Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Apsisprendė – statys šviečiantį kryžių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
  • 2017-09-22

Į Kretingos rajono savivaldybę sukviestiems rajono politikams, seniūnams bei seniūnaičiams žinomas architektas Algirdas Žebrauskas įtaigiai pristatė šviečiančio kryžiaus – paminklo Kretingos bažnyčios 400 metų jubiliejui – prie renovuojamos sankryžos projektą, dėl kurio po susitikimo kone nebeliko abejojančių.

Architektas Algirdas Žebrauskas, išgirdęs svarstant, kad Kretingai galbūt reikėtų ne kryžiaus formos paminklo, mąstė globaliai: „Musulmonai labai aiškiai demonstruoja savo ženklus mūsų erdvėje. Jei mes, krikščionys, nekalbėsime apie save, neužilgo ir Lietuvoje galime turėti kitokių ženklų.“

Siūlė kompleksiškai tvarkyti miestą

Kryžiaus konstrukcija, A. Žebrausko žodžiais, nebus betono luitas, o poliruotu stiklu dengtas į aukštį kylantis kvadratas, visos keturios jo kraštinės ligi kryžmos – po 65 cm. Dėl to bus sukurtas lengvo, skaidraus statinio, kuriame dieną atsispindės debesys ir medžiai, įspūdis. Naktį jis švies ne akinančia, o matine šviesa, neužgožiančia eismo ženklų, ir bus matomas įvažiuojant į Kretingą iš visų pusių. Konstrukcija stovės atokiau nuo sankryžos, bus įrengti atitvarai, pastatyti suoliukai ir maksimaliai išnaudoti senieji medžiai. „Ši vieta – ne parkas, tačiau estetiškai išvien su turbo žiedo įrengimu sutvarkytas miesto pakraštys. Prie miesto įvažiavimo ir išvažiavimo taip pat galėtų atsirasti šviečiantys riboženkliai „Kretinga“, – apie kompleksinį Kretingos miesto tvarkymą kalbėjo A. Žebrauskas.

Tarybos nariui Vytautui Lukauskui pasamprotavus, gal kryžiui tinkamesnė būtų erdvė prie Pranciškonų gimnazijos stadiono, architektas toliau plėtojo kompleksinio Kretingos tvarkymo idėją: „Norėtųsi, kad miestas būtų tvarkomas kryptingai: neužilgo prasidės Vilniaus gatvės, kuri yra miesto ašis, rekonstrukcija. Vienoje jos pusėje įsikūręs vienuolyno ir bažnyčios ansamblis, už kurį Žemaitijoje didesnis tėra Tytuvėnų vienuolynas. Kitoje pusėje atsirastų kryžius – prasminis ženklas ir meno kūrinys. Bet kuriam pravažiuojančiam prošal tai taip pat būtų įrodymas, kad Kretinga tvarkosi.“

A.Žebrausko žodžiais, Lietuvoje tokių šviečiančių kryžių nėra, panašus stovi tik Talino Nepriklausomybės aikštėje, todėl šis ženklas išskirtų Kretingą iš visų kitų šalies miestų.

Krikščionio tapatybės ženklas

Kai kuriems susibūrimo dalyviams pasamprotavus, jog galbūt reikėtų kitokio ženklo, o ne – kryžiaus, A. Žebrauskas mintijo: „Šiandieną gyvename keistoje vertybių perkainojimo erdvėje: musulmonai labai aiškiai demonstruoja savo ženklus, braudamiesi į mūsų erdvę. Ir jei mes, krikščionys, nuleisime rankas ir apie save nekalbėsime, Lietuvoje neužilgo turėsime kitokių ženklų. Kryžius mums primena 10 Dievo įsakymų, kuriais nemokoma žudyti, pjauti, o ištiesti ranką, apglėbti.“

Prasidėjusią diskusiją apie kryžiaus simbolį papildė Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas: „Susiduriame su komunikacijų problema: bėda ta, kad kryžių šiandien labiau suvokiame kaip paminklą mirusiesiems, o ne kaip ženklą ateities kartoms. Net ir krikštijant vaikus, artimieji linkę dovanoti pakabukus su Zodiako ženklais, bet ne kryželį. Klausiu – kodėl, atsako – neduokdie, užkabinti vaikui gyvenimo kryžių. Stato, dovanoja angelus, bet jie nieko nesako. Kryžius yra istorinis prasminis ženklas. Visų brolių pranciškonų vardu patikinu, jog kryžius toje miesto vietoje nėra nepagarba, o krikščionybės simbolio sugrąžinimas į viešąją erdvę. Tam pritarė ir vyskupai.“

Klebonas tęsė mintį: „Girdėjau sakant, kam pranciškonams reikia to paminklo, juk jau pati bažnyčia yra paminklas. Atsakau, kad sovietmetis, kada viskas vyko tik bažnyčios viduje ir šventoriuje – procesijos, renginiai – jau baigėsi. Bažnyčia yra gyva bendruomenė, gyvename pasaulyje ir turime jam parodyti savo tapatumą.“

Nuo seno statė kryžkelėse

Taip pat buvo pareikšta minčių, jog šviečiantis kryžius judrioje sankryžoje blaškys vairuotojų dėmesį ir ši vieta gali tapti avaringa. A. Žebrauskas į tai atsakė, jog jau įvažiuodami į turbo žiedą, vairuotojai privalės sumažinti greitį, o klebonas jį papildė, jog šviečiančių objektų yra apstu ir autostradoje, taip pat Kaune bei Vilniuje, Niujorko Times skveras visas apšviestas. „Japonijoje LED šviestuvai sumontuoti sulig 5 aukštų namu, apšviesta ir visa Kinija“, – pastebėjo architektas.

Tarybos narys Antanas Puodys pasiūlė kryžiui kitą vietą, netoli nuo sankryžos, ant šlaito, ties kažkada statytu, bet nepastatytu „tarpkolūkinės“ daugiabučiu: „Pasikeltų 10 m aukščiau ir būtų matomas visoj parapijoj, atvažiuojant iš visų pusių.“

Valerijonas Kubilius, buvęs ilgametis Kretingos rajono meras, prisipažino, jog ligi tol manęs, kad kryžius – ne tas istorinis paminklas, kurio reikėtų Kretingai, tačiau po įtikinamų A. Žebrausko paaiškinimų sutinkąs dėl pasirinkimo. Tačiau, prisimenant tėvų ir senelių pagarbą kryžiui, svarstąs, galgi vieta kryžkelėje, kur didelis eismas, o kitapus benzino kolonėle – ne visai tinkama.

A.Žebrauskas atsakė, jog niekada nepradedąs darbų, nuodugniai neišžvalgęs vietovių ir nesusipažinęs su krašto istorija, jo ypatumais: „Žinau ir tą vietą, bet kryžius būtų atokiai, reikėtų įrengti prieigas, laiptus. Norėjosi tvarkos ir nuoseklumo mieste. Be to kryžius mūsų tauta nuo seno statydavo kryžkelėse, nuo to kilęs ir susikertančių kelių pavadinimas.“

Iškėlė Kretingos įkūrėjo nuopelnus

Istorikas pedagogas Vaidas Kuprelis į kryžiaus reikšmę mūsų tautai pažvelgė per istorinę prizmę: „Po Nepriklausomybės atkūrimo kryžiai sugrąžinami į Lietuvos pakeles bei kryžkeles, kur buvo statomi protėvių nuo XVI amžiaus. O į sodybas jie buvo perkelti tik XIX a., carinės Rusijos draudimų metais. Ir Kryžių kalnas todėl atsirado, ir Trys kryžiai Vilniuje“.

A.Blužas priminė apie kryžiaus svarbą šių dienų pavojuje gyvenančioms krikščioniškoms tautoms: „Po karo Irake, Sirijoje į savo namus sugrįžtantys krikščionys netgi islamiškuose kraštuose nebijo statyti šviečiančių kryžių – kaip ženklą, kad čia mūsų namai, mūsų identitetas. Betliejuj, kuris yra musulmoniškoje Palestinoje, per Kalėdas puošiama didžiulė krikščioniška eglė. O Europos didmiesčių mokyklose patys musulmonai, o ir pats Londono meras, kuris taip pat yra musulmonas, nedraudžia nešioti ar statyti kryžių, kaip tapatumo ženklų.“ Rajono politikas Jonas Drungilas samprotavo, kad ne vieta pašventina kryžių, o kryžius – vietą, ir palygino, kad net pats šventasis Pranciškus turėjo kryžiaus ženklą – stigmas. O Kretingos misto įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius buvęs toks įžvalgus, jog pasikvietęs pranciškonus, kad šie neštų šviesą į mūsų kraštą.

„Ir jei ne Chodkevičiaus sumanymas perkelti vienuolyną į kitą Akmenos krantą, galbūt ir šiandien Kretinga tebebūtų tik kaimas anapus upės, Kretingsodžiu vadinamas“, – jo mintį pratęsė V. Kuprelis.

O A. Žebrausko manymu, J. K. Chodkevičiaus paminklą yra būtina ištraukti iš pašalės į dienos šviesą ir pastatyti Rotušės aikštės, kurią ateityje ketinama taip pat sutvarkyti, centre.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas