Pajūrio naujienos
Help
2018 Rugpjūtis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 4 %
Naktį16°C debesuotumas 6 %
Apklausa

Ar laukiate naujosios bibliotekos atidarymo?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretinga geros sporto bazės neturi

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-05-18
Prieš tris dešimtmečius gumine danga iškloti Kretingos stadiono bėgimo takai buvo didelė naujiena, tačiau dabar jie visiškai netenkina nei profesionalių sportininkų, nei kūno kultūra besirūpinančių sporto entuziastų.

Kretingoje nėra, kur sportuoti profesionalams ir kūno kultūra besirūpinantiems sporto entuziastams, – tokie ir daugiau pastebėjimų nuskambėjo per išvažiuojamąjį rajono Savivaldybės tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų bei Švietimo komitetų posėdį, per kurį komitetų pirmininkai ir dalis jų narių apžiūrėjo ir įvertino Kretingos miesto sporto infrastruktūrą.

Stadiono būklė – apgailėtina

Jau apžiūrint pagrindinę Kretingos miesto sporto bazę – Kretingos stadioną, pagrindinę ir treniruočių, krepšinio aikštes, treniruoklius, bėgimo takus, viena po kitos biro mintys, jog Kretingoje nėra, kur bėgioti, važinėti dviračiais ir riedučiais, iš esmės – nėra, kur užsiimti kūno kultūra, kuri, kaip ir Europoje, taip ir Lietuvoje, sparčiai populiarėja ir plinta.

„Apie 1990-uosius Kretingos stadiono aikštė buvo viena geriausių šalyje ir atitinkanti tarptautinius standartus. Dabar ji – „nudrožta“, nes nesant treniruočių aikštės, neturint aikštės su dirbtine danga, kenčia pagrindinė, kurią irgi reikėtų pertvarkyti ir atnaujinti“, – kalbėjo Švietimo komiteto narys Vilius Adomaitis. Jis išreiškė nuomonę, jog Sporto ir sveikatingumo kompleksas statomas ne vietoje, kadangi atima iš stadiono ir sportuojančiųjų taip reikalingas erdves.

Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vaidas Kuprelis pripažino: rajono tarybos nariai balsavę už Sporto ir sveikatingumo komplekso statybą stadiono pašonėje todėl, jog buvo pažadėta, be naujo komplekso statybos, sutvarkyti ir visą stadiono infrastruktūrą. „Pradžia bus – jau numatytos lėšos futbolo aikštei su dirbtine danga įrengti. Viską turime daryti kompleksiškai“, – teigė komiteto pirmininkas.

Posėdžio dalyviai savo akimis įsitikino, kokia apgailėtina yra Kretingos stadiono su jo pakraščiais būklė: bėgimo takai, kurie gumine danga buvo iškloti daugiau negu prieš tris dešimtmečius, – atsilaupę, tarp jų želia žolės, kliūva kojos, stadiono tribūnos neturi jokios pastogės, treniruočių aikštė, kurioje šią savaitę vyko ir tarpmokyklinės vaikų futbolo varžybos, – grumstėta, duobėta, pilna žolių kuokštų, kas gresia patirti traumą, o pavėsio vaikai ieško po medžiais, kuriuos, užbaigiant Sporto komplekso statybą ir rengiant aikšteles automobiliams, ketinama iškirsti. Krepšinį šios sporto šakos mėgėjai žaidžia ant kietos asfaltuotos nelygios dangos, vadinasi, traumos ir nualinti sąnariai – garantuoti. O tai, kad Kretinga iki šiol neturi futbolo treniruočių aikštės, turi didelės įtakos tiek suaugusiųjų, tiek vaikų ir jaunimo komandų rezultatams bendrame regiono ir šalies kontekste.

Rajono tarybos narys Vilius Adomaitis (kairėje) kėlė klausimą, kodėl sporto aikštelė Melioratorių gatvėje yra skirta tik krepšiniui, kai taryboje buvo kalbama apie jos universalumą.

Neliko universalios aikštelės

Melioratorių gatvėje įrengta sporto aikštelė iš esmės skirta tik krepšiniui. Jos danga – minkšta, patogi žaisti, įrengti du krepšinio stovai, pastatyti suoliukai, pakraščiai turėtų būti apželdinti, tačiau želiančios piktžolės gražios pakraščių vejos kol kas tikrai kad nežada. Vien šios aikštelės danga kainavo 20 tūkst. Eur.

V. Adomaitis ir klausė, ir piktinosi, kodėl aikštelė nepritaikyta universaliam sportui – be krepšinio, mažajam futbolui, tinkliniui, netgi tenisui: balsuojant rajono Savivaldybės taryboje, sprendimo projekte buvo užrašyta „krepšinio aikštelė“, tačiau, rajono tarybos nario žodžiais, rajono meras Juozas Mažeika pažadėjęs, jog aikštelė tikrai būsianti universali. „Šneka buvo kita. Balsavome už „krepšinio“, nors žadėjo kitaip. Pasirodo, taip ir liko, vadinasi, apgavo“, – pasvarstė V. Adomaitis.

Staigmena rajono tarybos narių laukė teniso aikštelėje, kurią aplankyti posėdžio darbotvarkėje nebuvo numatyta. Pasidžiaugę, jog aikštelė – pakankamai gražiai sutvarkyta, išvažiuojamojo posėdžio dalyviai nustebo, kad ji – užrakinama ir miesto visuomenei neprieinama: ją tarybos narių panosėje, nušienavę aikštelės pakraščius, iškart užrakino darbus atlikę darbininkai. Kas valdo aikštelės raktą, rajono tarybos nariams taip ir liko nežinoma. „Aikštelė – miesto, o ja naudojasi tik klubas?“ – gūžčiodami svarstė jie.

Ko gero, Kretingoje jau yra tapę mada viską daryti pagal principą „pusė lupto, pusė skusto“, – šalia pagrindinės teniso aikštės esanti treniruočių aikštelė su sienele liko neaptverta – esanti tvora kažkokia išgriuvusi, pagrindas neišdažytas, tarp kitko, pakraščiai nešienauti, nėra ir jokio tualeto.

Mokyklų aikštynai nedžiugino

Nors Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadionas ir dirbtinės dangos futbolo aikštė – vieni geresnių mūsų mieste, tačiau problemų yra: stadioną reikėtų aptverti, nes čia aplinkinių daugiabučių namų gyventojai mėgsta išlakstydinti savo naminius gyvūnus, būtina atnaujinti bėgimo takus, persėti žolę, perkloti dirbtinę dangą, kadangi dabartinė yra paklota tiesiai ant betono ir sportas tokioje aikštėje žaloja sąnarius.

Prieš tris dešimtmečius gumine danga iškloti Kretingos stadiono bėgimo takai buvo didelė naujiena, tačiau dabar jie visiškai netenkina nei profesionalių sportininkų, nei kūno kultūra besirūpinančių sporto entuziastų.

Šios gimnazijos direktorė Asta Burbienė pasidžiaugė, kad jos vadovaujama mokykla pateko į Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytą šalies mokyklų, kurių stadionai 2019 m. bus atnaujinti iš Europos Sąjungos lėšų, sąrašą. Kiek tiksliai bus investuota renovuojant gimnazijos stadioną, mokyklos direktorė nežinojo, tačiau ir ji, ir posėdžio dalyviai vieningai sutarė, jog šis stadionas turi tarnauti miesto visuomenės reikmėms. Tą rodo ir tai, jog vakarais šiame stadione būriuojasi jaunimas, kuris sportuoja, važinėjasi riedlentėmis, bendrauja. „Mūsų stadionas yra jaunimo traukos centras, vien dėl to mes turime jam garantuoti saugumą ir komfortą“, – kalbėjo A. Burbienė.

Nekoks vaizdas – Simono Daukanto progimnazijos stadione. Nors žolė ką tik buvo nušienauta – stadioną mokyklą parengė rajono futbolo „7x7“ pirmenybėms, tačiau bėgimo takai – piktžolėti, stadionas – be tvoros, teritorija – didžiulė ir reikalaujanti nuolatinės priežiūros.

„Mokykla jokios grąžos už tai, kad šienauja žolę rajono pirmenybėms, negauna. Reikia investicijų, programų, ir galėtume kalbėti apie šio kvartalo bendruomenės poreikius ar netgi apie sportinės pakraipos mokyklą“, – aprodydama teritoriją kalbėjo Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė.

Kad bėgimo takai ir aikštynas neatitinka jokių šiuolaikinių reikalavimų ar normų, rajono tarybos nariai įsitikino ir viešėdami Pranciškonų gimnazijos stadione, kuris yra Kretingos paveldo teritorijoje. Čia posėdžio dalyvius pasitikęs Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis informavo ir apie tai, jog stadionas priklauso Savivaldybei ir kad Pranciškonų gimnazija, išeitų, juo naudojasi nelegaliai. Tai visiems išvažiuojamojo posėdžio dalyviams buvo didelė naujiena.

„Prieš kelerius metus 2015-aisiais, dar kai mokyklai vadovavo Leonas Šidlauskas, kartu su mokytojais, broliais pranciškonais buvome parengę stadiono vizualizaciją. Buvome numatę ir priemones finansavimo šaltiniams surasti, tačiau mus sustabdė žinia, jog gimnazijai ši teritorija nepriklauso ir jog tai nėra pranciškonų žemė“, – teigė A. Virbalis, kurio pastebėjimu, stadionui, kuris yra pačiame miesto centre ir kuris galėtų tarnauti miestelėnų poreikiams, sutvarkyti reikia Savivaldybės rūpesčio ir iniciatyvos.

Maloniai rajono tarybos narius nustebino mokyklos-darželio „Žibutė“, kuriam vadovauja Snieguolė Šlyžiuvienė, bendruomenės iniciatyva įsirengti nedidelį stadioną-futbolo aikštę su bėgimo taku. Tokiame stadione kuo puikiausiai galės sportuoti ir darželio, ir pradinių klasių vaikai.

S. Šlyžiuvienės teigimu, į aikštę jau investuota apie 500 eurų sutaupytų lėšų, rankų darbu ir technika savanoriškai prisidėjo aktyvūs vaikų tėvai. Erdves sportui, aktyviam laisvalaikiui mokykla-darželis norėtų plėsti, tačiau tam esama kliūčių: per daug prisodinta medžių, kurių speciali komisija išrauti ir nukirsti kaip ir neleidžia. „Prašyčiau jūsų tarpininkavimo – patys matote, jog tie medžiai čia nėra gerai, o vaikų poreikiai auga“, – kalbėjo S. Šlyžiuvienė.

Tokia būtų Pranciškonų gimnazijos stadiono vizija.

Lenda brokas

Paupio stadionas, kuris sporto entuziastų, Kretingos miesto seniūnijos ir Savivaldybės iniciatyva buvo įrengtas kaip alternatyva centrinėms Kretingos sporto aikštėms, pasirodo, irgi nėra ideali vieta sportuoti: nesant melioracijos, pavasarį-rudenį užsilaiko vanduo, – balose treneriai vaikų nemaudo. Vandens nepraleidžia gruntas, kuris aikštės pagrindui buvo suvežtas renovuojant Šventosios gatvę, galų gale pradėjo lįsti to grunto akmenys. Žolei trūksta dirvožemio – atrodo, kad ji būtų pasėta į suplūktą asfaltą, – jokio minkštumo ir komforto bėgioti. Kai kurių posėdžio dalyvių pastebėjimu, tai yra geriau negu nieko, dar kiti svarstė, o kas prižiūrėjo ir atsakė už vykdomus darbus, kad jie buvo atlikti nekokybiškai.

Posėdžio dalyviai – Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Sofija Laučiūtė, jos pavaduotojas Vladas Baltuonis, nariai Vilius Adomaitis, Darius Petreikis, vicemerė Danutė Skruibienė, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vaidas Kuprelis, Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė – galutinį savo žodį, kaip gerinti rajono sporto infrastruktūrą, ką pasiūlyti kolegoms rajono tarybos nariams, Savivaldybės administracijai, tars, kai apžiūrės ir įvertins sporto bazes seniūnijose. „O gal rajone padėtis yra geresnė negu centre?“ – vylėsi kai kurie jų.

---

Investicijos į rajono sportą

Į Sporto ir sveikatingumo komplekso statybą numatyta investuoti 6 mln. Eur.

Kretingos miesto stadiono infrastruktūrai tvarkyti, aikštėms prižiūrėti, įrankiams pirkti ir pan. iš biudžeto skiriama 10,3 tūkst. Eur.

Kūno kultūros ir sporto veiklai vykdyti rajone veikiantiems sporto klubams 2018 m. padalinta 93 tūkst. Eur, prizams, inventoriui ir kitoms reikmėms skirta 7 tūkst. Eur.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas