Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Švėntės: tuos patės, bet ne tuokės pat

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2017-12-05
Lauželi blukiou sudegint kor Valentins Dilgins.

Dar tik advėnts stuojė, vo jau daugelie mūsa miestu ėr miesteliu žėb papuoštas Kaliedu eglės. Tas reišk, ka ramybės, dvasini apsivalyma mets yr persimaišės so linksmybiem ėr švėntiem.

Bendruomeniškoma jausmus – lig šiu dėinu

Kap sakė palongėškė etnuografė Zita Baniulaitytė, žmuonis kaliedinius džiaugsmus ėšsėtaška ėš onksta ėr per šventės jau būn nu tuo pavargė padosė. Bet nieka nepadarysi – pasaulis keitas, karto so pasauliu keitamies ėr mes.

Onkstiau, kumet nebova elektras, per advėnta, šeimas, ka vėsor nerektu degt lėmpu ėr ka galietu žėbala pataupyt, vakaras sosėbordava i vėina truoba ėr dėrbdava vėsuokius ronku darbus. Pavakare, kumet saulė edava ont laiduos ėr tik pradiedava tomsiet, bova vadėnami pėlkuosiuom arba švėntuosiuom adyneliem. Je nedėrbdava kuokiu nuors darbu, ta pasakuodavuos vėsuokės istuorėjės – kas preita žėima kaimynou, buočiou a kėtam gėmėnaitiou atsėtėka. Būdava, ka tuos istorėjės, apipintas fantazijuom, nejoukas ėšgousdindava, ypač vakus, nes būdava dėdėle baisės.

Advėnta laikuotarpi darba skirtingus Lietuvos regiuonus bova tuokėi pat: mint lėnus, verpt vėlnas, pešiuot nomėniu paukštiu plunksnas, nu, pajūri žveje ėr anu žmuonas specialė adata kryželiu dar raišiuojė tinklus – tėkiejė, ka pagaus daugiau žovėis. Ruošontėis Kalieduoms reikiedava pjaut kiaulė, tvarkyt mesa. Pagal kiaulės kasa spieliuojė, kuokė bus žėima. Je kasa ėš pradžiu stuora, paskiau pluonie, tumet viel sustuorie, vadėnas, paspėgins šalte, paskiau pašėlties, vo priš pavasari žėima apėnt nagus paruodys.

Apie kuokės nuors linksmybės per advėnta nebova ni kalbuos, jaunims negaliejė ni veseliu tumet kelt.

Žėnuoma, šėndėin mes nabgalem lygintėis i tus senus laikus, o ka per advėnta kulturnamius vakaruoniu netrūkst, vės tėik ruoda nu senu laiku ėšlėkusi nuora bėndruomeniems sosėet i vėina kopeta ėr kartu pavakaruot.

Blukvilkis – nu latviu

Pajūri miests Palonga, tep pat – Kretinga yr netuoli Latvėjės sėinas. Iš latviu yr atejės sens papruotys persirėngielems kap per Ožgavienės ožsėdiejus kaukės, kelont triukšma pri kaimynu vėlkt šniūras aprėšta rousta gabala, vadėnama blukiu. Latvėjuo bluki vėlkdava per Kūčės, tou vakara tep ėr vadėna – „bluka vakars“. Vielesnes laikas rousta jau nieks nebvėlkdava, bet, atejė pas kaimynus, vis tėik sakydava: „Atvėlkau bluki“. Tas reiškė pasveikinima so Kalieduom, nomu gaspaduoriou gera derliaus palinkiejima.

Lietuvuo blukavilkis prigijė maždaug priš I pasaulini kara. Apie tu Z. Baniulaityte yr pasakuojusi ėr 1896 metas gėmusi muočiutė iš Kretinguos rajuona, Vaineikiu kaima, dar yr pasakuojusi ėr vėina rūdaitėškė. Be tuo, papruotys vėlkt bluki esous paminiets Motiejaus Valončiaus „Palonguos Juzie“.

Z. Baniulaitytė galvuo, ka šes laikas nebūtėna senuom tradicijuom tikiet, bet ožtad kap iduome yr žmuonims pažaist, pablūdyt!

Ožperna, sakė, anuos vaduovaujama „Mieguvuos“ etnuografini ansambli dalyve parėšė bluki per vėsa Palonga vėlka i nomus pas vėinus pažįstamus. Atvėlkus, pasakius sveikinima kalba, vėsumet rastgali rek sudegint kap Ožgavieniu Muorė, nes saka, ka kartu sodegs ėr vėsas praeinontiu metu negeruovės.

„Bet ožperna snėige ėšsėvuoliuojės blukis sunke degė, gal ka lauža mažileli tebuvuom sokruovė. Užtat tu, katru vėlkuom perna, be juoki varga sopleškinuom Palonguos parka Žemaitiu kalneli laužavietie“, – juokies etnuografė.

„Mieguvuos“ ansambliete velk bluki. Anėi saka, ka šes laikas nebūtėna senuom tradicijuom tikiet, bet iduome yr pažaist.

Duovanuoms – kaimyna uobuolelis

Kūčiu vakarienė Žemaitėjuo ne tik tarybines metas ruošdava ne vėsė. Kėtas šeimininkės ėr seniau iš ryta ėšvėrs, būdava, bliūda žėrniu – kas nuories, pries, pasisėms saujė, suies – ėr suotus. O, va, Palonguo gyvenės daktars Liuds Vaineikis stala nukluodava valges ėr kvėisdava vėsus, kas ates, ypač vargingus žmuonis. Z. Baniulaitytė galvuo, kad tuokė tradicėjė daktars bova periemės iš Palonguos dvara – yr žiniu, ka pats grafs Feliksus Tiškevičius pri Kūčiu ėr Kaliedu stala parsivesdava vakus iš gluobuos nomu, katrėj bova Dariaus Giriena ėr Vytauta gatviu kompė.

Tik dabar krautuvės priš kelis mienesius iki Kaliedu praded viliuot vėsuokiauses spindontes daiktas, i akis kėš žaislus, suvenyrus, žvakes – tik krapštykit piniginės. Per Kaliedas duovanas duovanuot seniau nebova ni maduos. Bitininka so kaimynas draugėška pasidalindava medum, je turiedava atlėkusi, kaimyns kaimynou ar anuo vakams atnešdava kuoki uobuoli i terbelė isidiejės. Šeimininkė sava ruožtu anam kuoki skaniesta idoudava. Eglutės tik priš pat šventės tepoušdava – saldaineles, patiu keptas piernikeles, katrus po Kaliedu galiejė nusikabint ėr sovalgyt vaka. Kartas anėj neištverdava – niekam nematont sulaižydava saldaini, o ont eglelės šakuos parėšdava tik vėina sulonkstyta saldaini formas puopiereli.

Bovusi Kretinguos rajuona Rūdaitiu muokyklas muokytuojė Kraštuotyras būreli vaduovė Aniceta Skersytė yr užrašiusi 1924 metas gėmusės Uonuos Balsevičienės pasakuojėma, ka jau vieliau eglelės poušdava ėr plastmasėnes žaisleles – vėsuokiuom ruogeliem, vežimeles ar arkliukas. Po švėntiu, enont nomėi, muokytuos Juons Folkmans kiekvėinam muokiniou leisdavės po vėina labiause patėkusi parsineštė.

>

---

MŪSA KŪRIEJE

Vės negera

Atejė žėima. Pradiuo vėskas gerā. Če bėški pasnėga, če pašala ė apėnt paleida. Nikuokiuos bieduos dar. Vo, ka ožen baisė speigā, ka patrauk kuokė nedielė a dvė lig 20 laipsniu, ta jau neb so duoromo. Tor žmuogos gruobtė kū šėltesnius marškinius, kelnės, nertinius, sermiegas. Kuojės apsėmautė vėinuom kromėniem ė dvejuom vėlnuoniem pončekuom – ė vėstėik šalt. A jau biesos pristuojė, ka nebliaunas tėi šaltē, nebie gala.

Bepėgo bova vasara. Sau galiejē vakščiuot posplikis pu kėima, šėldytėis saulelie. Vo kū dabā rek darītė, tėik rek apsidaryt, ka ni paeit nebgali.

Atejė vasara. Žmuogos nuognē kontėns. Vo, ka praded karštis tvilkint, nebžėna, kor belīst, kap beatsėgaut. Sied ožougsmie kap kerepiežis sparnus paleidės, nebie sīluos ni kū bedėrbt. Vondini tik plemp, prakaits tik žliaug par vėsus galus.

No, ė apėnt – nepakajos. Jau geriau bova žėima, galiejē apsiriedīt, apsimotolout. Vo kū daba rek darīt? Juk skūra nenusiplieši.

Ė viel tam žmuogou negerā.

Klumpakuojis

Panas šuoka klumpakuoji,

Vėina pasisoka kuojė,

Svėidė klumpės i pasėini,

Aš nebšuoksio – šuokėt vėinė.

Klmupē baisē ėšsėgonda,

Vėins jau kėta nebsurond;

Mes negalem vėinė šuokt,

Kuojės tor momis kėlnuot.

Puora dėinu paguliek,

Douk kuojeliem pailsiet,

Ėr apėnt mes dousem gara,

Bus vėsėms mums baisē gera.

Kuoks be klumpiu būtom šuokis,

Je vadėnas klumpakuojis,

Strazdo-brazdo klumpē do,

So kuojeliem abodo.

Juzefa JUCIENĖ

ŽUODYNS

Kraminiet – pamažu vaikštinėti

Kramaušis – išdykėlis

Krambarankė – riestainis

Liubyti – mėgti

Išnevuožyt – apšmeižti

Nušvičyt – nublizginti

Muškibuots – smulkus cukrus

Šnypštuks – nosinė

Tridals – karštakošis

Triebavuot – reikalauti

Uterninks – antradienis

Uzdamu – iš karto, urmu

Užnypriuot – užmazgyti


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas