Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1258) 2018-06-01

Šiukšlynai – tarsi kova su vėjo malūnais

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Pamačiusi, kad diferencijuotų atliekų aikštelė sodininkų bendrijoje „Vienybė“ virtusi sąvartynu, „Kretingos komunalininko“ direktorė Renata Surblytė (pirma iš kairės) į vietą išsikvietė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėją Rasminą Beniušienę, kurią atlydėjo šaulys Gintautas Pogoželskas. Vietoje juos pasitiko „Kretingos komunalininko“ vairuotojas Paulius Markuvėnas.

„Pajūrio naujienoms“ paviešinus vienos skaitytojos nuotraukas ir filmuotą medžiagą apie tai, kad prie kelio į Daktarų gyvenvietę nuolat atsiranda šiukšlynas, atsiliepė ir kiti rajono gyventojai, pradėję vardinti vietas, kuriose valyk nevalęs, vis randasi naujos atliekų krūvos. Išryškėjo, kad bene opiausia problema – aikštelės prie sodininkų bendrijų, kur atliekos metamos, nepaisant jokių taisyklių, o komunalininkai tokių sąvartynų nespėja kuopti.

Praėjusią savaitę „Kretingos komunalininko“ direktorė Renata Surblytė išsikvietė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistus į sodininkų bendriją „Vienybė“.

Čia, į diferencijuotų atliekų aikštelę, įrengtą Mėtų g., išvežti žaliųjų atliekų atvykęs „Kretingos komunalininko“ vairuotojas Paulius Markuvėnas rado didžiulį sąvartyną. Vairuotojui, kad galėtų sukabinti šakas, visų pirma teko pačiam iš jų išrinkti statybines, didžiagabarites bei buitines atliekas.

„Viskas sumaišyta per viena. Sutvarkome „blizgančiai“ – aikštelėje šokius galėtum kelti, bet, žiūrėk, už kelių valandų ir vėl čia išauga sąvartynas“, – apmaudo neslėpė P. Markuvėnas.

Anot jo, panaši situacija ir kitose Kretingos rajono sodininkų bendrijose, išskyrus „Miniją“, kur atliekų aikštelėje palaikoma ideali tvarka.

Aikštelės tampa sąvartynais

„Tokia situacija varo į neviltį, nežinome nė ką bedaryti. Įrengėme diferencijuotų atliekų aikšteles, kad patiems sodininkams būtų patogiau, tačiau dabar matome, kad jos tampa sąvartynais, kuriuos tenka kuopti dažniau, negu numatyta atvažiuoti pagal grafiką. Įsivaizduokite, kiek atima laiko visas atliekas išrūšiuoti, surinkti – šios sąnaudos vėliau bus įskaičiuojamos į vietinę rinkliavą ir labai apmaudu, kad taip nukenčia ir tie žmonės, kurie atliekas rūšiuoja tvarkingai“, – kalbėjo R. Surblytė.

Situaciją sodininkų bendrijoje „Vienybė“ apžiūrėjo ir įvertino Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė bei Kretingos šaulių 305-osios kuopos vadas Gintautas Pogoželskas. Jo manymu, šioje situacijoje galimos dvi išeitys: naikinti diferencijuotų atliekų aikštelę arba bendrijos jose turėtų įsirengti stebėjimo kameras, kad būtų lengviau išaiškinti šiukšlintojus ir juos nubausti. „Prašėme ir mes Savivaldybės išplėsti videokamerų tinklą, pasakė, kad šiuo metu nėra galimybių“, – sakė R. Surblytė.

Nesijaučia atsakingi už aikštelę

R. Beniušienė teigė, kad už šiukšlynus atsakingi yra teritorijų savininkai, tad ji žadėjo susisiekti su sodininkų bendrijos „Vienybė“ pirmininku ir išsiaiškinti situaciją.

Apie tai iš „Pajūrio naujienų“ sužinojęs „Vienybės“ pirmininkas Alvydas Daukšas neslėpė nuostabos. „Ta aikštelė yra ne sodų, o komunalininkų, jie turėtų ją prižiūrėti ir ten palaikyti tvarką. Jeigu mes kartais kokį žmogų nusiunčiame ar talkos metu nueiname ir tą vietą apsirenkame, tai įsivaizduoju, kad kažkas „ačiū“ turėtų pasakyti, o ne kviestis ant kilimo ir dar šukuoti prieš plauką“, – stebėjosi A. Daukšas.

Pasak jo, šiuo metu bendrija neturi pagalbinio darbininko, tačiau planuojama nuo kito mėnesio tokį priimti. „Į jo pareigas įeis ir bendros tvarkos aplink šiukšlių konteinerius palaikymas – kad jis sugrėbtų, sušluotų šiukšles, surinktų besiplaikstančias plėveles, – kalbėjo A. Daukšas. – Tačiau taip mes nutarėme tik iš geros valios, nes mes ten gyvename, tai yra mūsų aplinka ir mums „skauda“ ta vieta.“


Brigita VALINSKIENĖ:

– Žinau, kad miesto šventė prasideda šiandien. Jau ir programą peržvelgiau. Mane kasmet labiausiai domina jaunimo grupių koncertai, vykstantys vakare. Kadangi su šeima gyvename Salantuose, į visus renginius, kurių Kretingoje būna tiek daug, ir neįmanoma būtų atvažiuoti.

Aldona PABRĖŽIENĖ:

– Gyvename Rubulių kaime, tad dažniausiai į miesto šventę ir į Antanines atvažiuojame pagrindinę šventės dieną, kai Rotušės aikštėje praeivius vilioja mugė, skamba daug koncertų. Nors gal įdomu būtų ir iš anksto kokiame renginyje pabuvoti, bet kad dažniausiai jie vyksta darbo metu, ne visiems žmonėms tai patogu.

Edvardas BENIUŠIS:

– Nė nepagalvojau, kad šventė jau šiandien. Man 92-eji metai, suprantu, kad visur nė norėdamas jau nenueisiu, juolab kad visada būna tiek daug Mišių, parodų, koncertų ir kitokių gerų dalykų. Ko ko, bet koncertų tai lauksiu. Nuo seno mane traukia liaudiška ir kitokia „pasabni“ muzika. Jaunystėje pats esu buvęs muzikantas – pūčiau ir triūbą, ir būgnus mušiau.

Tomas DAUGINTIS:

– Šiuo metu gyvenu Klaipėdoje. Kadangi esu kilęs iš Kartenos, Kretingos miesto šventės ir šv. Antano atlaidai nėra jokia naujiena. Konkrečios šių metų šventės datos nežinau, programos nemačiau. Nelabai ir domina. Jeigu būsiu kur nors netoli, nebent į koncertą vasaros estradoje užsuksiu. O mugės ir kitų renginių dėl manęs gali nebūti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Turizmo informacijos centre daugėja darbuotojų

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos turizmo informacijos centre (TIC) dirba dvi vadybininkės, tačiau netrukus jų bus trys – šį trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba naują vadybininko etatą įsteigė dėl išaugusio darbo krūvio, kuris dviem darbuotojams esąs per didelis.


Birutės gatvės tiltas – renovacijos eilėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Kretingiškiai norėtų žinoti, ar, pabaigus magistralinio kelio Palanga–Šiauliai renovaciją ir atnaujinus senąjį tiltą per Akmeną bei prie jo prišliejus naująjį, yra numatyta sutvarkyti Birutės gatvės tiltą priešingoje Kretingos miesto pusėje.


Stadiono prieigas pradės tvarkyti šiemet

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Trečiadienį Paulius Baltmiškis Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikams pristatė jo paties individualios įmonės rengiamą Kretingos miesto stadiono prieigų sutvarkymo projektą.

Projekte numatyta Savanorių ir bevardėje, jungiančioje Savanorių gatvę su Žemaitės alėja, gatvėse įrengti apie 109 vietas lengviesiems automobiliams, gatvės be pavadinimo gale prie Žemaitės alėjos – 3 vietas autobusams ir vieną vietą autobuso trumpam – apie 15 min. – sustojimui išlaipinti keleivius prie stadione naujai statomo Sporto ir sveikatingumo komplekso. Apie visą stadiono perimetrą suplanuota nauja apie 150–160 cm aukščio iš metalinių strypų tvora. Dėl vietos automobiliams naujoji tvora bus kiek įmanoma paslinkta į stadiono vidų. Bus nukirsti stadioną dabar juosiantys medžiai ir pasodinti nauji, kurie augdami neturėtų išsistiebti daugiau kaip 4 metrus. Siūloma Savanorių gatvės pakraščiu pasodinti kuloninius ąžuolus, kitur – liepas. Tarybos narys miškininkas Vytautas Lukauskas patarė ąžuolų 80 cm pločio jiems atrėžtoje žemės juostoje nesodinti. Anot jo, ūgtelėję ąžuolai savo šakomis ardys gretimą dangą, nes jiems bus per ankšta.

Tarybos nariai būgštavo, kad pagal 800, o esant reikalui, ir 1 tūkst. 100 žiūrovų talpinančią sporto komplekso salę vietų automobiliams parkuoti neužteks. Merą Juozą Mažeiką piktino toks, jo įsitikinimu, perdėtas rūpinimasis dėl vietų automobiliams. Mero teigimu, į renginius sporto salėje vietiniai gyventojai gali ateiti ir pėsčiomis, be to, automobilius tokiomis progomis galima statyti ir artimiausiose gatvelėse, kaip tai daroma per Kretingos miesto, kitas šventes. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas tarstelėjo, jog Savivaldybė netoliese, Savanorių gatvėje, tarp savo ir miškų urėdijos administracinių pastatų turi laisvos žemės sklypą, leisdamas suprasti, jog reikalui esant jį irgi būtų galima panaudoti. Jo pavaduotojo Povilo Černeckio teigimu, dalis automobilių tilps prie ligoninės bei Pirminio sveikatos priežiūros centro esančiose parkavimo aikštelėse, ypač savaitgaliais, kai sumažėja šių įstaigų lankytojų. Tarybos narys Raimundas Puškorius projekte pasigedo vietų dviračiams statyti. P. Baltmiškis pažadėjo šią spragą ištaisyti.

Aptariant projektą, J. Mažeikai svarbiausia buvo, ką tarybos nariai mano dėl vienpusio eismo bevarde gatvele. Projektuotojas pateikė 2 variantus: vienu atveju eismas galimas tik Žemaitės alėjos kryptimi, kitu atvirkščiai – iš alėjos į Savanorių gatvę. Pastaruoju atveju tektų naikinti netoli „Iki“ parduotuvės esančią maršrutinių autobusų sustojimo aikštelę ir ją perkelti į Žemaitės alėją, prie „Maximos“. Dauguma tarybos narių, taip pat Kretingos autobusų parko direktorius Arvydas Dyburys tam nepritarė. Tad tikėtina, jog autobusų maršrutas į Žemaitės alėja nukreiptas nebus, stotelė prie „Iki“ išliks, ir šio miesto rajono gyventojams iki Šiaulių plento kulniuoti neteks.

„Jaučiu didžiulę gėdą dėl dabartinės apgailėtinos miesto stadiono būklės. Takai – nulis... Investicijoms į stadioną ‚stop“ bus tada, kada jį galutinai sutvarkysime“, – pareiškė J. Mažeika.

Pagal sutartį, stadiono prieigų sutvarkymo projektas galutinai bus užbaigtas šį birželį. Tvarkymo darbus planuojama pradėti dar šiemet. Kiek visa tai kainuos, tebėra neaišku, žinoma tik, kad šių metų Savivaldybės biudžete šiai reikmei lėšų užtektinai nėra.


Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) pacientė redakcijai išsakė nepasitenkinimą dėl apsilankymo pas šio centro šeimos gydytoją ir, jos manymu, atsainų požiūrį į pacientą: 75-erių moteris pasiguodė, kad šeimos gydytoja jai, garbaus amžiaus žmogui, nedavė jokių siuntimų pasitikrinti pas specialistus.


Sveikata – iš darnos su gamta

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
Ekologišką gyvenimo būdą propaguojanti kosmetologė Regina Benetytė jau kurį laiką parduotuvėse neperka kosmetinių priemonių bei buitinės chemijos – visas reikiamas priemones ji pasigamina pati iš natūralių produktų.

„Kažkada konferencijoje įstrigo mintis, kad mūsų namai yra labiau užteršti chemija negu didmiesčių oras. Pritariu tam: juk buitinė chemija garuoja, mes ja kvėpuojame. Kai naikiname teršalus, tuo pačiu ja naikiname ir save“, – kalbėjo Padvariuose gyvenanti 38 metų Regina Benetytė, kuri įsitikinusi, kad ir daugiau žmonių, jei tik drąsiau pasikliautų savo vidiniais pojūčiais, išmoktų gyventi be prekybininkų siūlomų kosmetikos priemonių ir buitinės chemijos, nes viską pasigamintų patys namuose.

R. Benetytei sveikatos palaikymas ir stiprinimas neatsiejamas nuo kasdienio gyvenimo darnoje su gamta. Prieš daugiau kaip 5 metus pradėjusi pati gaminti kosmetikos priemones iš natūralių produktų, jau trečius metus R. Benetytė prekybos centruose nebeperka ir skalbiklių bei cheminių valymo priemonių ir vis labiau domisi tuo, kokios būtų maisto produktų, prisotintų įvairių cheminių priedų, alternatyvos.

