Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kita žvynelinės pusė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-11-03

Minint Pasaulinę žvynelinės (psoriazės) dieną, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmąkart buvo surengta konferencija „Kita žvynelinės pusė“, skirta šia liga sergantiems Klaipėdos krašto žmonės bei jų artimiesiems. „Sergančiuosius žvyneline vargina ir pati liga, ir neigiamas visuomenės požiūris į ją, nes žmonėms labai trūksta žinių“, – tvirtino šios konferencijos rengėjos Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja Jolanta Česienė bei gydytoja dermatovenerologė Rita Buivydaitė-Dailidėnė.

Konferenciją visuomenei apie žvynelinę surengė Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojos Jolanta Česienė (dešinėje) ir Rita Buivydė-Dailidėnė.

Neleisti ligai valdyti gyvenimo

„Visos odos ligos, tarp jų – ir psoriazė, susijusios ne vien su žmogaus sveikata, bet ir grožiu, jo gyvensena. Todėl džiaugiuosi, kad būtent mūsų ligoninės medikių iniciatyva surengtoje konferencijoje kalbama apie tai, kaip gyventi ir susigyventi su šia liga, kad neleistumėte ligai valdyti savo gyvenimo, o jį valdytumėte patys“, – atidarydamas konferenciją, akcentavo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Į renginį pakviestas Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas tikino atvykęs išreikšti pagarbą tiems žmonėms, kurie stengiasi padėti sergantiesiems. „Liga visuomet paliečia 3 asmenis – ligonį, jo artimą žmogų bei gydytoją, kuris yra vedlys ir savotiškas žaibolaidis. Ir šie trys asmenys – tarsi maža bendruomenė – padeda įveikti ligą“, – bendrystės svarbą įveikiant ligas pabrėžė meras.

Jis taip pat pasidžiaugė, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra tarsi flagmanas, dirbantis ne tik kasdieninį, bet ir mokslinį tiriamąjį darbą. O susirinkusiuosius patikino, jog būtent šioje ligoninėje jie gali tikėtis pačios kvalifikuočiausios pagalbos, linkėjo gerąją žinią skleisti tarp savo likimo draugų ir dėkojo gydytojai J. Česienei, primindamas, jog už nuopelnus žmonės ją buvo išrinkę Metų klaipėdiete.

Psoriazė nėra užkrečiama

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Rožė Perminienė priminė, jog psoriazė istoriniuose šaltiniuose paminėta dar prieš 200 metų, tačiau buvo manoma, kad ji yra užkrečiama. „Moksliškai įrodyta, jog taip nėra. Tikiuosi, kad ši konferencija prisidės prie šio mito griovimo“, – teigė ji.

Žvynelinė yra neišgydoma imuninės sistemos liga, kuria serga 1-3 proc. pasaulio gyventojų. Ja susirgti galima bet kuriuo amžiaus periodu, tačiau dažniausiai liga pasireiškia 20-35 m. amžiuje. Pasak J. Česienės, šiandieną pasaulyje psoriaze serga 125 mln. žmonių, – iš jų 120 tūkst. Lietuvoje. „Tačiau psioriazę lydi ir kiti palydovai: įrodyta, kad maždaug 25 proc. sergančiųjų žvyneline taip pat serga psoriaziniu artritu, jiems iškyla psichologinių bei psichosocialinių problemų. Žvynelinė paveikia sergančiųjų pasitikėjimą savimi, sukelia depresiją ir net suicidinių minčių, apsunkina profesinės karjeros siekį, seksualinį gyvenimą“, – pabrėžė medikė ir kvietė konferencijos dalyvius būti šios ligos ambasadoriais, skleidžiant žinią visuomenėje.

J. Česienė taip pat pabrėžė, jog žvynelinę galima supainioti ir su kitomis odos ligomis, tarkim, egzema arba seborėjiniu dermatitu, todėl ragino kuo daugiau bendrauti su savo šeimos gydytojais, kurie nukreips juos pas specialistus.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas (kairėje) pasidžiaugė, jog Klaipėdos ligoninėje ne tik gydomi ligoniai, bet vyksta ir mokslinis tiriamasis darbas.

Žvynelinė pasireiškia įvairiai

Gydytoja R. Buivydaitė-Dailidėnė ją papildė, jog psoriazė yra lėtinė, nuolat pasikartojanti odos, nagų ir pažeistų sąnarių liga. Ją išprovokuoja infekcijos, ypač – streptokokas, nutukimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, stresas, vaistai, ypač – kardiologiniai, saulė ir susižeidimai (įsipjovimai) bei traumos.

Medikė išskyrė pagrindinius žvynelinės tipus, kurie nustatomi pagal pažeistą kūno sritį ir išvaizdą: plokštelinė, dar vadinama paprastąja, yra dažniausia šios ligos forma – ji būdinga 85 proc. sergančiųjų ir pasireiškia raudonomis, žvynais padengtomis plokštelėmis, dažniausiai plaukuotose vietose, ant alkūnių ir kelių.

Kitos psoriazės formos: lašelinė – kai atsiranda daug mažų į lašelius panašių pūslelių; odos raukšlių – atsiranda pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis ir genitalijose; pustulinė – atrodo kaip maži pūlinėliai, dažniausiai atsirandantys plaštakose ir pėdose; nagų – kai pažeidžiama nago plokštelė. „Diagnozę gydytojas dermatovenerologas nustato kliniškai, ir tik atskirais atvejais imama biopsija“, – teigė gydytoja, patikindama, jog liga yra suvaldoma, dažniausiai skiriant kompleksinį gydymą, tačiau visiškai neišgydoma. Psoriazė gydoma vietiniais, sisteminiais, biologiniais vaistais, fototerapija, lazerine bei klimato terapija.

Klastingasis psoriazinis artritas

Reumatologinio skyriaus vedėja gydytoja reumatologė Loreta Bukauskienė kalbėjo apie psoriazinį artritą – kai psoriazė pažeidžia ne tik odą, bet ir sąnarius: sąnariai ištinsta ir skauda, pirštai tampa lyg dešrelės.

„Jeigu pajutote skausmą sąnariuose arba nugaroje, būtina į tai atkreipti dėmesį. Kartais tokį žmogų reikia labai nuodugniai apžiūrėti, ar nėra psoriazės pažeistų vietų, ir sužinoti, ar niekas psoriaze nesirgo artimoje giminėje – jo tėvai, seneliai“, – pabrėžė L. Bukauskienė, patikindama, jog psoriazinis artritas gydomas sistemingai, taikant įvairią terapiją.

„Deja, psoriazinis artritas Lietuvos medicinoje vis dar tebėra podukros vietoje – Ligonių kasos ligi šiol nekompensuoja vaistų sąnarių skausmui malšinti“, – apgailestavo medikė.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro psichologė Aušra Agintaitė pastebėjo, jog sergantiesiems psoriaze reikėtų rūpintis ne tik oda, bet ir vidumi: „Mūsų smegenys ir oda veikiami tų pačių hormonų – kas gimsta galvoje, atsiliepia ir kūnui. Taigi stresas yra tarsi psoriazės katalizatorius: susirgus pažeidžiamas santykis su savimi ir aplinka, o iš čia kyla izoliavimasis, depresija ir polinkis į suicidą. Psoriazė ypač didelį psichosocialinį poveikį daro jaunimui ir moterims.“

Dietistė Rūta Symėnaitė akcentavo, jog, sergant žvyneline, svarbu kontroliuoti kūno svorį, tačiau pripažino, jog šiems ligoniams nėra specialios dietos: „Reikėtų vengti riebių produktų, saldumynų, alkoholio, šokolado, pasirinkti nekeptą, negruzdintą maistą, perdien suvalgyti 400-600 g vaisių bei daržovių“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas