Gausūs lietūs išryškino melioracijos problemas

Kasdien lietui merkiant žemę, specialistai stebi upių vandens lygio pakitimus – jie ramina, kad kol kas potvynio grėsmės Kretingos rajone nėra. Tačiau ir esamo paviršinio vandens patvinimo užtenka, kad būtų apnuogintos bėdos dėl netvarkingų melioracijos griovių.

Sodininkų bendrijos „Akmena“ pirmininkas Ramūnas Vilčinskas teigė, kad dėl netvarkingų melioracijos griovių, kuriais vanduo negali pratekėti, plūsta gatvės ir sklypai.

„Skęstam“, – taip situaciją apibendrino sodininkų bendrijos „Akmena“ pirmininkas Ramūnas Vilčinskas. Pasak jo, sodininkų bendriją vanduo semia kiekvieną rudenį po gausesnio lietaus ir pavasariais, kuomet prasideda atlydys. Viena to priežasčių, įsitikinęs pirmininkas, – netvarkingi melioracijos grioviai.

„Melioracijos griovio pralaida prie geležinkelio pervažos yra aukščiau negu iš sodų atvesta drenažo trasa, todėl vanduo negali laisvai nutekėti ir kaupiasi ištekėjimo žiotyse, – problemą apibūdino R. Vilčinskas. – Gatvės yra užpiltos, vanduo telkšo sklypuose – žmonės pyksta dėl tokios situacijos, bet visur vandens yra tiek daug, kad nėra, net kur jo nupumpuoti.“

R. Vilčinskas norėtų sužinoti, kam priklauso rūpintis melioracijos grioviais, kurie yra netvarkingi ir apžėlę: vienas jų eina šalia geležinkelio bėgių, kitas gi – tarp dviejų privačių sklypų.

Pinigų priežiūrai neužtenka

Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Rimeika paaiškino: „Tas galiukas prie geležinkelio bėgių, kuris paskui per geležinkelį išeina į pakalnę, yra mūsų rūpestis. Taip pat ir nedidelis griovelis šalia sodininkų bendrijos keliuko. Jie prižiūrimi valstybės.“

Pasak L. Rimeikos, tais melioracijos grioviais, kurie yra privačiuose sklypuose, turėtų rūpintis jų savininkai. „Kitaip tariant mes prižiūrime tuos griovius, į kuriuos įeina drenažo sistemos. O visi kiti yra savininko rūpestis, – paaiškino L. Rimeika. – Įprastai sklypų ribos būna iki tokio griovio vidurio, tačiau reiktų žiūrėti konkretų atvejį, ar tikrai taip yra, ir kuriam savininkų griovys priklauso.“

L. Rimeika neslėpė, kad melioracijos griovių priežiūrai valstybės lėšų teskiriama maždaug 20 proc. tos sumos, kiek iš tikrųjų reikėtų. „Taigi geros priežiūros nėra, yra tik avarinių situacijų likvidavimas – ten, kur yra kritinė situacija, kur drenažo žiotys yra po dumblu, ten ir valome, tvarkome. Norėtųsi, kad kiekvienais metais, kaip kad būdavo seniau, iškirsti krūmus ir iššienauti visus griovius, tačiau valstybė nėra tokia turtinga, to neįmanoma padaryti“, – kalbėjo L. Rimeikia.

Anot jo, šiuo metu visos Lietuvos mastu ieškoma išeities iš tokios situacijos. „Sprendžiama: ar visus melioracijos griovius priskirti kokiam nors fondui ir jam rinkti mokesčius, kad būtų vienas „gaspadorius“, ar griovius atiduoti žemės savininkams, ar savivaldybėms, o gal palikti seną tvarką“, – šiuo metu vykstančias diskusijas apibendrino L. Rimeika.

Dėl gausaus lietaus vanduo apsėmė pievas.

Vakar vandens lygis krito

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė teigė, kad dėl gausaus lietaus šią savaitę buvo pradėta dviejose stotyse matuoti vandens lygį Akmenos ir Minijos upėse – tai daroma kasdien rytą ir vakare.

„Kai pradėjo lyti, vanduo spalio 9-10 dienomis po truputį kilo. Antradienio rytą Akmenoje vandens lygio pakilimas virš vandens matavimo stoties nulinio lygio buvo 382 cm, o šios upės kritinis lygis būtų 420 cm; Minijos upėje antradienį vandens lygis buvo 402 cm, o kritinis būtų 520 cm. Taigi kol kas, vadovaujantis šiais kriterijais, skelbti potvynio neturėjome priežasties,“ – teigė R. Beniušienė.

Pasak jos, vakar rytą upėse buvo stebimas vandens lygio sumažėjimas. „Vandens upėse yra gausiau, tačiau jis gerai teka, marios jį priima. Tai priklauso nuo vėjo krypties, nes jei pučia priešinis vėjas, tada ir kyla upių potvynio grėsmė“, – sakė R. Beniušienė.

Ji paaiškino, kad ir tuo atveju, jei būtų pasiekti kritiniai vandens lygio rodikliai, situacijos pavojingumas visų pirma būtų įvertintas pagal ekstremalaus įvykio ar ekstremalios situacijos kriterijus – ar kyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai, ar yra didelis nukentėjusių žmonių skaičius ir kt.

„Tuomet Ekstremalių situacijų komisija priimtų sprendimus, kuriuos vykdyti turėtų operacijų centras. Būtų aiškinamasi, kam ir kokios pagalbos reikia, pavyzdžiui, ar būtina evakuoti žmones, juos aprūpinti maistu, išpumpuoti vandenį ir pan.“, – kalbėjo R. Beniušienė.

Padarė „namų darbus“

Išvengti potvynio grėsmės padeda ir tinkamas pasiruošimas jam. Savivaldybės rūpesčiu buvo sutvirtintos upių krantinės tose vietose, kur daugiausia kildavo potvynio grėsmė – sodininkų bendrijoje „Rasa“ bei Kartenoje.

„Kartenoje, Plungės gatvėje, akmenimis buvo sutvirtintas krantas, kuris yra smėlingas ir jį per lietingus periodus upė vis graužė“, – teigė R. Beniušienė.

Kartenos seniūnijos specialistas ūkio reikalams Petras Drakšas vakar „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad nors Minija yra patvinusi, tačiau iš krantų ji neišsiliejo, ir kol kas potvynio grėsmės nėra.

„Kad būtų apsemtos lankos, pasiektų gyventojus, miestelį – šito nėra, tad panikuoti nereikia. Šįryt upės vandens lygis buvo net kritęs“, – sakė P. Drakšas.

„Namų darbus“ teigė atlikęs ir verslininkas Algis Šoblinskas, kurio kaimo turizmo sodyba „Vienkiemis“ per ankstesnius potvynius buvo nukentėjusi.

„Užpraeitais metais, kai buvo Akmenoje nuleistas vanduo, mes kartu su Darbo partija organizavome talką ir išvalėme upės vagą – pašalinome akmenų sangrūdas, kurios stabdydavo vandens tėkmę. Tad šiemet mums jokio pavojaus nebuvo, nors vanduo iš krantų ir buvo truputį „išlipęs“, tačiau problemų nesukėlė“, – teigė A. Šoblinskas.

---

Paskutiniai didžiausi potvyniai Kretingos rajone buvo 2005 ir 2007 metais.

• Rašyti komentarą (1)