„Tam, kad gyventum ekologiškai, tikrai nereikia daugiau laiko ar daugiau pinigų, kaip daugelis galvoja. Iš tiesų yra atvirkščiai – nebegaištu laiko parduotuvėse, o pasigaminti muilą, dantų pastą ar šveitiklį kriauklei užtrunku vos kelias minutes, tam panaudoju labai paprastus produktus“, – pasakojo R. Benetytė.

Perka trumpalaikę laimę

R. Benetytė teigė, kad ekologiškas gyvenimo būdas išlaisvina nuo prekybininkų reklaminių triukų, kurie taip įpainioja žmogų, kad jis tiesiog nebeįsivaizduoja gyvenimo be siūlomų prekių.

„Esame apgaudinėjami. Parduotuvėse siūloma produktų, pažymėtų „eko“ ar „bio“ ženklais, tačiau paskaičius etiketes, paaiškėja, kad tai neatitinka tikrovės. Tik kaina yra „ekologiška“ – dvigubai ar trigubai didesnė už įprastą, – kalbėjo R. Benetytė. – Esmė ta, kad dabar ekologija yra madinga, taigi iš to daromas verslas. Kai pagalvoji, koks absurdas: stovi fabrikai, pro kurių kaminus į gamtą metami teršalai, ir gamina „ekologiškus“ produktus, juos supakuodami į plastmasines pakuotes.“

R. Benetytė pastebi, kad žmonės praradę laimės pojūtį ir tiki, kad ją nusipirks kartu su naujomis prekėmis. „Bet tokia laimė labai greitai dingsta – kartais net nespėjus grįžti į namus, naujieji pirkiniai jau nebedžiugina“, – mintimis dalijosi pašnekovė, įsitikinusi, kad didžiuliu tempu gyvenanti ir į vartojimo kultūrą įsisukusi visuomenė griauna pati save.


Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo nuo liepos 1 d. keičiama skubiosios pagalbos suteikimo tvarka. Pagal naują tvarką, nuo liepos 1 d. skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas nustatyti ir pacientus skubiosios medicinos pagalbos kategorijai priskirti galės ne tik gydytojas, bet ir skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas ar slaugytojas, papildomai išklausęs specialų šios itin svarbios srities kursą. Šiuo metu skubiosios medicinos pagalbos mastą nustato tik gydytojas, apžiūrėjęs pacientą.

Tad gerokai sutrumpės laikas, per kurį bus nustatoma, kaip skubiai žmonėms turės būti suteikiama pagalba. Tokia tvarka šiuo metu galioja ir daugelyje ES valstybių, JAV, Australijoje.

Taip pat patvirtintas atskiras vaikų skubiosios medicinos pagalbos teikimo mastas – tai reiškia, kad vertinant paciento būklę bus labiau atsižvelgiama į mažuosius pacientus. Nedelsiant, tą pačią minutę, jiems pagalba turės būti teikiama, jei vaikas bus ištiktas traukulių priepuolio ar šoko, esant labai gausiam kraujavimui ir pan. Visiems vaikams, kuriems prireiks skubiosios pagalbos, ji turės būti pradedama teikti ne vėliau kaip per 1 valandą.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją


Vladas KAIRYS:

– Mano darbas Danijoje toks, kad nuolat reikia žingsniuoti. Neskaičiavau, bet, ko gero, vien darbe per dieną tenka nukulniuoti apie 10 kilometrų. Be abejo, judėti sveika, bet kas per daug, tas nėra gerai, apima ir nuovargis.

Antanas PLEIKYS:

– Aš stengiuosi vaikščioti kuo daugiau. Gyvenu Šventosios gatvėje, atokiau nuo Kretingos miesto centro. Kartais net specialiai dar labiau pailginu atstumą – suku pro buvusį Žemės ūkio technikumą. Žinoma, ne pro šalį būtų ir pabėgioti – nesiryžtu vis.

Diana ANUŠAUSKĖ:

– Ne kasdien, tačiau kokie 7-eri metai lankau įvairius sporto klubus. Tai darau, kad stiprinčiau sveikatą. Ant bėgimo takelio nubėgu ne mažiau kaip 2 kilometrus. Gaila, kad į darbą ir iš darbo turiu važiuoti automobiliu – iki Klaipėdos pėsčiomis ar net dviračiu būtų per didelis atstumas.

Kretingos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės trenerės Karolinos SKOMINIENĖS komentaras:

– Per dieną rekomenduojama nueiti 10 tūkstančių žingsnių, o tai yra apytiksliai 7 kilometrai.

Žmogaus organizmui judėjimo nauda – visokeriopa: turi tiesioginį poveikį kaulų, raumenų, raiščių bei sausgyslių funkcijoms, reguliarus fizinis aktyvumas padeda normalizuoti kraujo spaudimą bei gliukozės kiekį kraujyje, mažina osteoporozės riziką ir stabdo jos progresavimą, greitina medžiagų apykaitą, pagerina protinę veiklą ir psichinę sveikatą, mažina depresiją, nerimą ir nervinę įtampą. Judėti tikrai verta!

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Danutė Razgaitienė teigė, jog skųstis karštomis dienomis nereikėtų – tereikia iš anksto pasirūpinti vandens atsargomis, tinkama apranga ir taip planuoti veiklą, kad nekiltų rizika perkaisti.

Vasariški karščiai yra nemažas išbandymas organizmui, o jautriausiai į jį sureaguoja vaikai ir senjorai bei tie, kurie serga lėtinėmis ligomis. Tačiau Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Danutė Razgaitienė įsitikinusi, kad žmonės negalavimų patirtų mažiau, jei nepamirštų paprastų, bet efektyvių taisyklių, kaip elgtis per karščius.

„Esame šiauriečiai ir amžinai niurzgame, kad pas mus – mažai saulės. Tačiau šių metų gegužė nustebino pačiais nuostabiausiais saulės spinduliais, šiluma, gėlių ir medžių žiedais, kerinčiais jų kvapais – kaip nesidžiaugsi? Bet mes vėl keliame problemas, skundžiamės: kaip karšta, nėra, kuo kvėpuoti, skauda galvą, negalime dirbti. Siūlau nesiskųsti ir džiaugtis kiekviena puikia saulėta diena“, – optimizmo siūlė neprarasti D. Razgaitienė.

Šią savaitę jai jau teko sulaukti paciento, kuris dėl perkaitimo skundėsi galvos skausmu, svaigimu, apėmusiu baimės jausmu. „Organizmas neteko skysčių, tad, esant karščiams, būtina gurkšnoti vandens“, – perspėjo D. Razgaitienė.

Kam kyla didžiausia rizika

Karščiui jautriausi yra kūdikiai, vaikai, nes jų termoreguliacinė sistema dar tik mokosi prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, bei senjorai, ypač – turintys 75 metus ir vyresni, nes šiam amžiui būdina sulėtėjusi kraujotaka išsiplėtusiose kraujagyslėse ir padidėjęs kraujo klampumas, ritmo sutrikimai.

Karštį sunkiau išgyvena ir nėščiosios, asmenys, kurie anksčiau sirgo arba šiuo metu serga lėtinėmis ligomis, ypač – širdies ir kraujagyslių sistemos, taip pat tie, kurie turi antsvorio ar kuriems tenka dirbti sunkų fizinį darbą.

Tvyrant karščiams, labiausiai kenčia širdies ir kraujagyslių sistema – tirštėjant kraujui, didėja trombų susidarymo tikimybė, o tai gali tapti smegenų ir širdies infarktų priežastimi. Be to, intensyviau dirbant širdžiai, pulsas pasidaro tankesnis, išsiplečia kraujagyslės, tad dėl „šokinėjančio“ kraujospūdžio gali pradėti skųstis net ir visiškai sveiki žmonės.

Ypač pavojinga yra saulėtą dieną sunkiai fiziškai dirbti pasilenkus, nes tuomet nuo įtampos padidėja arterinis kraujo spaudimas, smegenų kraujagyslės persipildo krauju ir gali įvykti insultas. Tad medikai rekomenduoja riboti fizinį krūvį, vartoti kalio ir magnio preparatų.


Penktadienį Salantų kultūros centro Laivių skyriuje įvyko vokalinių ansamblių vakaras „Nerimstanti širdis“.

Jo metu savo dainomis susirinkusiuosius džiugino Žvainių skyriaus vokalinis ansamblis bei estradinis ansamblis „Židinys“ iš Kūlupėnų (abiejų vadovas – Antanas Žvinklys), kaimo kapela „Sodžius“ iš Plungės rajono, Stalgėnų kaimo (vad. Vilija Razmienė).

Scenoje pasirodė ir šventės šeimininkai – tercetas, vadovaujamas Laivių skyriaus renginių organizatorės Brigitos Valinskienės.

„Vokalinių ansamblių šventę organizuojame kiekvienais metais ir stengiamės į ją pasikvieti kolektyvų iš kitų skyrių ar rajonų, kad publika turėtų progos juos pažinti, išgirsti jų repertuarą“, – sakė B. Valinskienė.

Jos teigimu, artimiausi Laivių skyriaus planai – gyventojus pakviesti į mandalų kūrimo vakarą ir suorganizuoti vasaros šventę.

„P. n.“ informacija


Vakar Kretingos muziejaus gėlynus ir aplinką tvarkančios moterys pastebėjo, kaip dvi jaunos merginos niokojo muziejaus bijūnus – kaip niekur nieko prisiskynė glėbius bijūnų ir nuėjo, į perspėjimus nė nereaguodamos.

„Pavargome nuo žmonių įžūlumo. Atėjome po Motinos dienos – belikę trečdalis tulpių, aplink išmėtyti svogūnėliai. Pražydo alyvos – visi puola plėšti jų. Bijau, kad greit neliks ir bijūnų“, – redakcijai pasiguodė Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė, kuri dėl incidento žadėjo kreiptis ir į viešosios tvarkos sergėtojus.

Kretingos muziejaus želdynai nuo gamtos niokotojų kenčia ne pirmąsyk: yra buvę, kaip prieš Vėlines kirviu buvo iškapoti spygliuočiai, siautėjantis jaunimas išlaužė pasodintus medžius, nepraeinama prošal ir gėlynų: skinami žiedai, raunami daigai. Blogi darbai amžiaus cenzo neturi – gėlynus niokoja, kas netingi: ir jaunimas, ir brandaus amžiaus moteriškės.

„P. n.“ informacija


  • Iš policijos suvestinių

PALANGOJE.

NEMIRSETOS automobilių stovėjimo aikštelėje. Gegužės 30 dieną gautas merginos, gim. 1991 m., pareiškimas apie tai, kad 20 val. su draugu atėjusi prie automobilio „VW Passat“, pastebėjo, kad iš jo pavogta juodos spalvos rankinė, kurioje buvo piniginė, 12 eurų, asmens dokumentai ir telefonas. Merginai padaryta 450 eurų, jos draugui – 100 eurų žala.

ŽEMAIČIŲ g. Pastebėta, kad laikotarpyje nuo 2018 metų gegužės 25 dienos 23 val. iki gegužės 28 dienos 9.30 val. buvo patekta į automobilio BMW X5 vidų ir iš ten pavogtas multimedijos įrenginys, abiejų galinio vaizdo veidrodėlių plastikinės apdailos detalės.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, savo amžiaus grupėje tapo Žemaitijos moksleivių krepšinio lygos nugalėtoja.

Pasibaigė 2000–2001 m. gimusių krepšininkų Žemaitijos moksleivių krepšinio lygos (ŽMKL) sezonas, kurio finalinė diena įvyko Kretingos sporto mokykloje. Šios mokyklos krepšininkai ir tapo šių metų ŽMKL nugalėtojais.

ŽMKL sezonas startavo sausį ir baigėsi gegužės mėnesį. „Tai buvo puiki proga pratęsti sezoną, nes Moksleivių krepšinio lygą (MKL) jau pabaigėme kovo mėnesį“, – teigė Kretingos sporto mokyklos krepšinio treneris Arimantas Mikaločius.

Gimusių 2000–2001 m. grupėje varžėsi 6 komandos iš Kretingos, Gargždų, Kelmės, Mažeikių, Rietavo ir Klaipėdos. Visos komandos sužaidė tarpusavyje po 2 kartus. Kretingos komanda patyrė du pralaimėjimus – abu kartus Kelmės krepšininkams – ir, sužaidę 10 rungtynių, iškovojo 8 pergales bei pogrupyje užėmė II v.

Šiemet finale kretingiškiai susitiko su Kelmės SM komanda, dėl III v. žaidė „Mažeikių SM“ su „Gargždų SC“.

Didžiojo finalo susitikimą „Kretingos SM“ komanda prieš „Kelmės SM“ laimėjo 83:55. Taškus komandai pelnė: Petras Piekus – 17, Kornelijus Stonkus – 15, Edgaras Danys – 12, Simas Endriekus – 9, Šarūnas Stankus ir Jonas Milašius – po 8, Arnas Sabaliauskas – 7, Evaldas Paulauskas – 4, Rokas Beržonskis – 2. Naudingiausiu žaidėju išrinktas P. Piekus. Naudingiausių žaidėjų prizus bei prizininkus apdovanojo Kretingos sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas.


Krepšinio turnyro „Pavasario taurė“ dalyviai ir organizatoriai

Kretingos sporto mokykloje buvo suorganizuotas vaikų, gimusių 2007 m., krepšinio turnyras „Pavasario taurė”, kuris, krepšinio trenerio Arimanto Mikaločiaus žodžiais, skirtas sezonui užbaigti.

Be aikštės šeimininkų Kretingos sporto mokyklos (SM) krepšininkų, varžėsi svečiai iš Sostinės krepšinio mokyklos, Kauno KM-„Aisčiai”, Palangos ir Akmenos sporto centrų (SC) krepšininkai.

Kretingos sporto mokyklos komandos susitikimų rezultatai: „Kretingos SM” – „Palangos SC” – 55:27 (rezultatyviausi tarp kretingiškių: Armandas Korsakas – 19 tšk., Tautvydas Rudys – 9); „Kretingos SM” – „Kauno KM-„Aisčiai” – 72:70 (A. Korsakas – 35, Jonas Šoblinskas – 10); „Kretingos SM” – „Akmenės SC” – 57:35 (T. Rudys – 14, Kantautas Kazbaraitis – 9, J. Šoblinskas – 8); „Kretingos SM” – „Sostinės KM” – 59:65 (T. Rudys – 20, A. Korsakas – 15, J. Šoblinskas – 13).

Naudingiausiu komandos žaidėju pripažintas Tautvydas Rudys, o Armandas Korsakas tapo kamuolio varymo konkurso nugalėtoju.

A. Mikaločiaus treniruojami berniukai artimiausiu laiku varžysis ir turnyre Kėdainiuose. Komentuodamas savo auklėtinių pasirodymą, treneris jiems gerą žodį skyrė už puikią gynybą, dėl kurios varžovams buvo neleista pelnyti lengvų taškų. „Tai buvo ir pagrindinė pergalių priežastis. Puolime turime tris-keturis žaidėjus, kurie veda komandą į priekį. Džiaugiuosi jais ir tikiuosi, jog jų pavyzdžiu paseks ir daugiau komandos narių. Iškovota II vieta – puikus rezultatas”, – kalbėjo A. Mikaločius, akcentuodamas ir tėvų, padėjusių vesti turnyrą, paramą.

„P. n.“ informacija

---

Galutinė turnyrinė lentelė:

I v. – „Sostinės KM“;

II v. – „Kretingos SM“;

III v. – „Kauno KM-„Aisčiai“;

IV v. – „Palangos SC“;

V v. – „Akmenės SC“.

„P. n.“ informacija


Rimvydui Šakiniui užteko pusmečio pelnyti seniūnijos gyventojų pasitikėjimą: prašydami jį grąžinti į seniūno postą, vydmantiškiai per 2 dienas surinko per 600 parašų.

Rimvydas Šakinis antrąkart laimėjo Kretingos rajono savivaldybės organizuotą konkursą į Vydmantų seniūnijos seniūno pareigas.

R. Šakinis buvo pirmasis naujai įsteigtos Vydmantų seniūnijos seniūnas, šis postas jam atiteko praėjusių metų rugpjūtį, tačiau po pusmečio posto jis neteko, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykusio konkurso į šias pareigas rezultatus. Teismų karuselę įsuko konkursą pralaimėjęs Bernardas Skersys, aptikęs, kad konkurso komisijoje vienas iš trijų seniūnaičių buvo ne Vydmantų, o Kretingos seniūnijos. Tąsyk konkurso organizatoriai buvo pakliuvę į įstatymų, tvarkų pinkles: naujai įsteigtoje Vydmantų seniūnijoje egzistavo 2 seniūnaičiai, nustatytai proporcijai komisijoje išlaikyti reikalingo trečiojo rinkimus skelbti turėjo seniūnas. Seniūnas, kurio dar nebuvo. Sprendžiant situaciją, buvo tartasi su Valstybės tarnybos departamentu ir su Vidaus reikalų ministerija. Taip į komisiją buvo įtraukta Kretingos seniūnijos Rūdaičių seniūnaitijos seniūnaitė, kuri pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, komisijos nare būti negalėjo. Tąsyk 7 asmenų komisijai vadovavo Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.


„Gamybos nestabdome, darbuotojų atleisti nereikės“, – po ištikusio gaisro „Pajūrio naujienoms“ vakar sakė R. Ramanausko individualios įmonės „DRD mediena“ direktorius Daivaras Ramanauskas. Jis buvo dėkingas visiems, nelikusiems abejingiems ir padėjusiems gesinti trečiadienio naktį įmonėje įsiplieskusį gaisrą.


Senjorų rankose – diplomai ir gėlės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Šventės
Diplomų įteikimo dieną TAU senjorus užvaldė ypatinga nuotaika.

Kretingos rajono kultūros centre 171-am Trečiojo amžiaus universitetą (TAU) baigusiam senjorui buvo įteikti diplomai ir gėlių. Iš viso besimokančiųjų yra 203, tačiau 32 klausytojai mokslus pradėjo tik 2017-ųjų rudenį.

Kasdienybę turtino kiekvienas

„Prieš pusantrų metų įkūrėme TAU asociaciją su 214 šakų. O tos šakos – tai jūs, tai mūsų su jumis viltys, idėjos, lūkesčiai ir stiprybė“, – nuskambėjus universiteto himnui, sveikinimo žodį tardama kalbėjo asociacijos direktorė Janina Mikučionienė.

Tarp aktyviausiųjų ji paminėjo nuo 2015-ųjų metų veikiančių fakultetų – Kraštotyros ir pažinimo, Sveikos gyvensenos, Socialinės psichologijos, Kultūros ir meno – seniūnus Danutę Gikarienę, Alfonsą Grikšą, Vidą Zofiją Račkuvienę, Virginiją Urnikienę. Daugeliui veiklų vadovavo senjorai Irena Augutienė, Vaclovas Gricius, Irena Lizdenienė, Palmyra Mikutytė, Vida Mockevičienė, Janina Zacharkienė, Danutė Vasiliauskienė, Genovaitė Žukauskienė. Ypač daug nuoširdaus darbo įdėjo valdybos pirmininkė Angelina Paulauskienė, jos pavaduotoja Reimunda Ruškuvienė, kuo galėjo, talkino narės Vilma Gnedojienė, Danutė Jonikienė, Elena Simonaitienė.

Per studijų metus išklausyta daug paskaitų, vyko susitikimai su įdomiais lektoriais, tarp kurių Lidija Laurinčiukienė, Rūta Vildžiūnienė, Gediminas Dalinkevičius, broliai pranciškonai Tomas Žymantas ir Bernardas Belickas, Danutė Kunčienė, Vladimiras Laučius, Violeta Bakutienė.

Senjorai mėgavosi ekskursijomis – pabuvojo Rygoje, Kaune, Vilniuje, kruiziniu laivu aplankė Helsinkį, Stokholmą, Taliną.


Darbėniškių mokytojų bei mokinių sumanymu, miestelio centre eksponuojamas ikikarinis žemėlapis su Darbėnuose gyvenusių žmonių pavardėmis.

Grupė Darbėnų gimnazijos mokinių bei mokytojų, vadovaujami pedagogės Editos Gliožerienės, susidomėję prieškario miestelio istorija, toliau tęsia paieškas: už naujai surinktą medžiagą tęstiniam projektui „Darbėnų miestelio žydų bendruomenė“ nacionaliniame konkurse „Laisvės kovų ir netekčių istorija“ šiemet pelnė III vietą.

Pernai darbėniškiai šiam konkursui taip pat siuntė surinktą dokumentinę medžiagą ir už ją laimėjo II vietą.

E. Gliožerienė sakė, jog domėtis savojo miestelio istorija jaunieji darbėniškiai pradėjo prieš kelerius metus, susirinkę į kraštotyrinę stovyklą, kurios metu rinko autentiškus prieškario žydų bendruomenės dokumentus, nuotraukas, klausėsi amžininkų istorijų, liudijimų ir juos fiksavo. Tam juos skatino ir finansiškai rėmė Plungėje įsikūrusio Eugenijaus Bunkos paramos ir labdaros fondas bei pats jo įkūrėjas. „Mūsų darbu išsyk susidomėjo hebrajų istorijos profesorius Erikas Goldsteinas iš Emory universiteto Atlantoje, JAV. Jo prosenelių gimtinė buvo Darbėnuose ir jis jau seniai rinko medžiagą ne vien apie savo giminės, bet ir viso miestelio žydų bendruomenę. Su profesoriumi užsimezgė draugystė, ir jis nuolat papildo mūsų istorijos žinias, atsiųsdamas naujų faktų, dokumentų“, – tvirtino pedagogė.

Jos žiniomis, profesorius E. Goldsteinas ir šiemet ketina aplankyti prosenelių gimtinę – Darbėnus. „Jis atvyks į tarptautinę konferenciją Kaune, kur skaitys pranešimą būtent apie Darbėnų štetlą bei jo gyventojus, – tuomet, tikimės, užsuks ir pas mus“, – vylėsi pašnekovė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas