Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Gydytojas dietologas-rezidentas Edvard Grišin paneigė mitą, kad norintiems sulieknėti negalima vakare vartoti angliavandenių – svarbiau yra tai, kiek iš viso per dieną suvartota kilokalorijų.

Gydytojas dietologas-rezidentas Edvard Grišin, su kuriuo susitikti bei pabendrauti turėjo progos ir kretingiškiai, įsitikinęs, kad mityba turi būti ne tik visavertė, apimanti visas maistines medžiagas, bet ir pritaikyta kiekvienam žmogui individuliai, atsižvelgiant į jo amžių, fizinę būklę, sveikatą, gretutines ligas ir tikslus. Tačiau vienas patarimas, anot E. Grišin, tikrai tinka visiems, norintiems sužinoti, kaip turėtų atrodyti jų pietų lėkštė: kumštis – mėsos, sauja – kruopų ir iki 2 saujų daržovių. „Tada tikrai žinosime, kad nesuvalgėme per daug“, – teigė E. Grišin.

Pasak E. Grišin, nėra vieno atsakymo, kokios maistinės medžiagos privalėtų vyrauti paros racione, nes tai lemia daug faktorių: žmogaus gyvenimo būdas, jo fizinis aktyvumas, sveikatos būklė, netgi – kultūrinės ir socialinės sąlygos.

„Maistinių medžiagų poreikis keičiasi ir pagal amžių: žmonėms iki 40-50 metų rekomenduojama, kad angliavandeniai sudarytų mitybos pagrindą, mažesnė dalis būtų baltyminio maisto, o mažiausioji riebalų. Senstant – tai akcentuoju visada – didesnis dėmesys turėtų būti teikiamas baltyminio maisto suvartojimui. Taip sakau todėl, nes vyresniame amžiuje yra sunkiau išlaikyti ir priaugti raumeninės masės, o tai yra vienas pagrindinių energijos šaltinių organizme. Raumenyse vyksta iki 80 proc. gliukozės apykaitos, vadinasi, jeigu sutriktų raumeninė veikla, padidėtų rizika atsirasti tokioms problemoms, kaip cukrinis diabetas, angliavandenių netoleravimas ir kt. Taigi raumenys yra svarbūs ne tik sportui, bet ir bendrai sveikatai, nes palaiko medžiagų apykaitos pusiausvyrą“, – kalbėjo E. Grišin.

Pagal bendras rekomendacijas, baltymų mityboje turėtų būti apie 10-15 proc., tačiau vyresniems žmonėms baltymų poreikis yra kur kas didesnis – nuo 1,2 iki 1,6 gramų vienam kūno kilogramui. „Reiktų atkreipti dėmesį į baltymų kokybę ir, aišku, nepamiršti fizinio aktyvumo. Yra įrodyta, kad sėdint 2 savaites ilgiau negu 8 val. per dieną ir neužsiimant fizine veikla, mūsų raumenys pradeda nykti. Taigi tas procesas yra gana greitas“, – teigė E. Grišin.

Angliavandeniai – maistas smegenims

E. Grišin paaiškino, kad baltymai pasižymi didžiausiu termogeniniu efektu – t.y. organizmas daugiausiai energijos suvartoja, virškindamas baltymus. „Taigi tai yra naudinga žmonėms, norintiems sulieknėti“, – sakė E. Grišin, primindamas, kad baltymų šaltiniai gali būti augalinės kilmės (lęšiai, pupelės, žirniai) ir gyvulinės.

„Jeigu žmogus renkasi tik augalinės kilmės baltymų šaltinius, rekomenduojama taip juos kombinuoti, kad būtų gaunama tokia aminorūgščių seka, kuri kuo labiau atitiktų gyvulinės kilmės baltymus. Nesutiksiu su tais žmonėmis, kurie sako, kad augalinės kilmės baltymai yra nevisaverčiai – tikrai ne, paprasčiausiai reikia laikytis augalinės kilmės įvairovės“, – teigė E. Grišin.

Jo teigimu, jėgos ir ištvermės sporto atstovai, mesdami svorį, gali mažiau kreipti dėmesį į tai, kad būtų išlaikytas baltymų kiekis, tačiau kultūrizmo atstovai, sprinteriai, kuriems reikalinga palaikyti raumeninę masę, turi stengtis išlaikyti baltymų lygį arba netgi jį padidinti.

Apibūdindamas angliavandenius, E. Grišin akcentavo, kad jie yra pagrindinis energijos šaltinis smegenims, neuronams, kraujo ląstelėms. „Taip pat tai yra vienas pagrindinių šaltinių anaerobiniam kvėpavimui – tai yra toks kvėpavimas, kai energija gaunama, nenaudojant deguonies. Anaerobinis kvėpavimas vyksta organizme, kai žmogus yra fiziškai aktyvus, yra padidėjęs kraujo spaudimas ir jaučiamasi lyg stinga oro. Kai kvėpuojame paprastai, gauname energijos iš aerobinio kvėpavimo, kurio reakcijoje dalyvauja deguonis, o pradėjus sportuoti ir greičiau kvėpuoti, mes „persijungiame“ į anaerobinį kvėpavimą“, – paaiškino E. Grišin.

Jo teigimu, rekomenduojama, kad angliavandeniai, kurių gausu kruopose, daržovėse, vaisiuose, sudarytų iki 50 proc. mitybos. „Metant kūno svorį patartina nemažinti riebalinio bei baltyminio maisto, o „pjauti“ būtent angliavandenius ir stebėti savo svorio dinamiką“, – teigė E. Grišin.

Atsisakyti riebalų – pavojinga

Apibūdindamas riebalų savybes, E. Grišin atskleidė vieną dažniausiai pasitaikančių klaidų, kai sulieknėti norinčios moterys drastiškai sumažina riebalų kiekį. „Riebalai yra svarbūs ne tik energijai gauti, bet ir palaikyti hormoninę pusiausvyrą, neurologinę veiklą, riebalai yra svarbi organizmo ląstelių sudedamoji dalis. Jie yra ypač svarbūs moterims, kurių hormoninė pusiausvyra yra gerokai sudėtingesnė, negu vyrų. Labai dažnai matau: kai moterys riboja riebalų vartojimą, sutrinka skydliaukės veikla, menstruacijų ciklas, atsiranda kitų bėdų“, – perspėjo E. Grišin.

Jis nurodė, kad riebalai sudarytų ne daugiau 30 proc. visų per dieną gautų kalorijų, o 10 proc. riebalų turėtų būti sotieji. Tiek auginant raumenis, tiek metant svorį, nerekomenduojama vartoti mažiau negu 1 g riebalų vienam kūno kilogramui.

Anot E. Grišin, nėra vieno atsakymo, ar geriau valgyti riebų maistą, ar liesus maisto produktus. „Valgydami tik riebų maistą, bijosime „blogojo“ cholesterolio, to, kad ant pilvo pradės kauptis riebalai. Vartodami tik liesus maisto produktus, rizikuojame suvartoti per daug cukraus. Mano manymu, svarbiausia, kad maistas būtų kokybiškas – turtingas vitaminų, mineralų, jame turėtų būti mažiau sočiųjų riebalų, druskos bei cukraus“, – sakė E. Grišin.

Jis papasakojo, kad viena populiariausių dietų šiuo metu – sumažinto riebalų kiekio, kur riebalai sudaro iki 30 proc. maisto raciono, o pagrindiniu energijos šaltiniu tampa angliavandeniai. „Dažniausiai žmonės šią dietą pasirinkdavo todėl, kad bijojo to „blogojo“ cholesterolio, dėl kurio, buvo teigiama, kalkėja kraujagyslės ir tai nulemia aterosklerozę bei kitas širdies ir kraujagyslių ligas. Iš dalies tai yra tiesa, jeigu riebaus maisto valgoma labai daug. Tačiau paskutiniais tyrimais įrodyta, kad tas pats kiaušinio valgymas nėra tiesiogiai susijęs su mirtingumu nuo širdies ligų, jeigu mityba yra visavertė“, – kalbėjo E. Grišin.

Vegetarinės mitybos nauda – abejotina

E. Grišin gana kritiškai įvertino vegetarinę ir žaliavalgišką mitybą, kuri dažnai pristatoma kaip mažinanti tikimybe susirgti cukriniu diabetu, širdies ligomis, turėti padidėjusį kraujo spaudimą ir kt. „Vis dėlto yra ir neigiamų žaliavalgystės bei vegetarizmo aspektų – žmonės, besilaikantys šios mitybos, neretai patiria mikronutrientų stoką (vitamino D, B12, geležies, cinko), dažniau turi nerimo, depresijos sutrikimų, jiems dažniau gali pasireikšti alergijos, kamuoti bendras sergamumas. Be to, mūsų visuomenė nėra pritaikyta laikytis vegetarinių dietų, nes nėra pakankamai maisto produktų – iškyla rizika, kad reikės vartoti maisto papildų, kurie nebūtų reikalingi, jei mityba būtų visavertė, – kalbėjo E. Grišin. – Be to, įrodyta, kad laikantis vegetariškos mitybos, tikimybė susirgti vėžiniais susirgimais yra labai menkai mažesnė, negu vartojantiems visus maisto produktus.“

