Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Kiekvienas, keliaudamas akmenuotu kalnų takeliu, užsibrėžia tikslą, dėl kurio jis čia atvyko.

Kasmet aktyvų laisvalaikį mėgstančių žmonių kompanija, novatoriškai nusiteikę, išvažiuoja atrasti Slovakijos kalnų grožio. Kalnai vienija žmones, tai įrodo vien tai, kad kiekvienais metais į šią, kretingiškių organizuojamą, kalnų turizmo kelionę važiuoja žmonės ne tik iš Kretingos, bet ir iš įvairiausių kitų Lietuvos miestų. Metams bėgant, ši išvyka jau sulaukė jubiliejinio dešimtojo Slovakijos Tatrų šturmavimo. Vadinasi, aktyvių žmonių rate tradicijomis tampa patys gražiausi dalykai.

Švęsti jubiliejinės išvykos į Slovakiją atvykusius lietuvius pasitiko lietus. Tačiau blogas oras nesumažino entuziastingumo ir visai nenumušė grupės noro kopti į kalnus. Vienas pagrindinių vadovų, Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų geografijos mokytojas Vilius Adomaitis tvirtino, kad šiais metais susirinko itin stipri grupė ne tik fiziniu pajėgumu kopiant į kalnus, bet ir savo psichologiniu pasirengimu, kuris pasireikšdavo vienas kito palaikymu, stipresniųjų padėjimu tiems, kuriems sunkiau sekasi. Šių metų grupė buvo išskirtinė ir tuo, kad atsirasdavo tiek daug savanorių pagalbininkų virtuvėje, kad vadovai net neberasdavo darbo. Šaltais ir drėgnais vakarais alpinistus šildė jauki atmosfera dainuojant prie laužo.

Lipti į kalną sunku, tačiau tokiu atveju turi nepasiduoti ir lipti toliau, lipti iki galo. Kopiant į viršukalnę, stipriausia motyvacija yra ta, kad tokį nelengvą kelią įveiksi pats, dvasinė kova su fiziniu kūnu ir protu motyvuoja pasiekti galutinį tašką. Juk savom rankom pasiektas darbo rezultatas džiugina kur kas labiau, nei šiuo atveju būtų pasiektas pasinaudojant keltuvu.

„Kopiant į kalną ir laikantis taisyklių, pavojų beveik nėra, – tvirtino V. Adomaitis. – Užlipus į nemenką aukštį, atsiveria nuostabus vaizdas, bet tuo pačiu įsijungia stiprus savisaugos instinktas, nes žmogus bijo nukristi, tada jo veiksmai tampa apgalvoti ir pavojus susižeisti dėl neapdairumo beveik išnyksta.“

Kai kuriems grupės nariams pavyko pamatyti mešką, tačiau jos bijo žmogaus labiau nei žmogus jos, todėl pamatyti mešką – tikra retenybė. Taigi, keliaujant pažymėtomis kalnų trasomis pamatyti vaizdai lieka visam gyvenimui, o rizika yra minimali.

Šios kelionės idėja gimė vadovams patiems išbandžius Slovakijos Aukštųjų ir Žemųjų Tatrų trasas. Pirmosios kelionės garbė teko V. Adomaičio auklėtiniams iš Vydmantų. Pastebėjus, kad kelionė susilaukė didelio populiarumo, susidomėję aktyvistai ėmė rinktis iš įvairiausių Lietuvos miestų. Ši kelionė yra fizinis ir psichologinis savęs išbandymas, todėl yra puiki praktika važiuojantiems į kalnus pirmą kartą.

V. Adomaitis pirmą kartą važiuojantiesiems į kalnus pataria būti pasiruošus padėti vienas kitam, pabrėžia, kad avalynė yra svarbi detalė kopiant į kalnus, o svarbiausia taisyklė – neskubėti leidžiantis, nes būtent šiuo momentu žmogus pajunta euforijos jausmą, kad jis pasiekė savo tikslą ir todėl atsipalaiduoja, tampa ne toks apdairus. Be to leidžiantis daugėja deguonies, todėl žmogus pradeda kvėpuoti pilnais plaučiais ir dažnu atveju pavojai tyko būtent čia – neapdairume.

Taigi, norint saugiai keliauti ne tik lygiais paviršiais, bet ir kalnų reljefais, reikia saugoti vieniems kitus ir neišsiblaškyti.

Aurelija PLOKŠTYTĖ

„P. n." akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas