Afrikinis kiaulių maras – nuo Latvijos pusės

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis informavo, jog afrikinis kiaulių maras (AKM) į Lietuvą artinasi nuo Latvijos pusės

Šernai – pagrindiniai afrikinio kiaulių maro užkrato platintojai, todėl siekiama mažinti jų populiaciją.

Liga sienų nepaiso

AKM – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. Virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, jį gali pernešti ornithodoros rūšies erkės. Gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas. Pasak veterinarijos gydytojo, nuo šių metų pradžios 762 mūsų šalies vietose AKM nustatytas 1 tūkst. 301 šernui, iš jų 141 sumedžiotam ir 1 tūkst. 160 nugaišusių.

Europos Komisija Lietuvos teritoriją yra suskirsčiusi į tris zonas. Kretingos rajonas patenka į I zoną-rizikos teritoriją. Joje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai, bet ūkiai turi atitikti biologinės saugos reikalavimus.

Atstumas iki II zonos, arba užkrėstos teritorijos, kurioje AKM nustatytas tarp laukinės faunos, nėra didelis. Ligos protrūkių zonos Latvijos Respublikoje jau ribojasi su Mažeikių rajonu. AKM nepaiso valstybių sienų, tad, pasak S. Alonderio, kiaulių augintojai privalo laikytis biosaugos reikalavimų: aptverti kiaulių laikymo vietą, įrengti dezinfekcijos barjerus, vilkėti švarius drabužius, kiaulių laikymo vietose neleisti lankytis pašaliniams asmenims.

Ragina medžioti aktyviau

Iš viso rajone užregistruoti 197 kiaulių ūkiai, kuriuose laikomos 859 kiaulės. Pagal laikomų kiaulių skaičių didžiausiu laikomas ūkis su 28 kiaulėmis. Per šiuos metus Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, į pagalbą pasitelkę įgaliotus privačius veterinarijos gydytojus, patikrino 135 deklaruotus kiaulių ūkius. Biologinio saugumo reikalavimų neatitiko 3 procentai ūkių.

„Tačiau dar pasitaiko atvejų, kai augintojai nedeklaruoja laikomų kiaulių. Už tai bei už biologinio saugumo reikalvimų nesilaikymą ūkių savininkams taikomos administracinės nuobaudos“, – sakė S. Alonderis.

Viena AKM mažinimo priemonių – šernų, pagrindinių užkrato platintojų, populiacijos mažinimas. S. Alonderio teigimu, reaguodami į AKM ligos plitimą Lietuvoje, Kretingos rajono medžiotojai šiais metais dar labiau suaktyvino šernų medžioklę. Per devynis šių metų mėnesius sumedžioti 656 šernai, iš jų 240 – patelių. Praeitais metais per tą patį laikotarpį buvo sumedžioti 535 šernai, iš jų – 201 patelė. Anot S. Alonderio, medžiotojai turėtų daugiau sumedžioti patelių. Aktyvi šernų medžioklė yra viena priemonių stabdyti AKM viruso plitimą. „Gali nutikti taip, kad ligai pasiekus mūsų rajono medžioklės plotus, nesumedžiotus šernus teks užkasti. O tai daryti turės medžioklės plotų naudotojai, tai yra medžiotojų būreliai ar klubai“, – sakė S. Alonderis.

Keičia išmokų tvarką

Europos Komisija yra patvirtinusi AKM strategiją rytinei Europos Sąjungos (ES) daliai. Siekiant sumažinti AKM viruso išplitimo mastą Lietuvoje bei įgyvendinti šią ES strategiją, taikomą valstybėse, kuriose nustatytas AKM, keičiama išmokų mokėjimo už šernų gaišenas ir sumedžiotas šernų pateles tvarka.

„Strategijoje numatyta, kad, siekiant sureguliuoti šernų populiaciją, turi būti medžiojamos suaugusios šernų patelės. Už sumedžiotą 12-24 mėnesių šerno patelę medžiotojams buvo mokama 50, o už vyresnę negu 24 mėnesių – 100 eurų. Mažai patelių buvo sumedžiojama dėl to, kad jos tuo metu prižiūrėjo mažus šerniukus. Palikti mažylius nugaišti neleidžia medžiotojo etika“, – sakė S. Alonderis.

Kadangi šiuo metų laiku šerniukai jau gali išgyventi patys, nuspręsta skatinti medžioti kuo daugiau suaugusių patelių. Nuo 2017 m. spalio 1 d. iki gruodžio 18 d. išmoka padidinta – už sumedžiotą vyresnę negu 24 mėnesių patelę bus mokama iki 300 eurų, tačiau už jaunesnes negu 2 metų pateles nebus mokama.

Keičiasi ir išmokų tvarka ir už rastas šernų gaišenas. Iki šiol 30 eurų už kiekvieną rastą šerno gaišeną buvo mokama asmenims, apie tikslią gaišenos radimo vietą pranešusiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniams padaliniams. Už gaišenų tvarkymą išmokų nebuvo numatyta, tad medžiotojai jas tvarkė savo sąskaita.

„Valstybė stengiasi padėti medžiotojams įgyvendinti ir kitą Europos Sąjungos AKM strategijoje numatytą priemonę – surasti ir saugiai sunaikinti gaišenas, stengiantis, kiek įmanoma, mažinti viruso plitimą aplinkoje, – sakė S. Alonderis. – Nuo spalio 1 d., siekiant skatinti medžioklės plotų naudotojus dažniau apžiūrėti medžioklės plotų vienetus ir aktyviau prisidėti prie AKM prevencijos priemonių įgyvendinimo, diferencijuojamos išmokos, mokamos medžioklės plotų naudotojams už šerno gaišenų tvarkymą. Asmenims, VMVT teritoriniam padaliniui pranešusiems ir su pareigūnais nuvykusiems bei parodžiusiems vietas, kuriose gaišenas aptiko, už kiekvieną gaišeną bus mokama 30 eurų.“

Už sutvarkytą šerno gaišeną, kurią savo medžioklės plotų vienete rado pats medžioklės plotų naudotojas, taip pat mokama 30 eurų. Už sutvarkytą šerno gaišeną, rastą medžioklės plotų naudotojo medžioklės plotų vienete, kai apie tai savo vardu pranešė kitas ją radęs asmuo (kad ir to paties medžioklės būrelio ar klubo medžiotojas), medžioklės plotų naudotojui mokama 20 eurų išmoka.

Gali domėtis turkai

VMVT atkreipė dėmesį, kad išmoka už sutvarkytą šerno gaišeną gali būti mokama tik tam medžioklės plotų naudotojui, kurio medžioklės plotų vienete randama ir sutvarkoma šerno gaišena. Vadinasi, medžiotojui, radusiam šerno gaišeną ne medžioklės plotų vienete, priklausančiame medžioklės naudotojui, kurio atstovas jis yra (t. y. kito medžioklės būrelio medžioklės plotų vienete), gali būti mokama išmoka už šerno gaišenos radimą, tačiau ją sutvarkyti ir išmoką už sutvarkymą gali gauti tas medžioklės plotų naudotojas, kurio medžioklės plotų vienete randama gaišena. Tokiu atveju medžiotojas kaip pranešėjas gali nurodyti savo, kaip fizinio asmens, duomenis arba nurodyti medžioklės plotų naudotojo, kurio atstovas jis yra, duomenis, jeigu nori, kad išmoką gautų ne jis asmeniškai, o medžioklės plotų naudotojas.

S. Alonderis informavo, kad nuo spalio 20 d. atšaukti apribojimai, susiję su snukio ir nagų liga Turkijos Respublikoje, dėl to vėl bus galima eksportuoti galvijus į šią šalį.

„Tikėtina, kad ir mūsų rajono ūkius gali lankyti galvijų pirkliai iš Turkijos. Pašalinių asmenų lankymasis ūkiuose galimas tik ūkio savininkui leidus bei griežtai laikantis biologinio saugumo reikalavimų. Lankytojai į ūkį gali būti įleidžiami, jei jie apsirengę vienkartiniais rūbais, batais, perėję dezinfekcinius barjerus. Gyvūnams vežti skirta transporto priemonė į ūkį turėtų atvykti išplauta ir išdezinfekuota“, – priminė S. Alonderis.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)