Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vienkartinis sielos džiaugsmas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-11-10

„Tai, ką vieną dieną sugalvojau padaryti, nėra mano išsvajotas kūrinys“, – paklausta, kaip kilo mintis sukurti popierines sukneles, paaiškino Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė Lolita Miežienė.

Lolita Miežienė atviravo, jog kurdama popierines sukneles jautėsi tarsi sugrįžusi į vaikystę.

Kūryba priminė vaikystę

Po vasaros atostogų, artėjant Rugsėjo 1-ajai, skaitytojus biblioteka stengėsi pasitikti kuo nors nauju ir įdomiu. Kadangi biudžetas – menkas, reikėjo kaip nors pigiai išsisukti. Minčių pasisėmusi internete, Lolita kolegėms pasiūlė iš popieriaus atliekų sukurti po skirtingą, savito stiliaus suknelės modelį. Tačiau nė viena bendradarbė nepanoro. Su savo idėja L. Miežienė liko viena, o užsispyrimas sumanymą įgyvendinti niekur nedingo. Į darbo kabinetą kartą ji atsinešė pluoštą senų laikraščių, vatmano lapų, klijų, iš stalčiaus pasiėmė žirkles – ir procesas prasidėjo. „Erika Kazlauskienė, su kuria dalijamės vienu kabinetu, buvo liudininkė, kaip aš čia plušau“, – teigė Lolita.

Nuo liepos iki rugsėjo ji sukūrė 9 skirtingas popierines sukneles. Išmoningai sudėjus ar susukus ir suklijavus laikraščių skiautes, vienos suknelės mirga tarsi išmegztais raštais, kitos nusėtos taškeliais arba žvyneliais, trečios – spygliukais, o kai kurios išėjo banguotos ar gofruotos.

„Man patiko žaisti su popieriumi, pačiai keista, kad tas sukneles kūriau tarsi dėlionę, neturėdama jokių iškarpų. Jaučiausi tarsi vėl būčiau sugrįžusi į vaikystę, kai kone visos mano kartos mergaitės rengdavome popierines lėles“, – juokėsi suknelių autorė.

Vienos suknelės mirga tarsi išmegztais raštais, kitos nusėtos taškeliais arba žvyneliais, trečios papuoštos spygliukais.

Pasitikėjimo įkvėpė namiškiai

Jos žodžiais, darbas pareikalavo nemažai kantrybės, atidumo, kruopštumo ir kūrybiškumo, tačiau šie bruožai esą būdingi daugeliui bibliotekininkų. Ji pati visa tai išsiugdžiusi vaikystėje – namų aplinka būdavusi estetiška. Iš mamos išmoko gražiai megzti. Kai įstojo į Vilniaus universitetą, kurso draugės nuolat apiberdavo komplimentais, ypač dėl ilgų, tuokart labai madingų sijonų. „Ko gero, vienintelė kurse ir buvau apsimezgusi nuo galvos iki kojų. Megzti skatino ir tai, kad šeimoje augome trys dukros, visos norėjome puoštis, o tėvų galimybės nebuvo kažin kokios“, – atviravo pašnekovė.

Pirmoji popierinių suknelių vertintoja, suteikusi Lolitai pasitikėjimo, buvo jos dukra Fausta – profesionali grafikė-dizainerė. Taip pat svarbus ir vyro, žinomo dailininko Andriaus Miežio, žodis. Tik, kai namiškiai įkvėpė pasitikėjimo, sukneles išdrįso parodyti svetimiems – iš pradžių eksponavo Kretingos, o šiuo metu – Salantų bibliotekoje.

Paklausta, ar ateityje panašių parodų bus daugiau, Lolita nusišypsojo – tai tebuvęs vienkartinis jos sielos džiaugsmas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas