Kaimynystėje – neramumai dėl būsimo krematoriumo

Prieš 5 metus oficialiai atidarant naująsias Petrikaičių kapines, buvo pristatyta idėja prie jų įrengti ir laidojimo namus bei krematoriumą. Nors verslininkai tokia galimybe domėjosi, tačiau šios idėjos niekas rimtai neišvystė – užtat Klaipėdos rajone, panašu, vienu metu išdygs net keletas krematoriumų.

Buvo numatyta, kad Petrikaičių kapinėse atsiras ne tik kolumbariumai, kurie jau keletą metų stovi ir yra naudojami, bet ir krematoriumas. Tačiau verslininkų ši vieta nesudomino.

2013 metais, atidarant Petrikaičių kapines, viešai buvo pristatyta ir Kretingos rajono savivaldybės idėja jose įrengti laidojimo namus bei krematoriumą – tam netgi buvo numatytas 1,3 ha žemės sklypas. Tuomet Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas tvirtino, kad laukiama komercinių pasiūlymų iš verslininkų, kurie galėtų šį žemės sklypą įsigyti ar išsinuomoti.

Šiandien V. Domarkas teigė, kad anuomet iš tiesų buvo jaučiamas verslininkų susidomėjimas, tačiau jie taip ir nesiryžo investuoti.

Planuoja statyti kelios įmonės

Kol Kretingos rajone tvyro ramybė, kitokia situacija kaimynystėje – Klaipėdos rajone apie planus statyti krematoriumą paskelbė net kelios įmonės.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad Savivaldybė yra suderinusi UAB „Rūteda“ planuojamos ūkinės veiklos – krematoriumo statybos ir eksploatavimo Toleikių k. Dovilų sen. Klaipėdos r. – poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą dar balandžio mėn., ir jai pritarta.

D. Beliokaitės teigimu, dar vienas asmuo planuoja panašią veiklą netoliese, tačiau jam net nereikia poveikio aplinkai vertinimo, nes taip numato naujoji Poveikio aplinkai įstatymo redakcija.

„Savivaldybės pozicija tokia, kad ji negali uždrausti veiklos, kuri pagal įstatymus leidžiama, jei atitinka poveikio aplinkai ir kitus reikalavimus“, – teigė D. Beliokaitė.

Gyventojai prieštarauja

„Pagal naujausią informaciją, pasirodžiusią spaudoje, planuojama statyti 4 krematoriumus. Tai – kažkoks kosmosas“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Jakų bendruomenės centro pirmininkas Kęstutis Dvarionas.

Jo žiniomis, 2 krematoriumai planuojami statyti Ketvergiuose, dar vienas numatytas Kiškėnų k. Klaipėdos r., o dar vienam vietos dairomasi prie įvažiavimo į Klaipėdą – LEZ teritorijoje arba kitoje Vilniaus plento pusėje, Tilžės gatvės link, taip vadinamajame trikampyje.

Būtent paskutiniam variantui – LEZ teritorijoje arba vadinamajame trikampyje kitapus plento – prieštarautų Klaipėdos miesto, Jakų, Sudmantų ir Budrikų kaimų gyventojai, kurie renka parašus ant peticijos, kuri platinama ir internetu.

„Vakarų Lietuvoje vienas krematoriumas turėtų būti, bet, mūsų manymu, jam reiktų parinkti tinkamą aplinką, kažkur, kur daugiau gamtos. Jeigu, degindami palaikus, grįžtame prie protėvių tradicijų, ir anuomet tai vykdavo civilizuotai, gerbiant velionį. Šiuo atveju, jei krematoriumas atsiranda LEZ‘e, pramoniniame rajone, jame, kaip minėjo LEZ vadovybė, negalės vykti procesijos: atvežė lavoną – sudegino – išvežė, kaip kokį šunį ar katę. Vadinasi, vyks pramonė, – kalbėjo K. Dvarionas. – Nepritartume ir kad krematoriumas būtų statomas kitoje plento pusėje, vadinamame trikampyje, nes tai yra įvažiavimas į miestą, pagrindinė miesto arterija. Manome, kad tinkamesnė vieta būtų ten, kur ramu ir jauku.“

Savo peticijoje gyventojai nurodo ir tai, kad Klaipėdos miesto prieigose pastačius krematoriumą, tikėtina, šiose apylinkėse itin suintensyvės eismas, padidės aplinkos tarša, o krematoriumo kaimynystė kels nemalonius jausmus tiek gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Be to, krematoriumo atsiradimas gali sumenkinti netoliese esančio nekilnojamojo turto vertę, nukentės Jakuose esančio pieno ūkio, sulčių spaudyklos, bitynų produkcijos patrauklumas.

Atliko galimybių studiją

Kalba apie tai, kad krematoriumas galėtų atsirasti LEZ‘e arba kitoje plento pusėje, atsirado tada, kai Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu buvo atlikta galimybių studija, nustačiusi galimas krematoriumo statybos zonas Klaipėdos miesto ir priemiesčių teritorijoje. Ši studija praėjusią savaitę buvo pristatyta viešame posėdyje, kuriame dalyvavo ir visuomenės atstovai.

Elida Mantulova, kuri praėjusią savaitę dar ėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, o šią savaitę iš jų pasitraukė, postą grąžindama iš motinystės atostogų grįžtančiai kolegei, „Pajūrio naujienoms“ dar spėjo paaiškinti, kad, Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu, buvo pradėta rengti kapinių plėtros galimybių studija, nes artėjama prie ribos, kai laidojimo vietų visiškai nebeliks.

„Reikia planuoti, kur bus naujos kapinės, o lygiagrečiai pradėjo atsirasti ir verslo iniciatyvų dėl galimo krematoriumo, taip pat – ir gyventojų pasipriešinimo. Tad studijos rengėjų buvo paprašyta, vykdant kapinių plėtros studijos užduotį, pasižiūrėti, ar yra Klaipėdos mieste ir šalia jo esančiose rajono teritorijose tokių vietų, kur iš principo galėtų atsirasti toks objektas. Mūsų manymu, nepakanka vertinti vien pagal statybos techninio reglamento reikalavimą, nustatantį viso labo 200 metrų atstumą nuo gyvenamųjų pastatų. Mes norėjome, kad studijos rengėjai pasižiūrėtų ir į emocinę pusę – kad krematoriumas turėtų būti nutolęs ne tik 200 metrų, bet nutolęs iš esmės“, – teigė E. Mantulova.

Galimybių studijos rengėjai galimo krematoriumo statybai Klaipėdos mieste rado vieną teritoriją – LEZ, pasižvalgę priemiesčiuose, jie įvardijo 6 galimas zonas. „Tai yra studijos rengėjų nuomonė, ir esminis žodis čia yra – galimybių, – akcentavo E. Mantulova. – Krematoriumas neatlieka viešų funkcijų, nė viena savivaldybė pati tokio objekto neprojektuotų ir nestatytų. Tad studijos rengėjams atsakius į klausimą, kur mažiausiai jautri vieta krematoriumui atsirasti, dar neaišku, ar investuotojai norės į ją ateiti.“

Abejoja, kad iškils keletas krematoriumų

Kretingoje esančių laidojimo namų „Rimtis“ vadovas Juozas Donauskas įsitikinęs, kad konkurencine prasme dar vieno krematoriumo Lietuvoje reikia, tačiau abejoja, ar Klaipėdos regione galėtų atsirasti net keletas tokias paslaugas teikiančių objektų.

„Manau, kad laimės tas, kuris pirmiau pasistatys. Antras verslininkas jau krematoriumo nebestatys. Netgi Kėdainių krematoriumas dirba ne visu pajėgumu: jie gali kremuoti apie 8 tūkst., o kremuoja apie 4 tūkst., – teigė J. Donauskas. – Jei ir pastatys Klaipėdos krašte krematoriumą, nežinau, ką ten dirbs – mano skaičiavimais, daugiau 1 tūkst. kremavimų per metus nesurinks, nebent paskui ši paslauga išpopuliarės, jei sumažins jos kainą.“

J. Donausko žiniomis, siekiant, kad atsipirktų investicijos į krematoriumo statybą per 5 metus, reikia bent 4 tūkst. kremavimų per metus. Jei atliekama apie 1 tūkst. kremavimų per metus, tada atsipirkimo laikas ilgėja iki 20 ar 30 metų. Tai, anot J. Donausko, buvo priežastis ir kodėl niekas nesiryžo krematoriumo statyti naujosiose Petrikaičių kapinėse Kretingos rajone.

Pasak J. Donausko, jei verslininkai pastatys krematoriumą Klaipėdoje, kretingiškiai bent jau gali tikėtis sutaupyti apie 150 Eur kelionės išlaidų, nes velionio nebereiktų vežti į Kėdainius. Tačiau ar Klaipėdoje kremavimo paslaugos būtų pigesnės – kol kas anksti prognozuoti.

J. Donausko pastebėjimu, mūsų krašte kremavimas populiarėja, bet vangiai. Praėjusį rudenį, kuris buvo labai lietingas, kretingiškiai artimųjų palaikus buvo kone priversti kremuoti – laidojimo vietos artėliau vandens bokšto buvo taip įmirkusios, kad nebuvo galima iškasti duobės karstui įleisti.

• Rašyti komentarą (9)