|
KURIU LIETUVAI
Redakcija, šiemet paskelbusi kūrybinį eilėraščių, esė, fotografijos, piešinių konkursą „Kuriu Lietuvai“, jau sulaukė pirmųjų žodinės kūrybos darbų. Juos spausdiname ir laukiame naujų darbų atsiunčiant el. paštu: foto.pajurionaujienos@gmail.com . Lietuvai Nešiau kaip kryžių Tavo vardą šventą, Kad savo meilę, kalintą ir tremtą, Parnešiu Tau pro ilgesio naktis. Matau, kaip slenka tremtinių kolonos, Kaip rauda žmonės, gūžias nuo skriaudos, Nėra tautos! Yra beteisiai žmonės, – Tokie ir būsit, – sakė, – visados... Ir slinko metai melo, veidmainystės, Į užmarštį – visos tautos kančia. Nebetikėjom niekada išvysti Sugrįžtant šviesą ir teisybę čia. – O, Lietuva! – tariu vėl Tavo vardą. Taurus ir tyras žodžio skambesys!.. Skambėk pasauly, kaip gyvybės varpas, Sakyk visiems, kad tu gyva esi. Priglausk kaip motina visus mus prie krūtinės, Nušluostyk ašaras ir nuramink kančias... Tu – mums pirma, pirma ir paskutinė,
Nijolė RIMKIENĖ*** Kas – Lietuva? Ar Tu – pilko vyturio giesmė, Ankstyvą pavasario rytą Užgaunanti širdį? Ar Tu – žydintys sodai, Rudeniui nešantys vaisių? Ar Tu – jūros ošimas, Bangom apkabinantis krantą? Ar Tu – raudoniu pražydę Rudeniniai miškai? Ar Tu – daina, ataidinti Iš tūkstantinės chorų krūtinės? Ar Tu – poetų sparnuotas žodis, Atkartotas vaikiškų lūpų? Ar Tu – dangus, saulės spinduliu Apglėbiantis Tavo laukus?.. Ir kas man Tu, su giedančiais paukščiais, su sodų žydėjimu, su sodų bangom, miškais pražydusiais rudenį? Su skambiomis dainomis, Žodžiais, poetų sudėtais, Veidu, nuglostytu saulės?.. Kas esi man Tu? Kas aš Tau esu? Be Tavęs verktų mano širdis, Be manęs Tavo veidas nuliūstų...
Felicija STRAMILAITĖ
*** Laiškas Lietuvai Lietuva, tau laišką rašau – Aš senas, paprastas žmogus. Ar išgirsi mane, nežinau, Nes mano vardas nežymus. Tu praeity garsi buvai, Garsi, bet po saule maža. Ne kartą laisvę praradai, O šiandieną vėl esi laisva. Esi sava tautų bendrijoj, Garbingą vardą tu turi. Saugok jį, nes esi Tėvynė, – Kiekvienai širdžiai tu brangi. Prašau tavęs, meldžiu ne vienas, Kad gyvenimas čia būtų ramus. Kad laimę surastų kiekvienas, Tik gimtinėj laimingi jie bus. Noriu, kad tave visi mylėtų, Kad mylimas būtų žmogus. Kad tavo vardas skambėtų Ir žavėtų pasauly visus.
Stasys DIMGAILA
*** Lietuva Lietuva – tai bočių žemė, Ji – mūs visų lopšys. Tai – žemė, kurioje gyvenam, Ir visų mūsų ateitis. Čia gimė, augo ir bėgiojo Mūsų tėvų tėvai. Čia už Lietuvą kovojo, mirė Mūsų ainiai milžinai. Čia mus mindė, draskė, korė Atėjūnai iš svečios šalies – Nuožmūs bolševikai kraugeriai Norėjo kraują jos išlieti. Blaškė mūsų mažą tautą Po visas svečias šalis... Vežė vagonais į rytus, šiaurę, – Manė, jog atgal negrįš. Bet nelemta buvo priešams Bočių žemę išdraskyt. Kėlės Lietuvą lyg iš kapo Laisvės trispalves išskleist.
Adomas STONCELIS
|