Kita viena populiariausių dietų – ketogeninė, kurią apibūdindamas E. Grišin nurodė, kad 70 proc. sudaro riebalai: kiaušiniai, riebi mėsa, avokadai, riešutai, sviestas, 20 proc. – baltymai, likusioji dalis – angliavandeniai. „Tokia mityba rekomenduojama sergant įvairiausiomis ligomis – cukriniu diabetu, širdies ligomis ir pan., – teigė E. Grišin. – Tačiau laikytis ketogeninės dietos mūsų visuomenėje taip pat nėra paprasta, nes neturime tokios maisto produktų pasiūlos, kad palaikytume raciono įvairovę. Be to, ketogeninės mitybos laikymasis gali nulemti nealkoholinį kepenų suriebėjimą.“ Daugiausiai pranašumų E. Grišin įžvelgia „Flexible“ (angl. – lanksčioji) bei „Viduržemio jūros“ dietose, kurias lengva adaptuoti visuomenėje ir kurios nesiūlo atsisakyti jokio maisto. Pasak E. Grišin, laikantis „Flexible“ dietos, rekomenduojama riboti cukraus kiekį, suvalgyti nors po 4-5 porcijas daržovių bei vaisių per dieną, nors 2–3 porcijas liesų pieno produktų, 4–6 porcijų baltyminio maisto: žuvies, liesos mėsos.

„Labai panaši yra „Viduržiemio jūros“ dieta, tik čia didesnis dėmesys teikiamas sveikiems riebalams, negu viso grūdo produktams arba gyvulinės kilmės maistui. Mityba taip pat turėtų būti įvairi, o dalys – pasiskirsčiusios tolygiai: tiek angliavandenių, tiek sveikųjų riebalų (avokadai, augaliniai aliejai, žuvis, riešutai), tiek baltymų (paukštiena, o raudoniji mėsa – ribojama)“, – teigė E. Grišin, nurodęs, kad tokia mityba yra sveikatai naudinga.

Siūlo skaityti etiketes

„Nė viena mitybos taktika nėra gerokai geresnė už kitą ir, atsisakius kurios nors maistinės medžiagos, mūsų mityba gali tapti nevisavertė. Mano manymu, turėtume laikytis subalansuotos mitybos įpročių, siūlyčiau žmonėms rinktis kuo grynesnius ir natūralesnius produktus, daugiau vartoti daržovių ir vaisių“, – kalbėjo E. Grišin.

Jis paneigė mitą, kad vakare valgyti angliavandenių negalima, nes jie tukina. „Jeigu nebus viršytas kalorijų poreikis, tai priaugti svorio – labai maža tikimybė. Dieną badavus ir vakare sukirtus nors ir picos, nenutuksime“, – pavyzdį pateikė E. Grišin, akcentavęs, jog svarbu suskaičiuoti bendrą per dieną suvartotų kalorijų kiekį.

Kita vertus, pasak E. Grišin, kiekvienas žmogus turi savo biologinį laikrodį – 24 valandų ciklą ir vakare natūraliai energijos poreikis organizme sumažėja, sulėtėja medžiagų apykaita, pradeda keistis hormoninė pusiausvyra, apimanti ir alkio bei sotumo jausmo hormonus. „Daug valgydami vakare, galime sutrikdyti medžiagų apykaitą, kas ilgainiui gali nulemti nutukimą“, – sakė E. Grišin.

Jis taip pat žmones kviečia atidžiai skaityti produktų etiketes ir nepasikliauti užrašais, kad šie yra ekologiški, organiški, natūralūs ir pan. E. Grišin pateikė konkrečius pavyzdžius, jog 100 g jogurto su vaisių gabaliukais yra 13 g cukraus, kas sudarytų beveik 3 šaukštelius, tiek pat cukraus randama ir tam tikrų firmų pasukų bei ekologiškuose jogurtuose. E. Grišin įrodė, kad net ir vadinamasis graikiškas jogurtas gali turėti tiek riebalų, kiek 10 proc. riebumo grietinė, o sausainiai su šokoladu ir mėlynėmis gali būti geresnės maistinės vertės už avižinius sausainius.

Gali būti aktualus baltyminis maistas


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas