|
|
|
Piketas Briuselyje: rezultatai pasimatys vėliau
Prie Europos Sąjungos Vadovų Tarybos Briuselyje įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių piketas, kurio pagrindinis motyvas – reikalauti didesnių ES tiesioginių išmokų. Akciją palaikė Europos Pieno taryba, kuri išreiškė savo narių iš Belgijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos pritarimą dėl sąžiningo uždarbio už pagaminamą produkciją. Godos išklausytos – gerai ir tai Lietuvos ūkininkų Sąjungos (LŪS) Kretingos rajono skyriaus pirmininkui Antanui Stonkui ši protesto akcija greičiau priminė sovietinius laikus Civilinės metrikacijos skyriuje, kai esą viena jaunųjų pora surašoma, kita, o po jos – dar kita laukia už durų. „Dvi valandas už tvoros, kurią budriai saugojo apsauga, buvo leista pagroti ir padainuoti vieniems piketuotojams, o po to – būkit malonūs, užleiskit vietą kitiems“, – situaciją skeptiškai vertino televizijos ekrane ją stebėjęs A. Stonkus. Tačiau, jo nuomone, tai, kad akcija apskritai įvyko, geriau negu būtų neįvykusi. Kažkas, valdžios atsiųstas, piketuotojų godas visgi išklausė, aplankė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat Latvijos bei Estijos premjerai, iš plenarinės sesijos Strasbūre parskubėjęs europarlamentaras Bronys Ropė. Pats dėl netikėtai užklupusios ligos akcijoje negalėjęs dalyvauti LŪS pirmininkas Jonas Talmontas „Pajūrio naujienoms“ pranešė, kad iš viso į Briuselį iš Lietuvos buvo išsiųsti 4 autobusai: po vieną nuo LŪS, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA), Lietuvos galvijų augintojų asociacijos (LGAA), taip pat Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA), kaip ir buvo susitarta Lietuvos žemės ūkio taryboje. LŪS atstovavo žemdirbiai iš 22 šalies rajonų. Nemaža dalis jų – skyrių pirmininkai, kita dalis – skyrių deleguoti ūkininkai. Dėl įvairių priežasčių kretingiškių tarp jų taip pat nebuvo. „Bet nereiškia, kad piketo mes nepalaikome“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė A. Stonkus. Anot jo, praeinantys metai ūkininkams buvo itin sunkūs: dėl stichinės sausros birželio 28 dieną Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje paskelbti ekstremaliąją situaciją. Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininko žodžiais, ši gamtos stichija rajono žemdirbiams, ypač grūdų augintojams, atnešė didelių nuostolių, dėl negalėjimo įvykdyti iš anksto pasirašytų sutarčių su supirkėjais bei bankais, iš kurių ėmė paskolas technikai pirkti ar pastatams statytis, įklampino į tūkstantines skolas, iš kurių dar ilgai bus sunku išsivaduoti. A. Stonkaus nuomone, rajono Savivaldybė padarė gražų gestą bent jau sumažindama žemės mokesčius tiems ūkininkams, kurie kreipėsi. Baltijos šalys jaučiasi nuskriaustos Pasak LŪS tarptautinių ryšių koordinatorės Jovitos Motiejūnienės, Lietuvos žemės ūkio taryba, kurios narės yra LŪS, LŽŪB, LGAA ir LPGA kartu su kolegėmis Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijomis ES Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, Europos Komisijos prezidentui Žanui Klodui Junkeriui ir Austrijos Federaliniam kancleriui Sebastianui Kurzui dar gruodžio pradžioje išsiuntė laišką, kuriame raginama teisingai paskirstyti tiesiogines išmokas ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje. Trys Baltijos šalys nuo pat 2004 m., kuomet įstojo į ES Bendriją, lyginant su kitomis ES narėmis, gauna gerokai mažesnę finansinę paramą, skiriamą žemės ūkio sektoriui. Taip atsitiko todėl, kad pirmosios tiesioginės išmokos joms buvo paskaičiuotos remiantis referenciniais duomenimis, kada šalys nuo sovietinio ekonomikos modelio perėjo prie laisvos rinkos modelio. Nepaisant nuolatinių politinių įsipareigojimų ištaisyti šią istorinę anomaliją, Baltijos šalių ūkininkai ir toliau gauna žemiausias tiesiogines išmokas ES. Ir visa tai yra nepaisant fakto, kad jų gamybos sąnaudos viršija ES vidurkį ir turi konkuruoti bendroje rinkoje. „Akivaizdu, jog dėl dabartinės Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2013 m. vasario 7–8 dienomis vienbalsiai priimtas Europos Vadovų Tarybos susitarimas, kad vėliausiai iki 2020 metų visos valstybės narės turėtų pasiekti bent 196 eurus už hektarą dabartinėmis kainomis, nebus įgyvendintas. O pasiūlymai pateikti BŽŪP 2021–2027 metų laikotarpiui ir toliau nepadės išspręsti nesąžiningo tiesioginių išmokų paskirstymo klausimo“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė L. Motiejūnienė. Siekia šimtaprocentinio teisingumo Anot jos, Baltijos šalių ūkininkų tiesioginės išmokos siekia tik 54–60 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, o jų gamybos sąnaudos sudaro atitinkamai 129 proc. Estijoje, 112 proc. Lietuvoje ir 113 proc. Latvijoje. „Be to, Baltijos šalių ūkininkai turi laikytis tų pačių aplinkos apsaugos reikalavimų, gyvūnų gerovės ir maisto saugos standartų, kaip ir kitų ES valstybių narių ūkininkai, negaudami už tai panašių kompensacijų, – teigė koordinatorė. – Remiantis BŽŪP reformos pasiūlymais, kuriuos Europos Komisija pateikė 2018 m. birželį, matyti, kad iki 2027 metų Baltijos šalių žemdirbių tiesioginės išmokos vis tiek siektų tik 77 procentus ES vidurkio. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai ragina Europos institucijas siekti 100 procentų teisingumo.“ J. Motiejūnienės teigimu, apie akcijos rezultatus kalbėti dar anksti, nes intensyvios derybos dėl naujojo laikotarpio programos biudžeto vyks 2019 metų rudenį. Šį gruodį valstybių narių vadovai ir vyriausybių vadovai pirmą kartą pradėjo diskusijas dėl ES Daugiametės finansinės programos (DFP) 2021–2027 metams.
|
|
