|
|
|
Vasaros sezonas – darbymetis kurorto policijai
Daugiau kaip pusė visų užregistruojamų nusikalstamų veikų per metus Palangoje įvyksta vasaros sezono metu. Taigi tuomet, kai šį kurortinį miestą užplūsta poilsiautojai, nusiteikę pasimėgauti saulėtais orais ir pramogomis, policijos pareigūnams tenka daugiausiai darbo, užtikrinant viešąją tvarką ir išaiškinant nusikalstamas veikas. Pokalbis apie tai – su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininku Algirdu Budginu.
– Ši vasara ypač lepino šiltais orais, kurie įprastai į Palangą privilioja ir daugiau poilsiautojų. Ar kurorto policija turėjo ir daugiau darbo? – Dar vasara nesibaigė, tačiau pirmines išvadas jau galima padaryti. Nuo vasaros sezono pradžios – birželio 1-osios – iki šios dienos užregistruotos 190 nusikalstamos veikos, o pernai šiuo laikotarpiu jų buvo 191. Taigi nusikalstamumas išliko panašus, o vertinti nusikalstamų veikų ištyrimo procentą galėsime metams baigiantis. Vyrauja vagystės – jų šį sezoną užregistruota 97. Pavogti 5 automobiliai, visos kitos vagystės –dviračių arba daiktų iš gyvenamųjų patalpų. Palangos miesto savivaldybės duomenimis, per savaitgalį, jei numatomas karšti orai, į miestą atvažiuoja apie 300 tūkst. atvykėlių. Natūralu, kad šioje masėje esama ir tokių asmenų, kurie į Palangą atvyksta turėdami piktų kėslų. – Dažniausiai poilsiautojai ir nukenčia nuo nusikaltėlių? – Poilsiautojai būna atsipalaidavę, tad mažiau saugo savo turtą, pavyzdžiui, apsistoję I aukšte, palieka pravirus langus, balkono duris, tad patekti į vidų vagišiams nėra sunku – taip ir dingsta vertingi daiktai. Buvo keletas atvejų, kai viduje radę raktelius, vagys pasisavina ir kieme stovintį automobilį – norisi perspėti žmones, kad jie saugiau laikyti raktus, kitus brangius daiktus. – Ar tiesa, kad ir vagys, kiek jų policijai pavyksta išaiškinti, dažniausiai būna atvykėliai? – Taip, pas mus pavogtus dviračius esame suradę kituose Lietuvos miestuose, esančiuose toli nuo Palangos. Žinoma, iš kitur atvykusius vagis policijai sunkiau išaiškinti, nes mes taip gerai nežinome jų braižo, tačiau daug bendraujame su kolegomis iš kitų komisariatų, domimės į laisvę išėjusiais asmenimis, visą informaciją apie nusikalstamas veikas kruopščiai renkame ir sisteminame, analizuojame. – Ar pakanka policijos pajėgų? – Talkina pareigūnai iš kitų komisariatų – liepos ir rugpjūčio mėnesiais turėjo net po 10 pas mus komandiruotų policijos pareigūnų, padeda ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Be to, viešosiose erdvėse yra įrengtos 26 vaizdo kameros – tai irgi padeda ir užkardyti, ir išaiškinti teisės pažeidimus. – Kiek dėmesio policija viešajai tvarkai skiria naktį – juk ir tada Palangos gatvėse gyvenimas verda? – Naktį sulaukiame panašiai pranešimų, kaip ir dieną, tik jų pobūdis kitoks. Naktį dažniausiai pasipila skundai dėl triukšmo ir tarpusavio konfliktų. Žinoma, didžiausias traukos centras – J. Basanavičiaus g., kur žmonės pramogauja, atsipalaiduoja, ieško nuotykių. Pareigūnai patruliuoja, dažniau apsilanko ten, iš kur sulaukiama daugiausiai pranešimų. Kiekvieną atvejį stengiamės išsiaiškinti, kad nukentėjusiam žmogui suteiktume daugiau pagalbos, padėtume atgauti prarastą turtą ir jam nebūtų sugadintos atostogos, kad jaustų, jog pasiekta teisybė. – Kiek patys verslininkai stengiasi palaikyti tvarką kavinėse ir baruose? – Matome, iš kur gauname daugiausiai parnešimų ir kalbame su tų įstaigų savininkais. Ne visada jie būna geranoriški, jei jų tikslas – tik gauti kuo daugiau pelno. Kitos gi pačios stengiasi, kad klientai jaustųsi saugiai. Jei situacija nesikeičia, kreipiamės į Savivaldybę ir bendromis jėgomis sprendžiame problemą. Pavyzdžiui liepą Savivaldybės taryba apribojo prekybą alkoholiu „Laukinių vakarų salūne“ – leista prekiauti tik iki 1 val. nakties. Pajautėme, kad tai pakeitė ir kitų verslininkų požiūrį – kavinių personalas kalbina patruliuojančius pareigūnus, klausia, ar viskas gerai, kaip praėjo naktis, be to, patys imasi priemonių, pavyzdžiui, samdo apsaugą ir pan. Mes verslininkams aiškiname, kad nesame prieš nieką nusiteikę asmeniškai, nenorime kenkti verslui, tačiau turime palaikyti tvarką, kad žmonės jaustųsi saugiai. – O kaip sekasi suvaldyti eismą? – Daugiausiai sulaukiame pranešimų dėl netinkamoje vietoje pastatytų automobilių, išaiškiname ir neblaivių vairuotojų. Pernai teko spręsti naują problemą, nes išpopuliarėjo elektriniai paspirtukai ir riedžiai – jie buvo priskirti dviračiams, nes charakteristikoje buvo nurodyta, kad variklio galingumas yra iki 1 kW, o greitis – ne daugiau 25 km/val. Bet padarėme eksperimentą su Savivaldybe: išsinuomojome elektrinį paspirtuką ir pamatavome greitį – jis siekė 34–35 km/val. Vadinasi, ši transporto priemonė turėtų būti priskirta mopedų kategorijai ir ji turėtų būti registruojama, apdrausta, patikrina techninė būklė ir t.t. Apie šiuos reikalavimus informavome elektrinių paspirtukų ir riedžių nuoma užsiimančius verslininkus, tad šįmet – jau daugiau tvarkos, tačiau dar pasitaiko ir piktnaudžiaujančių pažeidėjų. Problemų būtų mažiau, jei elektrinius riedžius ir paspirtukus naudojantys asmenys elgtųsi kultūringai, o dabar dažną pėsčiąjį ši transporto priemonė tiesiog išgąsdina, kai tyliai privažiuoja prie jo nugaros. Savivaldybei pasiūlėme iš viso uždrausti dviračių eismą J. Basanavičiaus g., nes ja vaikšto daug žmonių, kartais – net petys prie peties ir, visur skambant muzikai, esant triukšmingai aplinkai, ne visada gali išgirsti dviračio skambutį. Dar nežinome, koks bus Savivaldybės sprendimas. Pasiteisino tai, kad Vytauto g. buvo įteisintas vienpusis eismas – dabar mažiau avaringų situacijų, mažiau ir jaunimo, tik norinčio pasipuikuoti savo automobiliais ir važinėjusiais pirmyn – atgal.
|
|
