Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Konkurso „Metų ūkis-2017“ III vietos laimėtoju tapęs Grūšlaukės ūkininkas Vincas Pudžmys atviravo, jog ši žinia jį nuteikė maloniai.

Žinia, kad rajone įvykusiame konkurse „Metų ūkis-2017“ tapo III vietos laimėtoju, Grūšlaukės ūkininkui 45-erių Vincui Pudžmiui buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

„Niekada nė su kuo nesistengiau lenktyniauti, dirbau ir lig šiol dirbu taip, kaip pačiam atrodo geriau, tačiau šis netikėtas siurprizas nuteikė maloniai“, – juokėsi V. Pudžmys.

Išbandys naujovę

Kartu su I vietos laimėtoju Kartenos seniūnijos ūkininku Jonu Drungilu, II vietą pelniusiu kūlupėniškiu Antanu Duobliu jis bus pakviestas dalyvauti Kauno „Girstučio“ sporto centre įvyksiančiame respublikiniame renginyje, kur tradiciškai pagerbiami šalies rajonuose geriausiais pripažinti ūkininkai. Šį konkursą kasmet organizuoja Lietuvos ūkininkų sąjunga talkinant Žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai.

Nors trečiadienį protarpiais kaip iš kibiro pliaupė lietus, 10-ies metų senumo, tačiau, kaip sakė, vis dar puikiai tarnaujančiu traktoriumi „New Holland“ Vincas raižė 2,6 hektarų dirvą, kurioje augino vasarinius kviečius. Pavasarį šiame plote jų vėl pasisės.

Iš viso V. Pudžmys įvairiose vietose palei Grūšlaukę turi per 200 hektarų žemės – dalį savo, o dalį nuomojasi. Be žieminių ir vasarinių kviečių, augina rapsus, žirnius, pupas. Tas pačias kultūras ketina sėti ir toliau, tačiau Buginių kaime esančiame 1,8 ha plote, kuriame šią liepą organizatoriams leido surengti rajono artojų varžybas, pirmąkart, sakė, išbandys ir naują hibridinę rapsų veislę.

Planuoja pasistatyti saugyklą

Daugumos rajono ūkininkų derlius šiemet nukentėjo nuo liūčių. Tačiau V. Pudžmys dėl to per daug nesiskundžia. Klimpstant technikai ir nebesant galimybių įvažiuoti į laukus, nesudoroti liko maždaug 3 hektarai pasėlių. Žieminius kviečius spėjo nukulti, o ir derlius buvęs neblogas – iš hektaro biro po 6 tonas. Tačiau javų klasę supirkimo įmonės nužemino dėl drėgmės pertekliaus, kone visos vasarinės kultūros buvo pripažintos pašarinėmis. Nei saugyklos, nei džiovyklos grūšlaukiškis kol kas neturi, tačiau tai yra jo ateities planuose.

V. Pudžmys prisiminė, kad ir ankstesniais metais, ir pernai, kol parduos derlių, dvi paras teko stovėti nuo pagrindinio Šiaulių plento Kretingoje nusitiesusiose eilėse ligi bendrovės „Kretingos grūdai“.

„Išvažiuodavom iš namų tarsi į kokį tolimą kelią, per naktį raitydavomės traktoriaus kabinoje“, – juokėsi ūkininkas.

O šiemet eilės nebebuvo didelės. Dalį grūdų Vincas vežė į Plungės „Achemą“, dalį į Kretingą įmonei „Imlitex“, o dalį į vasarą Kartenoje atidarytą „Linas Agro“ elevatorių.

„Visų pajamų dar nesuskaičiavau, dar ne viską ir pardaviau, bet jau dabar galiu pasakyti, kad bėdos išgyventi nebus“, – optimizmo nestokojo pašnekovas.

V. Pudžmys juokavo, kad po 20 ūkininkavimo metų šiemet pirmąkart ir jis pagaliau pajaus, ką reiškia žemdirbiui po darbų atsikvėpti žiemą. „Dar pernai, kol buvo telyčių, veiklos fermoje turėjau visus metus kiekvieną mielą dieną. Ūkio kryptį pakeičiau ir nėmaž nesigailiu – atgal nė nežadu dairytis“, – prisipažino jis.

Vincas Pudžmys yra įsigijęs visą reikalingą techniką. Nenupeikė ir dešimtmetį patikimai tarnaujančio traktoriaus, kuriuo arė laukus.

Kryptį pakeitė dėl kainų

Grūšklaukėje gimęs ir augęs, šio kaimo pagrindinę, o vėliau Kretingos technologijos ir verslo mokyklą baigęs Vincas ūkį perėmė iš savo tėvų. Iš pradžių su žmona Elyte jie sukosi fermoje, laikė pienines karves – daugiausiai yra turėję 52, vėliau pakako apie 40.

„Baigęs proftechninę, tapau kvalifikuotu traktorininku, nusimanau apie techniką. O laikydamas karves, iš veterinarijos specialistų nuolat sėmiausi dar ir veterinarijos žinių“, – pasakojo Vincas.

Elytei ir Vincui Pudžmiams sekėsi neblogai. Už pieno litrą iš superkančios įmonės iš pradžių gaudavo ir po 1,07 lito. Bet vėliau reikalai pasisuko 180 laipsnių kampu – kantrybės taurė buvo perpildyta, kai už pieną ėmė mokėti vos po 12 euro centų.

„O juk lėšų reikėjo investicijoms į ūkį – technikai, fermai atnaujinti. Važiavau dėl supirkimo kainų derėtis, tačiau be reikalo – supratau, kad pienas įmonei ne taip jau ir reikalingas“, – kodėl nuo pienininkystės ūkio perėjo vien prie augalininkystės, papasakojo V. Pudžmys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas