Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1391) 2019-09-20

Labdaros valgykla – tikėjimo išbandymas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Valgytojai žino dar pirmosios šeimininkės Apolonijos Bernotienės įvestą tvarką – pietus pradėti malda už geradarius.

Kretingos pranciškonų vienuolynas – vienintelė vieta Lietuvoje, kur 25-erius metus be pertraukos ligi šiol veikia labdaros valgykla „Rūpestėliai“, kasdienine lėkšte sriubos sušildanti šimtus miesto varguolių. Šiuo metu joje lankosi 216 valgytojų, ir tai nėra vien priklausomybių užvaldyti, bet labiau – vieniši, skurdo bei ligų užklupti žmonės.

Pavalgo per 10 minučių

Praėjusio trečiadienio rytas. Gūsingas vėjas ir lietus neišvaikė valgytojų, prieš 10-tą ryto besibūriuojančių prie vienuolyno durų, į valgyklą vedančių iš J. Pabrėžos gatvės. Tačiau gerokai praretino kasdieninių valgytojų gretas, – tądien jų tesusirinko apie 30.

Lygiai 10-tą duris jiems atvėrė labdaros valgyklos šeimininkė Vita Petrauskaitė su savanore padėjėja Danute Mikulskiene: valgytojai šuoru įvirto į šiltą patalpą, kur ant stalų jau garavo iš anksto išpilstyta sriuba bei porcijomis išsinešti namo sudėti produktai – tądien duona, batonas, bandelės, dešrelės.

Užsiėmę vietas prie stalų, varguoliai garsiai sukalba maldą ir paskubomis sėda valgyti karšto viralo su mėsa bei daržovėmis. Po to, į krepšius susikrovę gėrybes, kiekvienas išskuba savo keliais. Veiksmas tetruko vos 10 minučių.

„Natūralu – visgi žmonėms nesinori užsibūti tokioje vietoje, juolab – būti kitų pastebėtiems. Nors žino tvarką, tačiau visko pasitaiko: užgaulioja viens kitą, kimba į plaukus ar atlapus. Bet tai – jų iš gatvės atsinešti reikalai“, – pastebėjo labdaros organizacijos „Rūpestėliai“ vadovė Akvilė Virbalienė.


Genovaitė SILKINA:

– Žinau, kad ši valgykla vadinasi „Rūpestėliai“ ir daug metų glaudžiasi po pranciškonų vienuolyno stogu. Atrodo, pernai ar užpernai laikraštyje buvau skaičiusi, jog per dieną pamaitina apie 70–80 sunkiai besiverčiančių žmonių, kad neatstumiamas nė vienas, čia užėjęs. Dar žinau, kad toje valgykloje ruošiant maistą talkina ir mano kaimynė.

Vilma ENDRUŽIENĖ su Austėja:

– Girdėjau, kad ten savanore dirbo tokia varguolių mylima Olytė. Olytės jau nebėra, bet, tikiuosi, kad ir kitos šeimininkės čia tokios pat geraširdės. Kaip ir tie gyventojai, kurie labdaros valgyklai paaukoja produktų. Kaime užaugintų daržovių, vaisių dažniausiai atveža ūkininkai.

Simona KONČIŪTĖ:

– Gyvenu Vydmantuose, nežinau, kur Kretingoje yra tokia valgykla, bet, jei yra, labai gerai – vadinasi, ir asocialūs žmonės, kurie taip pat yra Dievo kūriniai, ir socialiai remtinos daugiavaikės padorios šeimos, ir mažas pensijas gaunantys pensininkai, pristigę maisto, nėra paliekami be lėkštės sriubos.

Edvardas KATKUS:

– Gyvenimai yra nenuspėjamai, dėl įvairių priežasčių žmonių likimai keičiasi: tie varguoliai, kurie šiandien lanko labdaros valgyklą, vakar galbūt buvo turtingi? Ar aš pats išdrįsčiau ten maitintis? Tikiuosi, neprireiks, bet juk yra toks posakis: ubago lazdos, terbos ir kalėjimo neišsižadėk!

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono daugiabučių namų gyventojams, nepatenkintiems juos administruojančia bendrove „Kretingos būstas“, ir pageidaujant, kad atsirastų kitas administratorius, šios veiklos imtis sutiko Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“. Tačiau, atsiradus įstatyminių trukdžių, ši įmonė negali pradėti veiklos.

Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė paaiškino, jog Savivaldybė susidūrė su teisės aktų dviprasmybe: „Savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ sutikus administruoti daugiabučių ūkius, vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymu, ją turėjome įtraukti į pageidaujančių administratorių sąrašą.“

Tačiau, S. Jazbutienės žodžiais, Konkurencijos tarnyba reikalauja, kad būtų laikomasi konkurencijos sąlygų – iš naujo inicijuojama atranka ir skelbiamas konkursas. „Jie motyvuoja, kad vien įtraukti į sąrašą neužtenka, antraip tai būtų vertinama kaip savos įmonės protegavimas“, – sakė vedėja, tačiau patikino, jog dėl kretingiškių gerovės šią dviprasmišką situaciją išsiaiškins kuo skubiau.

Kretingos rajono tarybai Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialistai yra pateikę svarstyti maksimalaus administravimo tarifą: dabar galiojantį dar 2015 m. nustatytą tarifą – 0,0324 Eur be PVM už 1 kv.m – pasiūlyta padidinti iki 0,041 Eur.

Administravimo tarifas priklauso nuo daugelio rodiklių, vienas svarbiausių yra namo amžius. Administravimo įkainiai, S. Jazbutienės žodžiais, yra svarbūs toms įmonėms, kurios nori administruoti daugiabučius, – jie negalės viršyti rajono tarybos patvirtintų kainų.

Šiuo metu Kretingos rajone veikia tik 1 daugiabučių administratorius. Vienintelį daugiabutį Salantuose administravusi įmonė „Inservis“ paslaugas teikti atsisakė.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono Savivaldybės Strateginio planavimo tarybos narius bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis užvakar supažindino su projektais, kurie bus pradėti įgyvendinti artimiausiu metu, vienam jų – vandentiekio tinklų pajungimui „Draugystės“ sodininkų bendrijos Kalvų gatvėje – iš kitų metų Savivaldybės biudžeto tikisi gauti 65 tūkstančių eurų paramą.

Įgyvendins du projektus

Paraiška Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) buvo pateikta šį kovą, ir jau gautas patvirtinimas. Bendra projekto vertė 273 tūkst. Eur be PVM, nuosavų įmonės lėšų reikės per 80 tūkst. Eur. Direktoriaus Tomo Jurgučio teigimu, įrengiant nuotekų tinklus, tikslinga būtų gyventojams tuo pačiu įrengti ir vandentiekį. Su konsultantais pasitarus, suskaičiuota, jog tam reikėtų 131,3 tūkst. Eur. Šias lėšas turėtų investuoti pati įmonė. „Būtų gerai, jei pusę sumos, tai yra apie 65 tūkst. Eur, pridėtų Savivaldybė“, – sakė T. Jurgutis. Jis patikino, jog ir šiuos pinigus savo biudžete įmonė yra nusimačiusi, tačiau norėtų panaudoti kitoms reikmėms.

Kitą projektą bendrovė „Kretingos vandenys“ ketina vykdyti per Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), tam taip pat reikalingas rajono tarybos pritarimas. Šio projekto biudžetas yra gerokai didesnis – per 871 tūkst. Eur.

Įgyvendinant projektą, didžiajai daliai „Draugystės“ sodininkų bendrijos bei kitų Kretingos miesto, pavyzdžiui, Klaipėdos g. 80, kai kuriems Palangos ir Basanavičiaus g. namams, iki sklypų ribų būtų nutiesti nuotekų ir vandentiekio tinklai, o nuo sklypo ribų vartotojai prisijungs savo iniciatyva. „Šiandien jau turime per 100 vartotojų, pasirašiusių preliminarias sutartis. VIPA nurodymu, jose įrašytas punktas, kad tuo atveju, jeigu vėliau prie tinklų atsisakys prisijungti, gyventojai turės susimokėti 1 tūkstančio eurų baudą“, – sakė direktorius.

Šiam projektui prašoma paskolos suma būtų 593,5 tūkst. Eur, subsidijuojama suma – per 278 tūkst. Eur. Paraiška VIPA turi būti pateikta iki spalio 1 d., nes vėliau keistųsi finansavimo proporcijos. T. Jurgutis pridūrė, jog rangos darbus reikėtų nusipirkti iki Naujųjų metų, o startuoti kitąmet. Projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2022 metų. Komisijos narys rajono tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras priminė, jog anksčiau pasitarimuose buvo diskutuojama apie galimybę įsteigti lėšų fondą ar krepšelį, kad gyventojai už prisijungimą prie nuotekų ir vandentiekio tinklų galėtų atsiskaityti išsimokėtinai, pasiteiravo, kiek vartotojų Kretingos mieste dar yra neprisijungusių. Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė patikino: ir dabar gyventojams apmokėjimas gali būti atidėtas 6 mėn., prie nuotekų tinklų neprisijungusių yra 695, prie vandentiekio – 1 tūkst. 900 vartotojų.

Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas Konstantinas Skierus netruko suskaičiuoti, kad Kalvos gatvėje prisijungimas prie tinklų vienam abonentui kainuos 8 tūkst. 800 eurų, ir ši suma Savivaldybei neatsipirks. „Bet yra kita medalio pusė – gyventojai turi teisę reikalauti, kad jiems būtų užtikrintas saugus vandens tiekimas“, – pareiškė Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika. Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Ročys akcentavo, kad bet kokiu atveju nuotekų ir kanalizacijos tinklų reikalus būtina pirmiau susitvarkyti mieste, po to žengti į kaimus. Kontrolės komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė „Kretingos vandenų“ direktoriaus klausė, ar investicijos nepaveiks vandens kainų. „Jos nekis“, – pažadėjo T. Jurgutis.


I. Girdvainienė primena, kad nėra nieko sveikesnio ir veiksmingesnio kūdikio organizmui už natūralų motinos pieną.

Šiuolaikiniame pasaulyje įvairūs pasiekimai leidžia atrasti alternatyvų kone bet kam, tačiau mokslininkai vienu klausimu sutaria vieningai – net ir pačiu sveikiausiu bei geriausiu laikomas kūdikio dirbtinis mišinėlis niekuomet neprilygs natūraliam motinos pienui.

Kodėl šis unikalus maistas yra būtinas kūdikiui, kokia yra žindymo nauda pačiai mamai ir kada palankiausias metas pradėti mokytis šios technikos, pasakoja „Vilniaus gimdymo namų“ akušerė, Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultacijos asociacijos narė bei laktacijos konsultantė Ieva Girdvainienė.

Vertingesnio maisto kūdikiui nėra ir niekuomet nebus

Nesuskaičiuojamas kiekis medicinos tyrimų įvairiose pasaulio šalyse įrodė, kad žindymas – vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nuo kurio priklauso normalus jų augimas bei vystymasis.

Motinos pienas ne tik patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius pusę metų, bet ir skatina fizinį augimą bei protinę brandą, aprūpina organizmą imuninėmis medžiagomis, mažina staigios mirties riziką, ypač aktualią pirmaisiais naujagimio mėnesiais.

Taip pat žindymas reguliuoja kūdikio virškinimo trakto bei žarnyno veiklą, daro didelę įtaką taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi, kūno masės indeksui. Įrodyta, kad vyresniame amžiuje dažniau nutukę būna tie vaikai, kurie anksčiau buvo maitinami mišinėliais, o ne žindomi. Taip pat pastariesiems dažniau nustatomos alergijos ar tokios lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar kraujotakos sistemos sutrikimai.

Žindymas yra itin reikšmingas sukuriant glaudesnius mamos ir kūdikio tarpusavio ryšius, jie greičiau ir sąmoningiau supranta vienas kitą.


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

TIEKĖJŲ g. ir BRIEDŽIŲ g. sankryžoje rugsėjo 18 d. apie 7.10 val. patikrinimui sustabdytas automobilis „Opel Zafira“, kurio vairuotojui, gimusiam 1970 m., nustatytas 1,73 prom. girtumas.

KRETINGOS r.

Rugsėjo 16 d. policijos komisariate užregistruotas 1975 m. gimusio rajono gyventojo pareiškimas, kad, rugpjūčio 26 d. sumokėjęs 340 eurų avansą, sudarė rangos-pirkimo-pardavimo sutartį su įmone dėl epoksidinių grindų montavimo darbų atlikimo. Darbai lig šiol neatlikti. Pinigai negrąžinti. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

PALANGA

Rugsėjo 17 d. į policijos komisariatą kreipėsi 1989 m. gimęs palangiškis, nurodydamas, kad rugsėjo 11 d. apie 20.30 val. gavęs pinigų pavedimo kopiją iš tariamo pirkėjo per siuntų terminalą į Kauną išsiuntė kompiuterį „Lenovo“, kurio vertė 280 eurų. Vėliau paaiškėjo, kad pinigai nebuvo sumokėti. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

J. BASANAVIČIAUS g. rugsėjo 17 d. apie 1.45 val. 1994 m. gimęs vaikinas kavinėje per konfliktą su kavinės darbuotojomis metė stiklinį alaus bokalą į langą ir jį išdaužė. Po to pasišalino iš įvykio vietos. Sulaikymo metu vaikinas pareigūnams priešinosi aktyviais veiksmais, sodinamas į automobilį nulaužė šoninio matymo veidrodėlį.

Parengė Edita KALNIENĖ


Rugsėjo 29 d., sekmadienį, Kretingoje jau ketvirtą kartą organizuojamas Šv. Pranciškaus taurės bėgimas. Pernai bėgime, kurio dalyvių starto mokestis atitenka „Rūpestėlių“ labdaros valgyklai, dalyvavo beveik 600 žmonių. Šiemet prie starto linijos pažadėjo stoti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su šeima. Jis yra šio renginio globėjas.

Ne pinigai svarbiausia

„Skatinti bėgimą, kaip sveiką gyvenimo būdą“, – apie Šv. Pranciškaus taurės bėgimo tikslą skelbiama šiam renginiui skirtoje interneto svetainėje. Bėgimą organizuoja Kretingos rajono visuomeninė labdaros organizacija „Rūpestėliai“ ir Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapija. „Rūpestėlių“ vadovė Akvilė Virbalienė pripažino, kad pranciškonų vienuolyne veikiančiai labdaros valgyklai parama yra labai reikalinga, tačiau Šv. Pranciškaus taurės bėgimo pats svarbiausias tikslas yra telkti bendruomenę atjautai vargstančiam. „Bėgimas neturi būti lengvas. Netgi kai bėgant ima trūkti oro, skaudėti šoną – trumpam pajauti, ką reiškia kentėti“, – kalbėjo Akvilė. Praėjusį rudenį lietingas, vėjuotas oras neišbaidė pasišovusių dalyvauti bėgime, be gausaus būrio bėgimo mėgėjų, Kretingos gatvėmis bėgo ir sportininkai profesionalai iš visos Lietuvos.

„Džiaugiuosi, kaip kretingiškiai, žmonės iš viso rajono ir verslininkai prisideda organizuojant bėgimą – ar su dovanomis, prizais bėgikams, ar su žirnių koše šventės dalyviams. Ir mokyklos, šeimos, įmonių, įstaigų kolektyvai dalyvauja. Čia ir yra mūsų bendruomenė – tai tekėti nepaliaujanti upė“, – sakė Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas Astijus Kungys. Brolio Astijaus teigimu, ministras L. Kukuraitis, kuris į bėgimą buvo atvykęs 2017-aisiais, šiųmetiniame renginyje nori dalyvauti su savo šeima dėl Kretingoje jau patirto stipraus bendruomeniškumo jausmo. „Ministrai būna įvairių renginių globėjai, bet į juos dažnai net neatvyksta. Matydamas kretingiškių entuziazmą, ministras L. Kukuraitis pats dalyvauja bėgime už vargšus“, – džiaugėsi brolis Astijus.


Juozas Mažeika

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba šią savaitę patvirtino savivaldos „Auksinės krivūlės“ apdovanojimų laureatus, tarp jų yra ir buvęs Kretingos rajono savivaldybės meras, dabartinės Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausantis politikas Kretingos rajono savivaldybėje pirmas pelno tokį LSA įvertinimą.

„Auksinę krivūlę“ šiemet gauna trys iš devynių pretendentų. LSA vicepirmininko Palangos miesto Savivaldybės mero Šarūno Vaitkaus teigimu, J. Mažeika pelnė didžiausią valdybos narių pritarimą. „Valdybos nariams priminiau J. Mažeikos nuopelnus Kretingos rajono bei Vakarų regiono savivaldai. Man pritarė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas“, – pasakojo Š. Vaitkus.

„Auksinės krivūlės“ apdovanojimai laureatams bus įteikti iškilmingai Vilniuje „Compensa“ salėje spalio 11 dieną, Vietos savivaldos dienai (spalio 10 d.) paminėti skirtame renginyje. J. Mažeika žinią apie jam skirtą apdovanojimą gavo iš LSA. Humoro nestokojantis jis vakar „Pajūrio naujienoms“ tarė: „Kol nepačiupinėsiu, tol, kaip žemaitis, tikras dėl to nebūsiu“.

„P. n.“ informacija


Svajoja sukurti IT bendruomenę

  • Edita KALNIENĖ
  • Naujienos

Kretingoje gyvenantis programuotojas Kęstutis Kisielis visus norinčius daugiau sužinoti apie programavimą šeštadienį 13 val. kviečia į renginį „Programuojanti Kretinga: Hello World“.

Norinčius programuoti į rytoj įvyksiantį renginį „Programuojanti Kretinga: Hello World“ kviečiantis programuotojas Kęstutis Kisielis tikisi, kad tai rajono gyventojus paskatins domėtis šia sritimi. „Galbūt mieste susiformuos Informacinių technologijų (IT) bendruomenė“, – pasvarstė renginio iniciatorius.

Daugiau profesinės įvairovės

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje organizuojamas renginys skirtas programuojantiems žmonėms, besidomintiems šia veikla, norintiems apie ją sužinoti daugiau. „Noriu, kad mieste būtų daugiau profesinės įvairovės. Programuotojas gali dirbti iš namų, dėl to jie yra mažiau matomi. Subūrus žmones galbūt atsirastų didesnis domėjimasis programavimu“, – pasvarstė K. Kisielis.

Programuotojas prisiminė savo pirmą pažintį su šia sritimi. „Tada interneto namuose neturėjome. Kadangi gyvenau Šiauliuose, eidavome į ten esančią internetinę svetainę – populiariausia buvo „Kibernetinė brolija“. Ten susirinkę dažniausiai žaisdavome kompiuterinius žaidimus. Taip, būdamas tame pasaulyje, susiradau bendraminčių. Pasirodo, kad vieni domėjosi internetinių svetainių kūrimu, kiti – programavimu. Nemažai tų žmonių dabar dirba IT srityje“, – prisiminė šiuo metu Kretingoje gyvenantis vyras.

Kol kas, K. Kisielio teigimu, IT bendruomenės Kretingoje nėra: „Gal kas nors susiburs į kokią nors grupę, kur dalinsis įvairiomis mintimis, bendradarbiaus.“

Toks susibūrimas galėtų įnešti naujų idėjų, inovatyvių sprendimų, paskatintų kurti naujas darbo vietas. „Kretingai irgi reikia programuotojų. Kyla įvairių idėjų – sukurti programėles, internetinius puslapius, kad paskui žmonės tuo naudotųsi. Pavyzdžiui, yra sukurti duobių žemėlapiai, galbūt kam nors kils mintis jį sukurti ir Kretingai“, – teigiamus tokių susibūrimų pranašumus įvardijo renginio organizatorius.

Su programavimu vaikai susipažįsta ir dalyvaudami robotikos veikloje. „Kyla klausimas, ar vaikai ten tik šiek tiek pasimokę, pažaidę su robotais, pagalvoja, o kas toliau? Dažniausiai arba labai susidomi, arba tik pažaidžia ir viskas. Norisi, kad būtų tęstinumas“, – atkreipė dėmesį renginio iniciatorius.

Per renginį susirinkusiems bus pasakojama, kaip reikia programuoti, ką daryti išmokus programuoti, taip pat jie bus supažindinami ir su techniniais dalykais. „Dažnai internetiniuose portaluose rašo, kiek daug uždirba programuotojai, tačiau niekas nekalba apie pagrindinius dalykus – išmokai programuoti, ir kas toliau, ką reikia padaryti, kad patektum į darbo rinką. Daug kas žino, kas yra programavimas, nori tuo užsiimti, bet nežino, nuo ko ir kaip pradėti“, – tikino K. Kisielis.

Pirmiausiai, anot pašnekovo, reikia išmokti programuoti, gebėti parodyti, kad tai moki: „Gyvenimo aprašyme parašyti, kad moku programuoti tam tikra kalba, gali bet kas. Darbdaviams įdomu, ką esi nuveikęs, kokį projektą rengęs ir panašiai. Pagrindinis dalykas yra praktika.“

Renginyje savo patirtimis dalinsis ir patarimų pateiks projektų vadovas Evaldas Daugintis ir profesionalus programuotojas Kęstutis Bružas.


Bendruomenės iniciatyva įrengtus parko akcentus pristatė Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis.

Vytauto Didžiojo parke Darbėnuose įvyko ne tik šventė, skirta užbaigti miestelio bendruomenės vasaros renginių sezoną, bet ir pristatyti nauji parko akcentai – informacinis stendas ir edukacinis stalo žaidimas.

Ši vasara Darbėnų bendruomenei buvo gausi renginių: Vytauto Didžiojo parke pirmąkart buvo surengta Tėvo dienai skirta šventė „Pagaukime su tėčiu auksinę žuvelę“, vyko gražia tradicija tapęs krepšinio „3x3“ turnyras garsiojo kraštiečio, Kretingos rajono garbės piliečio trenerio Kazio Maksvyčio taurei laimėti, pirmą kartą Darbėnų senoliai pagerbti padėkos šv. Mišiomis. O rugsėjo 14-ąją asociacija „Darbėnų bendruomenė“ visus miestelio gyventojus ir svečius pakvietė į 2015-aisiais bendruomenės iniciatyva atidarytą atnaujintą Vytauto Didžiojo parką, kur, pasak bendruomenės pirmininko Rimanto Benečio, padėtas paskutinis akcentas: įrengtas informacinis stendas, kuriame trumpai pasakojama miestelio, malūno ir tvenkinio bei parko istorija, ir pristatytas edukacinis stalo žaidimas.

Į parką besirenkančius vaišėmis nešinus darbėniškius pasitiko ir iki aikštelės, kurioje įrengtas informacinis stendas bei edukacinis žaidimas, palydėjo naujausias Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus kolektyvas – folklorinis ansamblis, vadovaujamas Lenos Kaubrytės.

Stendas, kurio vienoje pusėje surašyta humanitarinių mokslų daktarės Jūratės Sofijos Laučiūtės pristatyta istorinė medžiaga, o kitoje pateikti edukacinio žaidimo klausimai bei schema, kuriose parko vietose esama lentelių su atsakymais į klausimus, o taip pat keturi suolai ir stalas su klausimų numeriais bei „rulete“, kurios besisukanti rodyklė sustojusi nurodo, į kurį klausimą žaidėjui reikia atsakyti, įrengti senų aukštų medžių apsuptoje aikštelėje. Pasak kasmet į parke rengiamas talkas ateinančių Darbėnų bendruomenės narių, ši aikštelė – ypatinga: auštai virš galvų persipinantys medžių vainikai susijungia į natūralią piramidę, tad esančius jos centre apgaubia ypatinga aura.


1897–1899 m. pastatyta liuteronų bažnyčia. XX a. pr. nuotr.

Šiemet Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia švenčia 120 metų sukaktį. Miestas ilgą laiką buvo tarsi tiltas tarp dviejų Lietuvų – katalikiškos ir liuteroniškos, reformacijos idėjos Kretingą pasiekė XVI a. nevėluodamos, liuteronybė išliko carinėje Rusijoje, pasaulinių karų metu ir sovietmečiu, o šiandien parapiją vienija apie 400 tikinčiųjų.

Bažnyčios neturėjo beveik 200 metų

Pasak šiandien Kretingos, Priekulės ir Palangos parapijas aptarnaujančio kunigo Dariaus Petkūno, liuteronai Žemaitijoje apie 1567 m. turėjo 10 bažnyčių. Manoma, kad Jonas Karolis Chodkevičius buvo reformacijos šalininkas, nes Skuodo liuteronams jis pastatė bažnyčią. 1570 m. kardinolo Hosiaus jis buvo perkalbėtas vėl sugrįžti į katalikų bažnyčią. J. K. Chodkevičius kaip atgailą už ankstesnę veiklą pažadėjo visomis išgalėmis stabdyti tolimesnį Reformacijos judėjimą, Kretingoje pastatė pranciškonų vienuolyną.

Nors Kretingos liuteronai apie 200 m. neturėjo nuosavos bažnyčios, jų tikėjimas neblėso. Liuteronybė atgijo iš Vokietijos ir Latvijos atsikėlus vokiečių tautybės gydytojams, vaistininkams ir malūnininkams. Prie jų prisidėjo į Kretingos apylinkes iš Rytprūsių atsikeliantys naujakuriai. Šie žmonės įsteigė parapiją, tačiau dar neturėjo bažnyčios.

D. Petkūno teigimu, 1802 m. evangelikų liuteronų parapijos nariai pasiuntė pas carą Aleksandrą I keturis ūkininkus: Miką Kasputį, Antaną Penelį, Jurgį Tarvydą ir Miką Bruzdeiliną, siekta gauti caro leidimą pasistatyti nuosavą bažnyčią. Aleksandras I 1802 m. liepos 7 d. raštu atleido Kretingos liuteronus nuo visų mokesčių katalikų vienuolynui, įpareigojo juos pasirūpinti nuosavo kunigo išlaikymu. Taip pat duotas sutikimas evangelikams liuteronams pasistatyti bažnyčią ir kleboniją, dovanota apie 1 tūkst. 700 rastų iš Rucavos girių.


Mūsų kraštietė profesorė Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė (centre) ir vertėja Karolina Masiulis-Paliulis (dešinėje) per vieną Kristijono Donelaičio „Metų“ prancūzų kalba pristatymų.

Tai, kad Kristijono Donelaičio „Metai“ suskambo prancūzų kalba, prisidėjo ir mūsų kraštietė humanitarinių mokslų daktarė buvusi Lietuvos edukologijos universiteto profesorė Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.

Šių metų pradžioje prestižinė Prancūzijos leidykla „Classiques Garnier“ savo skiltyje „Littératures du Monde“ („Pasaulio literatūros“), vadovaujant Alainui Montandonui ir Francois Lavocat‘ui, pristatė leidinį „James Thomson et Kristijonas Donelaitis „Les Saisons“ („Metų laikai“). Vertimo ir kritinės apžvalgos autoriai – Laurent Folliot, Caroline Paliulis ir Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.

Savita leidinio priešistorė

Anot profesorės, leidinio priešistorė siekia 2009 m., o istorija prasidėjo nuo 2014 m., kai buvo pasirašyta vertimo sutartis su leidykla „Garnier“. „Minint šį istorinį faktą, dera akcentuoti didžiausius prancūzų komparatyvistikos – lyginamosios istorinės kalbotyros – profesoriaus Alaino Montandono nuopelnus, suteikiant lietuvių rašytojui galimybę prabilti prancūzų kalba“, – neabejojo N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.

Kai prieš 10 metų profesorius atvyko į bendrą Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos ir Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo kongresą Vilniuje, jiems besikalbant apie lietuvių literatūrą, A. Montandonas paklausė: „Ką prancūzams būtinai reikėtų išversti?“

„Atsakiau, kad labai reikia Kristijono Donelaičio, nes būtent jis griauna mitą, kad lietuvių literatūra atsirado XIX a. pabaigoje. Ir užtikrinau, kad vertėją surastume“, – prisiminė N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, prisipažinusi, kad iškart prieš akis jai iškilo Karolina, tiksliau – Caroline Masiulis-Paliulis.

Tas momentas buvo lemtingas, tačiau praėjo nemažai laiko, kol pasėta sėkla profesoriaus dvasioje išvešėjo, ir A. Montandonas užsiminė dėl „projekto Donelaitis“. „Tada ėmiau vėl kalbinti Karoliną. Ši, nors abejojo dėl savo galimybių, entuziazmu užsidegė pavydėtinu. Mūsų tolesnis susirašinėjimas per elektroninį paštą baigdavosi „Valio Donelaitis!“ – neslėpė kraštietė.

Prasidėję vertimo rūpesčiai buvo apsivainikuoti gražiu rezultatu: A. Montandono galvoje gimė idėja surengti tarptautinę konferenciją metų laikų tema, ir 2016 m. vasarą ji vyko tris dienas Charoux vietovėje, profesoriaus kaimo sodyboje, dalyvaujant dvidešimčiai pranešėjų iš skirtingų pasaulio šalių.

„Ten pristačiau mūsų Donelaitį – perskaičiau „Metų“ ištrauką lietuviškai, o Karolina pirmą kartą – prancūziškai, ir tai buvo rimtas išbandymas, kuris baigėsi dideliu susidomėjimu bei susižavėjimu, manau, – visiška sėkme“, – pripažino N. Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.


Kostiumas skirtas Lietuvos ambasadorei, kuri dirba Italijoje.

Minint 800-ąsias Žemaitijos vardo paminėjimo metines, 2019-ieji Seimo paskelbti Žemaitijos metais. Pasak kretingiškės tautodailininkės Ievos Garjonienės, žemaičių tautinis kostiumas siekia kelis šimtmečius, šiandien jis – iš esmės nepakitęs, o spalvų įvairove nukonkuruoja bet kurį kitą regioną.

Žemaičiai – konkretūs žmonės

Ievos Garjonienės teigimu, Žemaitijos etnografinio regiono tautinis rūbas nėra įmantrus – praktiško kirpimo marškiniai, konkrečios tautinio kostiumo spalvos – raudona, žalia, tamsiai mėlyna. Ištekėjusios žemaitės rišdavosi skareles, merginos ant galvos dėvėdavo ranges. Jei skarelė siuvinėta, ją rišo po smakru, jeigu ne – mazgą darydavo virš kaktos.

Liemenė turi būti šiek tiek pasikabinusi, daugumai moterų tai nepatinka, nes anot jų, toks kirpimas storina. Liemenės klostės siuvamos rankomis. Moterų liemenės siuvamos taip, kad suveržtų ir pakeltų krūtinę, liemenė – tarsi korsetas.

Juostų moterys neryšėjo, tačiau mėgdavo dideles dryžuotas skaras užsimesti ant pečių. Sakyta, kad kuo daugiau skarų ir sijonų turi žemaitė, tuo ji turtingesnė.

Kituose Lietuvos etnografiniuose regionuose buvo paplitę languoti sijonai, Žemaitijoje – vertikaliai dryžuoti. Žemaitės, norėdamos parodyti savo turtingumą, kartais dėvėdavo 3 ar 4 sijonus, kelių sijonų dėvėjimas išryškindavo liemenį, juose vyravo raudona spalva. Anot I. Garjonienės, tai – šventiška spalva, tinkanti bet kokio amžiaus žmogui. Žemaitiški sijonai turėtų būti ne mažiau 5 spalvų, įprastai naudojamos 7 spalvos. Sijonus retai kada puošdavo juoda, balta ir geltona spalvas – pastarosios Žemaitijoje žmonės vengdavo.

Žemaičių prijuostės yra itin plačios, gali būti 2,4 m pločio, sijonai buvo maždaug 3 m pločio. Prijuostės skersadryžio audimo. Nuo prijuostės iki sijono apačios turėtų būti apie 15–18 cm, tuomet atrodys idealiai. Žemaitiškos prijuostės gerokai platesnės negu kitų etnografinių regionų. Anot I. Garjonienės, marškinių kirpimas yra labai svarbus: „Internete yra daugybė pavyzdžių, tačiau dažnai marškinius tenka pritaikyti pagal žmogaus kūną. Tam įtakos turi ir laikysena, pečių plotis.“

Žemaičių tautinis kostiumas turi panašumų su Latvijos tautiniu kostiumu – yra tokių pat ryškių spalvų, taip pat marškiniai pasiūti su „varlytėmis“, dėl kurių baltinių apykaklė tampa stati, o apykaklės siuvinėtos augaliniais motyvais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas