė eglė, tačiau šiuose rinkimuose į priekį kretingiškiai neišsiveržė. Miesto įvaizdis – nevieningas? S. Juknevičius sakė, kad šiemet eglutei Savivaldybė skyrė šiek tiek daugiau pinigų, o gyventojai pasirinko iš šakų sukonstruotą eglę. Eglė Kretingos miestui atsiėjo kiek daugiau kaip 12 tūkst. eurų, o kitos miesto puošmenos – dar 5 tūkst. 824 eurus, kai kurios jų įsigytos dar 2016–2017 metais. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko iniciatyva socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pateikti trys eglės papuošimo variantai, vyko gyventojų apklausa. Eglė buvo papuošta atsižvelgus į jų pasirinkimą. Dailės mokytoja Valdonija Karaliūnienė pritarė idėjai padaryti eglę iš šakų: „Taip ekologiškiau. Nebent kažkam sodyboje eglė jau per didelė ir nori ją miestui padovanoti, bet kitu atveju, jeigu reikia specialiai kirsti medį, nemanau, kad tai yra gerai.“ Nors eglė šiais metais išties įspūdinga, miesto įvaizdyje pasigendama vienovės. „Sukabinti labai įvairūs papuošimai. Galbūt taip padaryta dėl ekonominių sumetimų, tačiau iš tų pačių papuošimų buvo galima sukurti ir vientisumą, parinkti spalvas“, – apie bendrą miesto įvaizdį kalbėjo V. Karaliūnienė. Labiausiai dailės mokytoją piktino per eglės įžiebimo šventę užmirštas lietuviškumas: „Dainuojame dainas anglų kalba, nors tas pačias galima atlikti ir lietuviškai. Taip paniekiname ne tik lietuvybę, bet ir Lietuvos 100-metį.“ V. Karaliūnienė priminė, kad pagal tradiciją eglė turėtų būti puošiama sodais, kurie daromi iš šiaudų. Tai yra dekoratyvus puošybos elementas, kuris per šventes kabėdavo virš krikštasuolės, garbingiausioje vietoje. Tai sėkmės, laimės magiškas simbolis. Siekiant tausoti gamtą Valstybinė miškų urėdija jau kelintus metus iš eilės dalijo eglių šakas namams pasipuošti. „Akciją vykdome nuo seno, jau apie 4–5 metus. Taip norime sustabdyti savavališkai kertamus kalėdinius medžius – egles. Miškai yra visų, todėl turime užtikrinti apsauginius reikalavimus, taip pat ir ekonominius bei socialinius. Norime būti socialiai jautrūs, nes ne kiekvienas žmogus gali įsigyti kalėdinį medį“, – paaiškino Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regiono padalinio vadovas Tomas Zaleckis.
|
|
